 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
NUO BALKANų IKI PIETų AMERIKOS - SU šVIETėJIšKA MISIJA
Draugus lengva atrasti. Peru, Chepen. Justina KaluinaitÄ— deÅ¡inÄ—je. Nuotrauka iÅ¡ Justinos KaluinaitÄ—s asmeninio archyvo Ä® neramius Balkanus Pasak Justinos, ji keletÄ… metų dirba su įvairiais projektais, kuriuos įgyvendino tarptautinÄ—s organizacijos „Jaunimo mainai ir bendradarbiavimas“ Lietuvos padalinys ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentÅ«ra. Å i agentÅ«ra Lietuvoje kuruoja Europos SÄ…jungos finansuojamÄ… programÄ… „Veiklus jaunimas“. Per Å¡iÄ… programÄ… ji su dvylikos žmonių iÅ¡ įvairių Å¡alių grupe pernai nuo birželio iki lapkriÄio mÄ—nesio gyveno Balkanų regione, Kosovo pasienyje įsikÅ«rusiame Serbijos miestelyje Bujanovace. „PrieÅ¡ važiuojant buvo neramu. Tai buvusi karinio konflikto (1998-1999 m.) zona. TebesitÄ™sia konfrontacija tarp serbų ir etninių albanų - Serbija iki Å¡iol nepripažįsta Kosovo, 2008 m. vienaÅ¡aliÅ¡kai paskelbusio nuo Serbijos, nepriklausomybÄ™ kuriÄ… pripažino ne viena valstybÄ—. TaÄiau atvykusi į BujanovacÄ… pamaÄiau, kad gatvÄ—se ramu. Miestas iÅ¡sidÄ—stÄ™s atskirais kvartalais pagal tautybÄ™. Konfrontacija Å¡iuo metu ten vyksta politiniame lygmenyje. Serbija iki Å¡iol nepripažįsta Kosovo savarankiÅ¡kumo, o albanai savo reikalavimus reiÅ¡kia taikiai. Buvo keletas protestų lygių teisių, žmogaus teisių, Å¡vietimo srityse“, - sakÄ— paÅ¡nekovÄ—. Taikdarių vaidmuo Bujanovace Justinai su kolegomis teko dirbti vietinÄ—je jaunimo organizacijoje. Pagrindinis jų tikslas buvo per sportÄ…, meninÄ™ ir kultÅ«rinÄ™ veiklÄ… skatinti bendrauti serbų, albanų ir romų jaunimÄ… (14-18 m.). „Jie karo dažniausiai nematÄ™ arba nedaug kÄ… prisimena. Apie tuos įvykius jie susidarÄ™ nuomonÄ™ iÅ¡ tÄ—vų, žiniasklaidos skleidžiamos informacijos. Jaunimas yra blaÅ¡komas tarp tų skirtingų nuomonių. Ä® kitatautį ten gajus požiÅ«ris: „AÅ¡ prieÅ¡ juos nieko neturiu, bet jei kas, tai...“ Mes buvome pirmi jaunimo atstovai užsienieÄiai, apsilankÄ™ jų mieste. Sulaukdavome iÅ¡ savo naujųjų biÄiulių ir provokacijų: „KÄ… tu palaikai? Ar žinai, kÄ… jie padarÄ—?†Karas ten visiems žmonÄ—ms skaudžiai atsiliepÄ—, paliko daug sunkiai gyjanÄių žaizdų. Iki Å¡iol tie įvykiai istorijos pamokose albanų ir serbų mokyklose traktuojami skirtingai. Visgi daugelis supranta, kad nebenorÄ—tų daugiau tokios patirties, ir stengiasi kurti aplink save pakantumo kitatauÄiams atmosferÄ…. YpaÄ požiÅ«ris laisvÄ—ja tų jaunų žmonių, kurie iÅ¡ savo mažo miestuko iÅ¡vyksta studijuoti į didmiesÄius, pamato platesnį pasaulį. Manau, kad tuos jaunus žmones įmanoma sutaikyti“, - pasakojo paÅ¡nekovÄ—, dar tebepalaikanti ryÅ¡ius su didele grupe tenykÅ¡Äio jaunimo. MokÄ— ir mokÄ—si