Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ĮSIMINTINOS STUDIJOS TROLIų MIESTE

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2012−11−10

Komentarai4    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Eisvydė Isajevaitė prie Trollhattan krioklių.
Nuotrauka iš Eisvydės Isajevaitės
asmeninio archyvo

Praeitais metais Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją baigusi Eisvydė Isajevaitė dar mokykloje buvo labai aktyvi. Smalsumo, naujų idėjų bei energijos mergina neprarado ir studijuodama Socialinių mokslų kolegijoje Vilniuje. Tai pastebėję dėstytojai pasiūlė kupiškėnei pasimokyti vieną semestrą Švedijoje pagal tarptautinę mainų programą. Ir šis iššūkis Eisvydei tapo nuostabiausias gyvenime. Nors jos mokslai už Baltijos jūros jau eina į pabaigą, mergina džiaugiasi sukaupta studijų patirtimi užsienyje.

Kokie keliai tave nuvedė į Švediją?


Esu Socialinių mokslų kolegijos (SMK) Vilniaus filialo II kurso studentė. Šioje kolegijoje studijuoju finansų studijų programą.
Nuo pat pradžių, įstojusi į kolegiją, buvau viena iš aktyvesnių studenčių, dėl to priėmė ir į studentų atstovybę. Čia esu akademinių reikalų pirmininko pavaduotoja. Tenka užsiimti įvairia studentų užimtumo veikla, bendrauti su kolegijos, o taip pat ir kitų tautų studentais, analizuoti kolegijos aplinką.
Šių metų pavasarį SMK administracija pradėjo kalbinti studentus dalyvauti “Erasmus” tarptautinėsmainų programos atrankoje ir vykti studijuoti į kitą šalį. Mūsų kolegija siūlo pasirinkimą iš 26 šalių ir 53 aukštųjų mokyklų visoje Europoje ir ne tik joje.

Nusprendžiau išbandyti savo jėgas ir dalyvauti atrankoje. Tam reikėjo parašyti motyvuotą laišką, gyvenimo aprašymą, laikyti anglų kalbos žinių patikrinimo testą, klausymą ir kalbėjimą. Praėjus kelioms savaitėms gavau pakvietimą studijuoti Švedijoje.
Iš pradžių norėjau studijuoti Rumunijoje, kurioje įsteigtas Amerikos universitetas. Tačiau SMK direktorė patarė rinktis Skandinavijos šalis, jeigu noriu atsivežti stiprių žinių bagažą. Taigi, pasirinkau šią šalį, nors manęs netraukė jos šaltokas klimatas.

Užpildžiau reikiamus dokumentus ir tapau oficiali University West ekonomikos specialybės studentė. Ši aukštoji mokykla įsikūrusi Švedijos vakaruose, Trollhättan mieste, kuriame gyvena per 50 tūkst. gyventojų.
Šį miestą gaubia legendos apie trolius, kurie esą gyvena Trollhättan upėje. O tikrovėje kiekvieną šeštadienį šios upės tiltas uždaromas ir į senąją upės vagą išleidžiama per 300 tūkst. litrų vandens. Tai yra nuostabus reginys ir dramatiškos gamtos jėgos demonstravimas. Daug turistų atvyksta to pasižiūrėti.

Papasakok plačiau apie savo universitetą.

Universitetas, kuriame dabar studijuoju, yra labai modernus, atnaujintas 2010 metais. Čia studijuoja daugiau kaip 11 tūkst. studentų, dirba per 550 darbuotojų. Studentai šiame universitete turi viską, ko gali prireikti: privačius studentų kambarėlius, dviejų aukštų biblioteką ir 4000 metrų lentynas su įvairiausiomis knygomis, du restoranus, taip pat yra vaizdo ir garso įrašų studijos ir kt. modernios technologijos.
Šį semestrą į universitetą atvyko daugiau kaip 140 studentų iš viso pasaulio: iš JAV, Kinijos, Rusijos, Anglijos ir kt. Kiekvienas studentas buvo sutiktas ir palydėtas į naują gyvenamąją vietą.

