|
|
|
Aktualijos JAUNYSTĖS POMĖGIO VEDINI
Banguolė ALEKNIENĖ |
2005−12−22 |
Praėjusį antradienį Kupiškio etnografijos muziejuje atidaryta architektų Euchridos ir Vytauto Sipavičių fotonuotraukų paroda. Eksponuojami 23 Euchridos ir 3 Vytauto darbai. Juose parodos autoriai atsiskleidžia ir kaip kraštovaizdžio, ir kaip pastatų kūrėjai. Fotografavimas – seniai vienas iš mėgstamiausių jųdviejų laisvalaikio užsiėmimų.
Ši paroda surengta E. Sipavičienės jubiliejinio gimtadienio proga. Tad sveikintojai jai negailėjo palinkėjimų ir ta dingstimi. Taip pat akcentuota, jog talentų nestokojanti Sipavičių šeima, kaip reta, moka suderinti gausios šeimos auginimo rūpesčius (yra penkių sūnų tėvai) ir profesines ambicijas (Euchrida šiuo metu eina Savivaldybės Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyr. architektės pareigas) bei suranda laiko kitiems širdžiai mieliems užsiėmimams, kelionėms.
Muziejaus direktorė Violeta Aleknienė susirinkusiuosius supažindino su Sipavičių biografijomis.
E. Čepaitė-Sipavičienė gimė paskutinę 1955-ųjų metų dieną Skuodo rajone, Mosėdžio miestelyje, kuris yra garsus Into akmenų muziejumi.
Vaikystėje mergaitė mėgo piešti, o pradėjusi lankyti mokyklą susidomėjo fotografavimu. Pradėjusi lankyti fotografų būrelį išprašė, kad tėvai nupirktų fotoaparatą “Smena„. Juo naudojosi ir fotografuodama studijų metais.
1978 m. baigė tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, tapo diplomuota architekte.
Pasak E. Sipavičienės, jai labai įdomu žaisti su spalva ir šviesa. Ta pati peizažo atkarpėlė vieną dieną gali būti šviesi, kitą – rausvą, trečią – gelsva. Gamta teikia žmogui malonumą ir norisi tokias akimirkas užfiksuoti ir išsaugoti.
Nors architektė yra sukaupusi šimtus nuotraukų, bet, anot jos pačios, tokių, kurias norėtųsi parodyti kitiems, nėra daug.
Vytautas Sipavičius gimė 1952 m. Ukmergėje. Jau mokyklos suole pradėjo domėtis pastatų architektūra, mėgo piešti, fotografuoti. Jo meniniams polinkiams formuotis didelės įtakos turėjo vyresnioji sesuo Regina, kuri studijavo dailės akademijoje. Tad jaunuolis neatsitiktinai pasirinko architektūros studijas toje pačioje aukštojoje mokykloje kaip ir būsima žmona.
V. Sipavičius mėgo studentiškas keliones. Iš jų visuomet parsiveždavo šūsnį nuotraukų, kuriose užfiksuodavo ne tik buvimo su bendraamžiais akimirkas, bet ir įdomesnius gamtos, įvairių pastatų vaizdus.
Po studijų 1978 m. Sipavičiai įsikūrė Panevėžyje. Po šešerių metų Euchridai buvo pasiūlytas darbas Kupiškio rajone. Tad daug nesvarsčiusi šeima paliko miestą. Jau antrą dešimtmetį jie įleidę šaknis Palėvenėlėje ant vaizdingo Lėvens tvenkinio, vadinamųjų Kupiškio marių, kranto. Iš šios vietovės ir didžiuma gražiųjų gamtos vaizdų jų nuotraukose atspindėta.
Ekspozicija atskleidžia ir besitęsiantį jų jaunystės pomėgį keliauti. Joje galima išvysti senosios Varšuvos, Liublino, Cesio, Siguldos vaizdų su gražia architektūra, įdomiomis perspektyvomis, šviesos žaismu.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
