Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

LYG NUJAUSDAMAS SAVO MIRTĮ, TĖVAS PASIRŪPINO SŪNAUS ATEITIMI

Gaila MATULYTĖ

2006−01−14 2

Šiais metais savo 50-ąjį gimtadienį minėsianti Regina Budreikienė dabar išgyvena netekties skausmą ir sumaištį: nežinia, kaip toliau klostysis likimas, ar galės viena gyventi ir savo trejų metukų sūnų auginti gražioje, kiek nuošaliau esančioje sodyboje Žvėrių kaime, kur viskas primins prieš savaitę žuvusį vyrą Zigmą Antaną Kazakevičių. Nelikti vienai pataria ir 26-erių dukra Jūratė bei 30-metis sūnus Jurandas. Tiesa, dažnai anūką prižiūri ar ruoštis namuose padeda aštuntą dešimtį baigiantis Reginos tėtis.
Tai ne pirmoji skaudi netektis moters gyvenime: prieš daugiau nei 11 metų, 1994-ųjų gegužę, žuvo (užduso nuo automobilio išmetamųjų dujų) pirmas Reginos vyras Arnoldas Budreika. Šiemet vilkiko priekaba mirtinai sužalojo jos sutuoktinį Zigmą.
Naktį išbudino nuojauta
Tą nelemto trečiadienio, sausio 4-osios, naktį 55-erių metų Zigmas neramiai miegojo. Pakirdęs 4 val. ryto, nebegalėjo užmigti. Vaikščiojo po namus, anksti apsiruošė tvarte, tylus ir susimąstęs sėdėjo virtuvėje nuleidęs galvą. Tik rodydamas į dešinį skruostą, prasitarė, kad skauda dantį, gal vertėtų kreiptis į gydytojus?
Be 15 min. aštuntą vyriškis autobusu išvažiavo į darbą AB „Gilota“. Čia jis darbavosi ketvirtą mėnesį.
Nerimas tądien neapleido jautrios žmonos. Regina, lyg ką negero nujausdama, apie pietus karštligiškai dairėsi pro namo langus. Kiek vėliau prie vartų stabtelėjo automobilis. Iš jo išlipo AB „Gilota“ direktorius Gintautas Mockus ir įmonės inžinierius. Jie pranešė skaudžią žinią – darbe žuvo jos vyras. Jį prispaudė ir mirtinai sužalojo vilkiko priekaba.
Z. A. Kazakevičius staiga mirė nuo galvos traumos ir daugybinių šonkaulių lūžių. Pašnekovė sakė, kad garaže, prie automobilių apžiūros duobės, kraujo buvo nedaug, tik iš nosies nubėgta. Pasirodo, vyrą veidu (dešiniu skruostu) į apžiūros duobės kraštą prispaudė krisdama priekaba.
Tiriamos žūties aplinkybės
Kur iš tiesų prieš nelaimę buvo Z. A. Kazakevičius, niekas pasakyti nebegalės. Papietavę darbininkai į garažą sulėkė prieš pat 13 val. išgirdę garsų dunkstelėjimą.
Šiuo metu įmonėje atliekamas Valstybinės darbo saugos patikrinimas. Prokuratūra tiria mirties priežasties aplinkybes. Regina prasitarė, kad AB „Gilota“ vadovybė turi nemažai rūpesčių: tikrinama transporto priemonės būklė, galimas pastato konstrukcijų nuolydis, darbo saugos reikalavimų laikymasis.
R. Budreikienė teigė, jog įmonė per laidotuves padėjo kuo galėdama, skyrė transportą, parėmė pinigais. Visi „Gilotos“ darbininkai atvyko pagerbti žuvusio kolegos. Direktorius kasdien lankė žuvusiojo šeimą, žadėjo parūpinti malkų.
Apie pirmą kartą įmonėje įvykusią tokią nelaimę G. Mockus plačiau kalbėti nepanoro. Tik paaiškino, jog vyksta Valstybinės darbo inspekcijos tyrimas, laukiama išvadų, todėl jis įvykio komentuoti nelinkęs. O parama žuvusiojo šeimai – įmonės vidaus reikalas.
