|
|
|
Vėrinys NUPYNÄ— POVILUI ZULONUI VAINIKÄ… IÅ¡ KALBOS, DAINų IR PAPROÄIų
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2012−10−27 |
Praėjusį šeštadienį, spalio 20 d., Kupiškio etnografijos muziejuje surengta mokslinė konferencija „Oi tu tu tu strazdėli“ ir folkloro kolektyvo „Kupkėmis“ etnografinis vaidinimas „Vesėlios anoj šaly“ kultūros centre vainikavo renginių ciklą, skirtą režisieriaus Povilo Zulono 100-osioms gimimo metinėms.
Konferencijos įžanga buvo Skapiškio kultūros namų teatro „Stebulė“ ir vaikų bei jaunimo teatro studijos „Ku-Kū“ spektaklis „Pasakoja kupiškėnai“, parengtas pagal P. Zulono atsiminimus. Pasak šio spektaklio režisierės Vitos Vadoklytės, kol kas vaidinimo kalba literatūrinė, tokia, kaip buvo pateikti P. Zulono atsiminimai 1980 m. išleistoje to paties pavadinimo knygoje. Tarmių metais (2013 m.) su šiuo spektakliu jie ketina apkeliauti Lietuvą. Todėl jis bus perkurtas tarmiškai.
Po spektaklio sveÄiai iÅ¡ KlaipÄ—dos universiteto (KU) per moksliÅ¡kumo prizmÄ™ pažvelgÄ— į kÅ«rybinį P. Zulono palikimÄ…, kiek jo veikla buvo ir tebÄ—ra reikÅ¡minga mÅ«sų kultÅ«rai.
Vestuvinio sodo simbolika
KU Humanitarinių mokslų fakulteto dekano, prof. dr. Rimanto Balsio pranešimo tema buvo „Senovinės kupiškėnų vestuvės“: pamiršti ir atgyjantys simboliai“. Lektorius pasidžiaugė, kad jam teko laimė jaunystėje pamatyti šį spektaklį maždaug 1982 m. Pasak jo, nėra statistikos, kokį indėlį į bendrąjį mūsų kultūros sluoksnį įnešė šis kolektyvas. Sunku pasakyti, kiek vestuvinių sodų sumeistrauta, kiek piršlio testamentų priskaityta po šio spektaklio buvo visoje Lietuvoje. Kiti visa tai nuo jų kopijavo.
„SenovinÄ—se kupiÅ¡kÄ—nų vestuvÄ—se“ gausu simbolių, ženklų, slypinÄių už konkreÄių daiktų - vestuvinio sodo, duonkubilio, karvojaus, kraiÄio skrynios ir kitų.
PlaÄiau profesorius aptarÄ— vestuvinio sodo simbolikÄ…. Å is vestuvių atributas nuo seno bÅ«dingas įvairių tautų atstovams. Anot jo, iki 19 a. pabaigos vestuviniai sodai - buvo iÅ¡ žolynų daromi ir puoÅ¡iami obuoliais bei kitais vaisiais, javų varpomis arba dirbiniais iÅ¡ Å¡iaudelių. Jie savotiÅ¡ki gyvybÄ—s medžio analogai. Žaluma yra siejama su gyvybe, jaunyste. Tad vestuvinis sodas - tai ir nuotakos, ir jaunystÄ—s, ir vaisingumo, ir susivienijimo, ir gausos simbolis.
19 a. pab.-20 a. pr. atsirado Å¡iaudiniai vestuviniai sodai. VestuvÄ—s paprastai buvo rengiamos rudenį, todÄ—l Å¡iaudus imta naudoti vestuviniams sodams. Jie traktuotini kaip žaliuojanÄio medžio analogas, nes javai irgi buvo žali. Tai darnumo, tÄ™stinumo, vaisingumo ženklas.
Šiuo metu kupiškėnų šiaudiniai vestuviniai sodai žinomi visoje Lietuvoje. Jie yra išlikę kaip tautodailės elementas. Klaipėdos universiteto studentai lituanistai, etnologai mokomi juos pinti.
Vestuvėse daugiausia dainų
KU Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja, doc. dr. Lina Petrošienė apžvelgė muzikinį folklorą „Senovinėse kupiškėnų vestuvėse“. Lektorė apgailestavo, kad nėra girdėjusi autentiškai šio spektaklio. Savo tyrinėjimus atliko klausydama garso ir vaizdo įrašų. Ji aptarė vinilinėse plokštelėse įgarsintą spektaklio versiją.
„Senovinėse kupiškėnų vestuvėse“ vyrauja dainos, rateliai, yra per 10 jaunosios raudų, 10 instrumentinės muzikos kūrinių.
Dainuojamos daugiabalsės dainos. Jos priskirtinos vėlyvojo homofoninio stiliaus dainoms. Nėra nė vienos sutartinės, nors jos buvo šiam kraštui būdingos. „Oi tu tu tu strazdėli“, pasak lektorės, viena iš ryškiausių spektaklio dainų, išlaikiusių geriausias etnografines tradicijas. Jaunoji, Konstancija Jugulienė, meistriškai atliko jaunosios verkavimus, tikėtina, kad pagal autentiškas tradicijas.
L. PetroÅ¡ienÄ— atkreipÄ— dÄ—mesį į tai, kad visgi juntama, jog prie muzikinÄ—s spektaklio dalies Å¡iek yra prisidÄ—jusi ir chorvedžio ranka (chorvedys Vladas ZinkeviÄius bendravo su Å¡iuo kolektyvu), yra minimalios muzikinio folkloro stilizacijos, tuo metu labai madingos, pÄ—dsakų.
Anot lektorės, instrumentinė muzika spektaklyje nėra ryškiai perteikta. Vyrauja vestuviniai maršai, griežiamas vienas kitas šokis. Armonika pritariama tik vienai dainai.
L. PetroÅ¡ienÄ— pabrėžė, kad P. Zulono režisuotos „SenovinÄ—s kupiÅ¡kÄ—nų vestuvÄ—s“ davÄ— tonÄ… kultÅ«ros, ypaÄ etninÄ—s, raidai. Povilas Mataitis ir kitų folkloro kolektyvų vadovai jÄ… vystÄ—.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
