Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

PROVINCIJA, VERSLAS IR MOTINYSTė PRIVERTė PAžVELGTI KITAIP

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2012−12−15

Komentarai23    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Naujasis salonas Kupiškyje Rasai Indilaitei - pirmasis žingsnis į verslo patirtį.
AutorÄ—s nuotrauka
Retai jaunas žmogus svajoja užsilikti provincijoje, kai maksimalūs siekiai gena į Vilnių, Kauną. Dar mažiau tokių, kurie ramiame miestelyje ryžtasi pradėti verslą. Tačiau Kupiškis - ramybės oazė, kuri atgaivina iš Vilniaus į gimtąjį Kupiškį bent porai metų pailsėti grįžusią Rasą Indilaitę. Iš Naivių kilusi moteris iki šiol sėkmingai kopė karjeros laiptais turizmo srityje, dirbo didmiesčiuose, keliavo po pasaulį. Gimus dukrytei nusprendė savo mažylę auginti ramesnėje ir švaresnėje aplinkoje. Be to, dvidešimt aštuonerių moteris Kupiškiui pasiūlė naują verslo idėją.

Kodėl nusprendei imtis verslo ir dar Kupiškyje?

Kupiškis - mano gimtasis miestas, čia gimiau ir užaugau, baigiau gimnaziją. Todėl apžvelgusi limfodrenažinio masažo “Studio figura” sąrašą, pastebėjau, kad mūsų mieste dar nėra tokių paslaugų. Didmiesčiuose tarp skubančių moterų tokie salonai - labai populiarūs.

Be to, man patiko pati šio verslo koncepcija - tai nėra tikras sporto centras su treniruokliais, prakaito kvapu. Čia ateina moterys pailsėti jaukioje, stilingoje aplinkoje, pakoreguoti kūno linijas, pagerinti fizinę ir psichinę būklę, atitrūkti nuo kasdienybės. Man svarbu suteikti klientėms ne tik galimybę patobulinti kūno formas, bet ir emociškai atsigauti, pabėgti nuo rutinos. Nežinau, ar ši idėja pasiteisino, bet aš patenkinta žmonių nuotaika, kai jie čia ateina ir pakankamai greitai pasiekia norimą rezultatą, gal netgi pranokstantį pirmuosius lūkesčius. Taip pat pradėjome rengti įdomius seminarus, kviestis lektorius iš Vilniaus, Kauno. Manau, tai sudomins vietines moteris. Pastarasis seminaras buvo apie fraktalų piešimą ir dalyvėms lūkesčiai buvo pateisinti.

O kaip pasinėriau į verslą? Gal kai kas pasakys, kad verslininku gimstama, bet man to reikėjo sulaukti. Nemanau, kad tai galima daryti būnant dvidešimties, nes esi dar labai jaunas, nepatyręs. Man reikėjo pereiti gyvenimo ieškojimų stadiją ir tik paskui imtis kažko sava. Manau, kad dabar esu tam pasirengusi, noriu išbandyti naujas sritis.

Nors pradėti verslą nėra lengva, ypač smulkųjį. Nuo pat pradžių užkraunamas visas biurokratinis aparatas, mokesčių našta ir niekas nenori padėti. Valstybė naujus verslininkus iš karto užsmaugia ir privalai laikytis nustatytų taisyklių. O Kupiškyje nauja veikla įsivažiuoja gana lėtai: kol pritrauki klientų, kol įsitvirtini. Visas tas egzistavimo laikas brangiai kainuoja. Todėl puikus pavyzdys valstybės, kur pirmus metus įmonei taikomos lengvatos, pagalba, deja, tokia tvarka ne Lietuvoje.
Verslas man dabar tapo gyvenimo mokykla - vieni jį studijuoja, kiti ima ir daro. Aš iš pastarųjų - pasirinkau praktinį kelią.

O kokius mokslus tu esi baigusi?

