Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ŠVENTOJI ŽEMė: AMžIų AUšROJE PAžADėTA, DAR NESURASTA...

Justas JASÄ–NAS

2012−12−22

Komentarai9    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kunigas Justas Jasėnas Šventąją Žemę aplankė jau penkis kartus. Nuotraukoje jis - prie Raudų sienos.
Nuotrauka iš Justo Jasėno asmeninio albumo
Viena pagrindinių tikinčio ar religijomis besidominčio žmogaus svajonė - bent kartą gyvenime aplankyti trijų tikybų lopšį - Šventąją Žemę, pasaulyje žinomą nuo 1948 m., vadinamą Izraeliu. Bent akies krašteliu dirstelėti į tą kraštą, kuriame gimė krikščioniškasis tikėjimas, pajusti Artimųjų Rytų kalbas, kultūras, tradicijas, savitai viena kitą papildančias, persipynusias, šiandien egzistuojančias kaip graži ir prasminga visuma, o gal tiesiog gyvensena.

Ne pirmÄ… kartÄ…

Turbūt pačiam Dangui turėčiau būti dėkingas, nes šiame krašte lankiausi jau penktą kartą. Pirmą sykį čia apsilankiau dar būdamas diakonas ir toji kelionė buvo visų studijų vainikavimas - tikroviškai išgyventi ir prisiglausti prie to, apie ką visus šešerius metus mokiausi ir skaičiau. Ruošdamasis kelionei perskaičiau daug knygų apie istorinį Jėzų, Jo gyvenimą, misiją... O vaikštant po Izraelio dykumas paaiškėjo, kad gal ir nevertėjo tiek vargti. Daug prasmingiau jausmu, tikėjimu, mąstymu pajusti tai, kas ten, tolybėse, pulsuoja. Į Izraelį geriausia vykti su piligrimais, kurie daug laiko skiria ne tik istoriniam pažinimui (kas taip pat svarbu), bet pirmiausia stengiasi sustiprinti ir praturtinti savo tikėjimą bendrai lankydami krikščionims brangias vietas, giedodami, melsdamiesi. Taigi, pirmą vietą užima ne žinojimai, o tikėjimas ir pastangos prie slėpiningos, neaiškios, nutolusios istorijos priglusti širdimi.

KelionÄ—s ypatumai

Tik keliaudamas su bendraminčiais piligrimais pajunti saldų kelionės troškulį, palaimintas ir toks šviesus buvimas kartu. Pasitaiko ir erzelio, nuovargio, tai taip pat piligrimo patirtys, kurias privalu įsisąmoninti kaip ženklą. Keliaudamas kartu mokaisi tylėti, klausytis, galiausiai melstis kartu. Ir tas rožinis rankose kažkoks kitoks, ypatingas tuomet, kai pagalvoji ne tik apie savo reikalus ir kasdienybę, bet kai prisimeni artimus, mylimus žmones, kai pagalvoji apie savo silpnumą, apie tau pačiam priešiškus žmones ir jų klastingus nusiteikimus. Kelionė gali būti paskata mokytis atleisti, susitaikyti, nepasilikti nuoskaudose ir nusivylimuose. Keliaudamas paprastai pagalvoji ir apie kenčiančius, alkstančius, atstumtus žmones.

Kelionėje atsiveria ir knygų knyga - šventasis Raštas, kalbantis, užkalbinantis asmeniškai. Skaitai Izraelio tautos istoriją Senajame Testamente, o prieš akis iškyla ne karai, ne pralietas kraujas, nelaimės, Dievo rūstybė, bet paties Aukščiausiojo nenugalimas noras bendrauti ir bendradarbiauti su žmogumi. Skaitai ir supranti, kad ir mano paties paprastas gyvenimas gali būti gražus, prasmingas, gali įsiterpti į bendruomenę ir laisvai tekėti. Skaičiau ir Naująjį Testamentą, Jėzaus gyvenimo istoriją, tie raštai atsivėrė naujomis prasmėmis, nes čia pat mačiau, liečiau, bandžiau įkvėpti...

Istorijos takais

Besižvalgydamas po kraštą imi atsekti graikų, romėnų paliktus pėdsakus. Čia būta tiek karų ir nesusipratimų, statyta, perstatyta, griauta. Vargu ar ką berastume tikra iš Jėzaus laikų, o vis norisi nors akmenuko, dulkelės iš tos praeities. Tauta keitė tautą, vieną civilizaciją mainė kita. Žmogus jau toks kūrinys - sunku jam pripažinti kito išskirtinumą. Visa sunaikini, vėjais paleidi ir tada pasakai - dabar aš būsiu didelis ir nepakartojamas.

Tik keliaudamas šiek tiek atsiplėši nuo kasdienybės, užmiršti mažus namus ir mažą miestelį, atsiveria neregėti, nepažinti toliai, kurie kviečia prieiti. Išlaisvėja žvilgsnis, vertinimas, supratimas, daugiau tiesos, gerokai mažiau šablonų. Ateina ir tikresnis pajutimas ar supratimas, kas ir kaip buvo. Pasikliaudami vien savojo krašto vaizdiniais ar net klaidingu šventraščio vertimu, kartais nutolstame nuo teologijos. Nors mūsiškis supratimas taip pat vertingas, nes savitas ir asmeninis. Izraelyje gimė supratimas, kad svarbu pažinti savo tikėjimą, bent šiek tiek žinoti apie savo tikėjimo vyresniuosius tėvus - judėjus, šiek tiek suprasti islamą, pasigilinti į romėnų ir graikų kultūras, jų pasiekimus, ir to užtenka, kad kultūringai šiandien būtume. Ant romėniškojo ir graikiškojo paveldo - ir šiandieninis mūsų bandymas gyventi, mąstyti, dirbti. Nieko daugiau mūsų išsilavinimui netrūksta.

Prie tikėjimo ištakų

Mūsų tikėjimo kraitis, kurį paveldėjome, per ilgus amžius susiformavo dabartiniame Izraelyje, Saudo Arabijoje, Jordanijoje, Sirijoje, Libane, palestiniečių teritorijose. Visos trys monoteistinės religijos pripažįsta ir vieningai gerbia tikėjimo protėvį Abraomą, kuris susižavėjęs Dievo pažadu iš gimtojo Ūro miesto kartu su giminėmis ir gyvulių bandomis išsiruošė į Pažado žemę. Praeis tūkstančiai metų, kol toji žemė taps sava, artima, derlinga. Daugybę metų žydai klajos dykumose, skurs, alks, ieškos Dievo artumo, tols, klys, vėl priartės prie to, kuris pažadėjo... Daug kartų toji tauta patirs išdavystę, pralaimėjimą, bus išvaryta, išmesta, ištremta, patirs priespaudą ir tironiją, bet vėl ji visada kliausis ir ieškos gelbstinčios Dievo rankos. Daug sykių žydai susimaišys su kitomis kultūromis ir tikėjimais, bus beprarandą savastį, bet klaidos ir nuopuoliai leis išgryninti patirtį, grįžti prie to, kas amžių aušroje į širdį buvo įrašyta.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (9)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 459

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]