Per šventę paslaptingai tylus
Reginos ir Zigmo sūnui Emiliui Naujųjų metų naktį sukako treji. Tiesa, per šią šventę Z. A. Kazakevičius buvo neįprastai tylus ir liūdnas. Į dangų paleidęs fejerverkus, dar kokią dešimtį minučių vienas pasiliko lauke. Mažai kalbėjo su vyresniuoju savo broliu (nors anksčiau niekada nepabosdavo jiems kalbėtis apie kariuomenėje praleistus metus).
Pernai rugsėjį, jų vestuvių ketvirtųjų metinių proga, Z. A. Kazakevičius surašė testamentą – visą savo turtą paliko mažajam Emiliukui. Vyras turėjo ir suaugusią dukrą iš pirmos santuokos.
Bylinėjimasis tęsiasi
Tas turtas jau keletą metų kaitina aistras, nes su buvusia žmona Vanda Kazakevičiene nepavyksta iki galo tų klausimų išspręsti. Vos už kelių šimtų metrų stovinčio Kazakevičių namo antrasis aukštas, dalis žemės, garažas ūkiniame pastate priteistas Z. A. Kazakevičiui. Nors Aukščiausiojo Teismo galutinėje ir neapskundžiamoje nutartyje patvirtintas namo projektas su įteisinta buvusių sutuoktinių nuosavybe, tačiau V. Kazakevičienė ir po to dar ne su viskuo sutinka, ginčai kyla dėl laiptinės į antrąjį aukštą ir į rūsį vedančių laiptų. Gruodžio 9 d. ieškiniu ji kreipėsi į Kupiškio apylinkės teismą dėl netikslaus namo projekto sudarymo. Iki metų pabaigos Z. A. Kazakevičius pateikė atsakymą – paprašė teismo buvusios žmonos ieškinį atmesti.
Praėjusį ketvirtadienį, lydima korespondentės ir apylinkės tyrėjo Bronislovo Juodviršio, R. Budreikienė nuėjo apžiūrėti jos vyrui priklausančių patalpų būklės. Dviejų savininkų valdas skirianti bendra siena taip ir liko neizoliuota pagal visus statybos reikalavimus.
Policijos pareigūnas, jau ne kartą kviestas į šeimyninius kivirčus, teigė, jog geriausia išeitis – parduoti dviaukščio namo dalį buvusiai žmonai ir užbaigti šį karą.
Regina sutiko, kad taip būtų protingiausia. Jei V. Kazakevičienė nepajėgtų įpirkti, galbūt teks parduoti kitam žmogui.
Darbovietėje pakalbinta V. Kazakevičienė teigė su žurnalistaisbendrauti nenorinti (turto dalybomis domėjosi ir televizija). Ji tik sakė, kad su R. Budreikiene tartis jai labai sunku. Pašnekovės manymy, pirmiausia teks išsiaiškinti, kaip sudėtingi turtiniai reikalai bus sprendžiami po Z.A. Kazakevičiaus žūties, tačiau ji sutiktų perpirkti buvusio vyro dalį ir savo valdose atgauti ramybę.
Tėvelis slepiasi už žvaigždės
R. Budreikienė su vyru santuokoje gyveno ketverius metus. Visada jie būdavo greta vienas kito: ūkyje kartu darbuodavosi, šventes kartu švesdavo. Zigmas buvo ramus, darbštus ir negeriantis vyras. Džiaugsmingiausias šio laikotarpio įvykis – „netyčiuko“ Emilio gimimas. Su ašaromis akyse Regina pasakoja, kad Zigmas beprotiškai mylėjo savo sūnų. Darbo dienomis jį matydavo vos keletą valandų, tačiau savaitgaliais nepaleisdavo iš glėbio.
Nors į laidotuves vaiko neleido, vėliau su giminaičiais apsilankęs Palėvenės kapinėse suvokė – tai tėtuko kapas. Dabar Emilis žino: tėvelis yra danguje, už žvaigždutės pasislėpęs ir iš žvaigždutės „Kinder“ šokoladukų atsiunčia.