Klaipėdos universitete esu baigusi rekreacijos ir turizmo specialybę. Tuo metu, kai stojau į universitetą, tai buvo nauja įdomi studijų kryptis, ir kitose aukštosiose mokyklose jos dar nebuvo.
Bet turizmas, kaip ir verslas, jį studijuoti ir dirbti šioje sferoje - skirtingi dalykai. Daug metų dirbau didžiausioje šalies turizmo agentūroje. Kaip specialistė, esu tikrai aukšto lygio ir sukaupusi nemažą patirtį. Pastaruosius metus daugiausia dirbau su verslininkais bei didelėmis tarptautinėmis kompanijomis, rengiau didelius projektus.

Turizmas - tai ir kelionÄ—s. Tikriausiai daug keliavai?

Taip jau įprasta, kai pasakai, jog dirbi turizmo srityje, visi įsivaizduoja nemokamas keliones. Bet tam, kad išvažiuotum į užsienio šalį darbo reikalais, turi užsitarnauti. Taip, yra verslo kelionės, bet ten važiuoji su tikslais. Porą kartų per metus važiuodavau į didžiausias turizmo muges Frankfurte, Barselonoje. Bet tik tam, kad darbas būtų produktyvesnis. Nėra taip, kad nuskrendi į Turkiją ir guli prie baseino - per dieną privalai aplankyti krūvas viešbučių ir poilsis tampa pareiga.

O šiaip esu nemažai šalių apkeliavusi. Nors iš tiesų kuo daugiau važiuoji, tuo labiau supranti, kad daug kraštų dar nematei. O šalių, kurias norėčiau aplankyti, sąrašas ilgas. Europos valstybės smalsumo nebekelia - įdomiau būtų patyrinėti Pietų Ameriką, Afriką. Mane žavi mažiau išsivysčiusios šalys, kur daugiau staigmenų, nenumatytų situacijų.

O kaip grįžai į Kupiškį?

Paskutinius metus dirbau Vilniuje. O dabar ilsiuosi su mažąja dukrele. Privalau apsidrausti, kad turėsiu, kur grįžti, ir norėjau turėti planą “B”. Todėl grįžusi į Kupiškį ėmiausi verslo. O ateityje, manau, viską pavyks suderinti.
Kol kas sostinės nepasiilgau. Jau nuo pat pradžių apsigyvenusi Vilniuje, sunkiai pripratau prie greito šio miesto ritmo: visi skuba, dirba, bėga... Tad labai gera vėl pasinerti į provincijos ramybę. Grįžęs čia gali pailsėti ir perdėlioti savo vertybes. Supranti, kaip čia patogu - viskas vietoje, nereikia blaškytis, eilėse stovėti. Kupiškyje per valandą gali apeiti tris ar keturias institucijas. Tuo tarpu Vilniuje tam reikia daug laiko.
Taigi, čia aš įžvelgiu Kupiškio pliusus. Šio miestelio ramybė leidžia pagalvoti apie gyvenimą, jo prasmę.

Tačiau jaunam žmogui čia dažnai nuobodu...

Nemanau. Priešingai, galiu pagirti dabartinį Kupiškio r. turizmo ir verslo informacijos centro direktorių. Šis jaunas žmogus labai iniciatyviai dirba, turi energijos naujoms idėjoms, renginiams. Iš tiesų labai sunku išjudinti provincijos gyventojus, nes jie nieko nebenori. Su tuo susiduriu ir aš. Tai net ne pinigų problema.

Gal dar pavyks juos pabudinti. Ir turizmas anksčiau buvo labai žemoje vietoje, o dabar ir renginių vyksta, net ir respublikos mastu. Tik yra žmonių, kurie Kupiškyje užsisėdi - patys nieko nebenori ir kitų neskatina, domisi tik savo daugiabučio kiemu, kur reikia kokį medį apgenėti, šaligatvį nuvalyti. Gal dabar toks periodas, o gal ir visoje Lietuvoje trūksta judesio.

O jauni žmonės iš Kupiškio išvažiuoja, bet dalis jų ir grįžta. Todėl reikia juos įtraukti į miesto gyvenimą. Padėti jiems ir paremti. Ne pinigais - didesnė parama yra moralinė, nes kai pas mus kažką sugalvoji, dažnai esi sutinkamas skeptiškai. Kam tau reikia, kas čia norės?

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (23)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 470

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]