2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
CHEMIJOS žINIOS MOKSLININKEI DABAR PRAVERÄIA VIRTUVÄ—JE
Egidija JankauskienÄ—. Nuotrauka iÅ¡ „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijos“, V., 2006 Prisimena prancÅ«zų kalbÄ… E. JankauskienÄ—-LukÅ¡ytÄ— jau ketveri metai džiaugiasi pensiniu poilsiu. Å iuo metu ji su vyru Teofiliu Jonu Jankausku gyvena Vilniuje. AtitrÅ«kusi nuo namų ir buities žmona stengiasi nueiti į klasikinÄ—s muzikos koncertÄ…, vyras – pasportuoti. KartÄ… per metus Å¡eima iÅ¡siruoÅ¡ia į tolimÄ… kelionÄ™. Å iemet aplankÄ— Balkanų Å¡alis. NepamirÅ¡ta ir Lietuvos turizmo – radÄ™ progÄ… iÅ¡važiuoti aplanko žinomas savo Å¡alies vietas. „KartÄ… per savaitÄ™ einame į TreÄiojo amžiaus universiteto pamokas – mokausi prancÅ«zų kalbos, kuriÄ… po vidurinÄ—s mokyklos primirÅ¡au. Man tai – pramoga“, – apie dabartinį gyvenimÄ… „KupiÅ¡kÄ—nų mintims“ pasakojo E. JankauskienÄ—-LukÅ¡ytÄ—. PrancÅ«zų kalba ir cheminis mÄ…stymas – tiek, pasak paÅ¡nekovÄ—s, liko iÅ¡ jos mokslinÄ—s karjeros. Daug metų kupiÅ¡kÄ—nÄ— dirbo chemijos, vÄ—liau ekologijos srityje. Chemijos pamokos buvo linksmiausios 1957 m. baigusi KupiÅ¡kio vidurinÄ™ mokyklÄ… E. JankauskienÄ—-LukÅ¡ytÄ— įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Chemijos fakultetÄ…. „Jau nuo mokyklos žinojau, kad norÄ—Äiau mokytis chemijÄ…. Man labai patiko KupiÅ¡kio vidurinÄ—je mokykloje dÄ—stytos Å¡ios dalyko pamokos – jos buvo labai linksmos. Chemijos mus mokÄ— mokytoja Agota BalÄiÅ«nienÄ—. Ji viskÄ… aiÅ¡kindavo labai aiÅ¡kiai, metodiÅ¡kai, bet mes elgdavomÄ—s kaip panorÄ—jÄ™: kalbÄ—davome tarpusavyje, landžiodavome po suolus, krÄ—sdavome pokÅ¡tus. Tik visada žinodavome, kad kitÄ… pamokÄ… pusÄ— klasÄ—s sÄ—s į priekinius suolus atsiskaityti, kÄ… iÅ¡mokÄ™. Taigi, bÅ«davo linksma pamokose, bet kartu reikÄ—davo ir klausyti, kÄ… mokytoja dÄ—sto. Man chemija tikrai sekÄ—si ir stojau jos mokytis“, – pasakojo paÅ¡nekovÄ—. Baigusi keturis VU kursus kupiÅ¡kÄ—nÄ— mokslus tÄ™sÄ— Prahos Karolio universitete, kur paraÅ¡Ä— diplominį darbÄ…. Jį gynÄ— VU. 1967 E. JankauskienÄ—-LukÅ¡ytÄ— apgynÄ— chemijos mokslų kandidato disertacijÄ… „Sidabro mikrokiekių nustatymo kinetiniai metodai“. Pasuko į ekologijÄ… Nuo 1966 metų dÄ—stytojavo Maskvos kooperacijos instituto Vilniaus fakulteto Chemijos katedroje. Po dvejų metų tapo docente. „Kai dirbau Å¡iame institute, teko mokyti ir kupiÅ¡kÄ—nų. Man visada labai brangus buvo ryÅ¡ys su savo kraÅ¡tu“, – prisimena E. JankauskienÄ—-LukÅ¡ytÄ—. Nuo 1988 metų kupiÅ¡kÄ—nÄ— pakeitÄ— savo darbo kryptį ir Lietuvos vadybos akademijoje pradÄ—jo dirbti Ekologijos katedros docente. „Tuo metu į madÄ… atÄ—jo ekologija, sveika gyvensena ir susidomÄ—jau tuo. Å iÄ… sritį kuravau iki pat pensijos“, – sakÄ— kupiÅ¡kÄ—nÄ—. E. JankauskienÄ—-LukÅ¡ytÄ— taip