PagrindinÄ— projektų kalba, pasak Justinos, dažniausiai bÅ«na anglų. Projekto dalyviams sudaromos sÄ…lygos mokytis ir tos Å¡alies, kurioje jie dirba, kalbos. Ji norÄ—jo pramokti albaniÅ¡kai, nes serbų kalba pasirodÄ— panaÅ¡i į rusų kalbÄ…, kurios pagrindus mergina turi. TaÄiau tų kursų nepavyko organizuoti. Albanų kalbos pradmenis ji gavo kasdien bendraudama su vaikais albanais. Justina eidavo į anglų kalbos pamokas. Pati vesdavo paskaitas apie jaunimo veiklas, požiÅ«rį, savÄ™s realizacijÄ…. Ä®gyvendino projektÄ… „Gyvoji biblioteka“. Vietinis jaunimas buvo supažindintas su Å¡alimis, iÅ¡ kurių atvykÄ™ projekto vykdytojai. Ä®domu buvo atsidurti kultÅ«rų ir požiÅ«rių maiÅ¡alynÄ—je, pažinti ne tik serbų, albanų ir romų paproÄius, gyvenimo bÅ«dÄ…, bet ir savo grupÄ—s draugus. Šį projektÄ… kartu su ja vykdÄ— Latvijos, Lenkijos, Portugalijos, Ispanijos, Å veicarijos, Rumunijos, Gruzijos ir Azerbaidžano atstovai. Apie paproÄius ir pavojus Justinai įsiminÄ— triukÅ¡minga Bujanovaco vasara. Tuo metu į šį miestÄ… sugrįžta pavieÅ¡Ä—ti Å veicarijoje, Vokietijoje uždarbiaujantys žmonÄ—s ir kelia vestuves. Per savaitÄ™ Bujanovaco gatvÄ—se tekdavo pamatyti važiuojant po 7-10 triukÅ¡mingų vestuvininkų palydų. Kaip vieÅ¡nia ji buvo pakviesta į vienas albanų vestuves. „Buvo įdomu stebÄ—ti kultÅ«rinius skirtumus. Kaip sveÄiams elgtis, priklausÄ—, ar iÅ¡ jaunosios, ar iÅ¡ jaunojo pusÄ—s jie yra pakviesti. Pagal tradicijas, kol neatvyksta jaunoji su vyru, jos sveÄiai negali nei Å¡okti, nei dainuoti. Ä® vestuvių linksmybes jie įsitraukia tik po jaunųjų atvykimo, jų pasveikinimo ir judviejų Å¡okio“, - pasakojo mergina. Bene ryÅ¡kiausi įspÅ«džiai Justinai liko iÅ¡ projekto metu gautų atostogų kelionÄ—s po KosovÄ… ir jo kalnuotas vietoves su vienu serbu mokytoju. Jiedu ten keliavo autostopu. „PirmÄ… kartÄ… taip bijojau dÄ—l kito žmogaus, - prisipažino mergina. - Prie tų kalnų serbai yra nepageidaujami. Sakyti, kad kelionÄ—s draugas serbas, buvo iÅ¡ties pavojinga. SutarÄ—me, kad sakysime, jog jis iÅ¡ Lietuvos, jei kas klaustų. KelionÄ—s metu teko pabendrauti ir su buvusiais karo veteranais, prieÅ¡iÅ¡kais Serbijai. Vienas kalnuose sutiktas žmogus mums pripasakojo tokių baisių dalykų apie serbus, kad net nejauku buvo klausyti. GalÄ—jau tik įsivaizduoti, kaip jautÄ—si mano bendrakeleivis, negalÄ—jÄ™s jam atsikirsti nÄ— žodeliu. Džiaugiausi, kai laimingai grįžome atgal.“ AfrikÄ… pakeitÄ— Pietų Amerika Parvykusi į LietuvÄ… Justina vÄ—l grįžo į savo ankstesnÄ™ darbovietÄ™ viename „hostelyje“ (nakvynÄ—s namuose). Ten ji dirba administratore. Mergina neapleido ir projektinÄ—s jaunimo veiklos. Ji porÄ… metų žinojo, kad yra įgyvendinama Europos savanorių tarnybos programa. Labai norÄ—jo per Å¡iÄ… programÄ… vykti į UgandÄ… Afrikoje. TaÄiau to projekto nepatvirtino Briuselis. Bet netrukus, praÄ—jusių metų paÄioje pabaigoje, gavo žiniÄ…, kad patvirtintas tos paÄios programos projektas Kolumbijai, kurį vykdys Italija, o Lietuva kvieÄiama prisijungti kaip Å¡alis partnerÄ—, ir kad ieÅ¡koma vieno lietuvio joje dalyvauti. DraugÄ— jÄ… paragino dalyvauti atrankoje. Justina buvo atrinkta ir Ä—mÄ— rÅ«pintis darbo viza, skiepais ir kelionÄ—s dokumentais. „Šių metų kovo mÄ—nesį iÅ¡skridau į KolumbijÄ… iÅ¡ Madrido. NežinomybÄ— baugino. Mano nerimÄ… 10 val. skrydžio metu padÄ—jo iÅ¡sklaidyti stiuardesÄ—s, skridusios kartu. Jos papasakojo apie BogotÄ…, Kolumbijos sostinÄ™, patenkanÄiÄ… į didžiausių pasaulio miestų deÅ¡imtukÄ…. Joje oficialiai gyvena apie 10 mln. žmonių, o realiai - apie 14-15 mln. Aerouoste mane pasitiko Å¡eima, kurioje turÄ—jau apsigyventi. Su projekto kolega italu susitikdavau 1-2 kartus per savaitÄ™, abu gyvenome skirtingose Å¡eimose“, - pasakojo mergina. Pavojingame mieste Bogota JustinÄ… pritrenkÄ— milžiniÅ¡kais žmonių srautais ir aplink tvyranÄiu chaosu, socialiniais kontrastais. Ji gyveno ramiame ir saugiame priemiestyje, prie įvažiavimo į Å¡iaurinÄ™ Bogotos pusÄ™. Pavojingiausi pietiniai Kolumbijos sostinÄ—s rajonai, o centre taip pat reikia žinoti, kur gali eiti. Ne piko metu iÅ¡ vieno Å¡io miesto galo į kitÄ… vietiniu transportu galima nuvažiuoti per dvi valandas. Miestas apsuptas kalnų. Nauji skurdoki molinių plytų, skardiniais stogais namelių kvartalai, nebeiÅ¡sitekdami lygumoje, pamažu tarsi kopia į kalnus. Justina dirbo dienos centre. Ten kasdien bÅ«davo ruoÅ¡iami nemokami pietÅ«s vietos bendruomenei, maždaug 400 žmonių. Jos pagrindinis darbas bÅ«davo ryte, prieÅ¡ pietus vesti įvairius užsiÄ—mimus. Ten jaunimas mokosi dviem pamainomis - rytinÄ—je ir popietinÄ—je. „Nežinodavau, kokio amžiaus susirinks auditorija. Tekdavo improvizuoti atsižvelgus, kas atÄ—jo. KolumbieÄiai labai Å¡ilti, atviri, norintys bendrauti žmonÄ—s. Vaikams ji rengdavo anglų kalbos pamokÄ—les, padÄ—davo ruoÅ¡ti pamokas, užsiimdavo įvairiais kÅ«rybiniais darbeliais. Su paaugliais daugiau bÅ«davo pokalbių kultÅ«rinio pažinimo temomis. Daugelis nieko nÄ—ra girdÄ—jÄ™ apie EuropÄ…, kitas pasaulio Å¡alis. KiekvienÄ… savaitÄ™ pristatydavome po skirtingÄ… regionÄ…. Skambindavome savo pažįstamiems iÅ¡ kitų Å¡alių ir jie per skaipÄ… papasakodavo apie savo Å¡alį. Daug bÅ«davo ir Å¡iaip pasikalbÄ—jimų, prilygstanÄių net psichologinei konsultacijai.†PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" 
Titikakos ežero plaukiojanÄių salų bendruomenÄ—s moterys. Puno, Peru.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 087 480 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