Didžioji dauguma atvykusių studentų gyvena universiteto bendrabučiuose, kuriuos galima prilyginti geresnės kokybės Lietuvos butams.
Tiek bendrabučių, tiek universiteto aplinką puošia parkai, tvenkiniai. Man iki universiteto nueiti pėsčiomis pakanka tik 15 min. Labai patiko, kad visur nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Pastebėjau, kad čia didžioji dalis žmonių važinėja su dviračiais. Labai daug jaunimo ir vyresnių žmonių bėgioja, vedžioja šunis. Žodžiu, švedai itin propaguoja sveiką gyvenseną.
Žmonės visada su šypsena tave pasitinka ir atsisveikina. Ir tai nėra vaidyba - būdama čia suprantu, kodėl jie tokie laimingi. Švedai gyvena neskubėdami ir mėgaujasi gyvenimu. Jie nebijo sutikti rytojaus, nes žino, kad tai bus gera diena.

Kiek laiko turÄ—si galimybÄ™ studijuoti?

“Erasmus” programa trunka vieną semestrą. Jis man baigsis sausį, o tada teks grįžti namo. Kai kuriems studijų programos baigsis dar anksčiau.
Turiu galimybę čia pasilikti ir antram semestrui, tačiau už tai man reikėtų mokėti pačiai.
Kuo Švedijos švietimo sistema skiriasi nuo lietuviškos?
Dėl skirtingo studijų kreditų paskirstymo Lietuvoje ir Švedijoje čia turiu tik keturis studijuojamus dalykus. Lietuvoje per pusmetį turėdavau nuo penkių iki septynių studijuojamų dalykų.

Lietuvoje semestro pabaiga būna sausio mėnesį, o čia semestras pasibaigia, kada išnaudojamos visos studijuojamo dalyko valandos. Vieną egzaminą jau laikiau spalio pradžioje. Kitą egzaminą kaip tik laikau šiomis dienomis. Man reikia parengti ir pateikti 20 puslapių pranešimą apie organizaciją. Tam ruošiausi individualiai vieną mėnesį. Dar kitus du egzaminus turėsiu sausio pradžioje ir pabaigoje.

Taigi, nereikia sėdėti kiauras dienas universitete arba mokytis individualiai. Ateini vieną dieną per savaitę į studijuojamo dalyko paskaitą ir praleidi 4 val. su dviem 15 minučių pertraukomis. Paskui, jei neturi kito studijuojamo dalyko, visą savaitę gali būti laisvas.
Švedijos dėstytojai nereikalauja žinių - jie tiesiog nori, kad suprastum, ką darai. Paskaitų metu vyksta grupelių diskusijos, aptarimai.

Taip pat čia nėra kontrolinių darbų ar kitokių atsiskaitymų, tik egzaminas. Tada ir parodai visas paskaitų metu įgytas žinias. Jeigu ko nesupranti, visada gali klausti dėstytojo, kelti diskusiją viešai. Rašaisi informaciją, kuri tik, tavo manymu, yra reikalinga. O visą paskaitos teorinę dalį dėstytojas įrašo į universiteto duomenų bazę. Taip sutaupoma laiko.

Lektorių ir studentų santykiai draugiški, tačiau privalomas ir šioks toks atstumas bendraujant. Su lektoriais gali kalbėtis paskaitų, pertraukų metu ir virtualiuoju būdu. Su jais visada galima susitarti, ir jie visada tau padės, tačiau neperžengiant normos ribų. Įdomu, kad ir lektoriai šiame universitete turi jiems skirtas specialias paskaitas, kurių metu tobulina savo žinias.

Ką veikiate po paskaitų?

Didžioji dalis studentų po paskaitų eina į sporto klubą arba salsos pamokas. Taip pat savarankiškai mokosi, skaito knygas, bėgioja po miestą, važinėja dviračiais. Vieną dieną per savaitę vaikinai žaidžia amerikietišką futbolą. Bent vieną vakarą einame pasišokti į klubą. Būna ir neįprastų sumanymų. Vieną kartą vyko maisto vakarėlis. Visi nešėmės savo šalies pagrindinius patiekalus ir ragavome.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (4)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 621

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]