pat darbavosi Vilniaus Gedimino technikos universitete, vedÄ— mokymus „Lietuvos geležinkelių“ generalinÄ—je direkcijoje. MokslininkÄ— per savo karjeros metus paskelbÄ— daugiau nei 40 mokslinių straipsnių, parengÄ— apie 70 mokslinių metodinių priemonių „Chemija ir aplinka“ (1991), „Maisto produktų degradavimas ir apsauga Lietuvoje“ (1993) ir kt. Liko cheminis mÄ…stymas „Šiandien gaunu mokslininko pensijÄ…. Bet tos lÄ—Å¡os nÄ—ra tokios didelÄ—s, kad galÄ—Äiau sau leisti bet kÄ…. O iÅ¡ buvusio darbo liko cheminis mÄ…stymas. Buityje dažnai analizuoju įvairius procesus, kurie gali atneÅ¡ti žalÄ… sveikatai“, – kalbÄ—jo E. JankauskienÄ—-LukÅ¡ytÄ—. Buvusi chemikÄ— stengiasi nekepti maisto aliejuje. Å is produktas, anot jos, apskritai netinkamas kaitinti, nes iÅ¡siskiria ligas sukeliantis kancerogenas. O jei aliejus prastesnis, jame gausu cheminių priedų. „Geriausia kepti kietuose riebaluose – tokiuose kaip taukai. TaÄiau ne visada esu tokia kategoriÅ¡ka, kartais ir aliejų vartoju, jei nÄ—ra kitokių riebalų“, – sakÄ— mokslininkÄ—. Ji jau daug metų priversta atidžiai stebÄ—ti savo sveikatÄ…. PrieÅ¡ daugiau nei 40 metų moteris buvo susirgusi onkologine liga ir gydytojai jai prognozavo trumpÄ… gyvenimÄ…. TaÄiau perÄ—jusi medikų gydymÄ… ir savo organizmÄ… pastiprinusi įvairiomis žolelÄ—mis E. JankauskienÄ—-LukÅ¡ytÄ— pasveiko. KupiÅ¡kis – mylimiausia vieta DÄ—l ligos galÄ—jo pasidžiaugti tik viena atžala – daugiau vaikų turÄ—ti nebegalÄ—jo. Ji užaugino dukrÄ… ElenÄ…, kuri mokÄ—si medicinos ir Å¡iuo metu gydo SantariÅ¡kių ligoninÄ—je onkologinius ligonius. „Turiu jau ir anÅ«kÄ™ – taip pat vienÄ…, bet ji didžiausia mano gyvenimo meilÄ—. Milda pasirinko odontologijÄ… ir aÅ¡ tapau pirmÄ…ja jos paciente“, – atvirai apie save pasakojo paÅ¡nekovÄ—. E. JankauskienÄ—-LukÅ¡ytÄ— dar turi brolį, kuris gyvena KupiÅ¡kyje ir palaiko jos ryšį su gimtine. „Esu labai dÄ—kinga broliui, kad jis prižiÅ«ri mÅ«sų butÄ… KupiÅ¡kyje, kur grįžtu nebelabai ir dažnai. Å iÄ… vasarÄ… tik porÄ… kartų lankiausi gimtinÄ—je, nes vyras sirgo“, – apgailestavo paÅ¡nekovÄ—. Parvažiavusi ponia Egidija visada apeina senÄ…sias miesto gatves, kur augo. ApžiÅ«ri, kaip tvarkomi namai, kur kadaise gyveno. „Į KupiÅ¡kį mano Å¡eima atsikraustÄ— iÅ¡ SubaÄiaus, kai man tebuvo 5 metukai. Gyvenome B. Žekonio gatvÄ—je. Kai grįžtu, su broliu pasivaikÅ¡tome, nueiname prie ežerÄ—lio. Kartais iÅ¡girstame traukinio gaudesį – jo labai ilgiuosi bÅ«dama Vilniuje. Tas garsas man primena vaikystÄ™. O KupiÅ¡kis – ir liko mylimiausia vieta. Skaitau jÅ«sų laikraÅ¡tį, domiuosi, kas vyksta gimtinÄ—je“, – kalbÄ—jo E. JankauskienÄ—-LukÅ¡ytÄ—.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. |
|
Jūs esate 9 080 805 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |