 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KęSTUTį JAGMINą PER GYVENIMą LYDI JUOZO MILTINIO TEATRO DVASIA
KÄ™stutis Jagminas jau daugiau nei metai vadovauja KupiÅ¡kio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. AutorÄ—s nuotrauka Ä®pratusiam suktis naujausių tarptautinių įvykių verpetuose specialistui KupiÅ¡kyje tenka vadovauti 13 žmonių kolektyvui ir sprÄ™sti ne tokias globalias, bet irgi labai svarbias problemas. Naujojo vadovo akiratyje ne tik veterinarijos, maisto saugos ir panaÅ¡ios problemos. Jis randa laiko nuolat domÄ—tis teatru, literatÅ«ra, o sportÄ… jam atstoja pusdienis miÅ¡ke su kirvuku ar pjÅ«klu. PokyÄiai, padiktuoti bÅ«tinybÄ—s „Vilniuje vadovybÄ— iÅ¡reiÅ¡kÄ— norÄ…, kad Äia likÄiau vadovu. Tad nieko kita nebeliko, tik sutikti. Per devynis mÄ—nesius nepavyko rasti kandidato į Å¡iÄ… vietÄ…. Žinoma, darbo permainos akivaizdžios. Panevėžio valstybinÄ—je maisto ir veterinarijos tarnyboje didžiulis kolektyvas, platesni veiklos barai, teko dalyvauti ne vienoje tarptautinÄ—je programoje, bendrauti su Europos ir Amerikos veterinarijos ir maisto saugos ekspertais, kaip ekspertui ir paÄiam važinÄ—ti į kitas Å¡alis. Konsultavau Moldovos, Baltarusijos pienininkus integracijos į Europos SÄ…jungos rinkÄ… klausimais. Antai neseniai viena mano konsultuota baltarusių pieno įmonÄ— gavo ES komisijos patvirtinimÄ…, kad gali ES rinkai tiekti savo produkcijÄ…. Dabar kas rytÄ… iÅ¡ Panevėžio į darbÄ… važiuoju. Persikelti arÄiau neketinu. Panevėžyje mano namai, žmona“, - pasakojo apie veiklos peripetijas ir Å¡ių dienų aktualijas paÅ¡nekovas. K. Jagminas nuo 1975 iki 1980 m. studijavo Kaune tuometinÄ—je Lietuvos veterinarijos akademijoje. BaigÄ™s studijas buvo paskirtas į Panevėžio epizootinÄ™ ekspedicijÄ…, kuri rÅ«pinosi gyvulių užkreÄiamųjų ligų prevencija. VÄ—liau Å¡i įstaiga daug kartų keitÄ— savo pavadinimÄ…, kol tapo Panevėžio apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba, o pastaruoju metu - Panevėžio valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Kaimas - ne svetimas „Esu grynas panevėžietis iÅ¡ SenamiesÄio gatvelÄ—s. Baigiau 2-Ä…jÄ… vidurinÄ™ mokyklÄ…. Kad bÅ«damas miestietis pasirinkau veterinarijÄ…, nieko keista. Užaugau miesto pakraÅ¡tyje, privaÄių namų kvartale. Kai mažas buvau, tÄ—vai laikÄ— ir karvÄ™, ir kiaulių, ir Å¡unį ne vienÄ…. ŪkiÅ¡kai gyveno ir kiti kaimynai. MÄ—gau vasaras praleisti pas tetÄ… kaime. Ten iÅ¡mokau ant arklio jodinÄ—ti. Tad kaimo gyvenimas man buvo labai artimas“, - pasakojo apie profesijos pasirinkimo aplinkybes K. Jagminas. Pasak jo, baigÄ™s studijas galÄ—jo rinktis, kur vykti dirbti. Jį kvietÄ— zarasiÅ¡kiai, nes Å¡io rajono paukÅ¡tyne buvo atlikÄ™s praktikÄ…. TaÄiau grįžo į Panevėžį pas tÄ—vus. PirmÄ…jį, kaip specialisto, krikÅ¡tÄ… K. Jagminas patyrÄ— 1982 m., kai Å venÄionių r. prasidÄ—jo snukio ir nagų ligos epidemija. Jis buvo pasiųstas į komandiruotÄ™ ir su kitais specialistais vietoje rÅ«pinosi, kad Å¡ios gyvulių ligos plitimas bÅ«tų kuo greiÄiau sustabdytas. JÄ… pavyko po kiek laiko sustabdyti ties KupiÅ¡kio rajonu. Kitas iÅ¡Å¡Å«kis jaunajam veterinarijos specialistui buvo kova su 1987-1988 m. Å«kiuose labai paplitusia karvių leukoze. Kai kur net 50-70 proc. galvijų sirgo Å¡ia liga. ReikÄ—jo su kolegomis pervažiuoti visus Å«kius, pasiÅ¡nekÄ—ti su jų vadovais, melžėjomis. Ä®tikinti, kad reikia iÅ¡draskyti paÄias geriausias bandas, atskirti sveikuosius gyvulius nuo serganÄiųjų. „Neapsieita be aÅ¡arų. ŽmonÄ—s buvo labai susigyvenÄ™ su savo gyvuliais, nenorÄ—davo iÅ¡ pažiÅ«ros sveikų ir pieningų karvuÄių atsisakyti. TaÄiau džiugu, jog pavyko pasiekti gerų rezultatų. Å iuo metu Lietuva turi laisvos nuo galvijų leukozÄ—s Å¡alies statusą“, - sakÄ— paÅ¡nekovas. Kiti profesiniai iÅ¡bandymai Maždaug apie 1990-uosius prasidÄ—jo Å¡alyje mÄ—sos kombinatų griÅ«tis, atsirado daug privaÄių skerdyklų. Tad K. Jagminui tuo metu dirbant sanitarijos inspektoriumi teko kontroliuoti tų skerdyklų darbÄ…. VÄ—liau jo akiratyje buvo žvÄ—rienos įmonÄ—s. Nauja K. Jagmino darbo sritis - žaliavinio pieno produktų gamybos integracija į Europos SÄ…jungos (ES) rinkÄ…. KeitÄ—si pieno surinkimo taisyklÄ—s, pieno produktų gamybos technologijos. RokiÅ¡kio, Biržų, Panevėžio, KupiÅ¡kio pienininkai pradÄ—jo eksportuoti savo produkcijÄ… į ES Å¡alis, JAV. „Įtemptai triÅ«sÄ—me. Panevėžio apskrityje buvo perdirbama iki 50 proc. Å¡alies žaliavinio pieno. Pirmoji ES komisija buvo atvykusi į Panevėžio pieno kombinatÄ…. Mums pavyko įrodyti, kad Å¡i įmonÄ— pasirengusi eksportuoti savo produkcijÄ… į Vakarus“, - pasakojo paÅ¡nekovas ir pridÅ«rÄ—, kad Å¡iuo metu pieno kiekiai nÄ—ra sumažėjÄ™, taÄiau pasikeitÄ— jo keliai, įmonÄ—s turi savo rinkas. Pastaraisiais metais K. Jagminas, kaip maisto inspektorius, dirbo su Rusijos, Muitų sÄ…jungos (Baltarusija, Rusija, Kazachstanas) rinkomis. Nauji tikslai Å iuo metu KupiÅ¡kyje jo tarnyba daug ramesnÄ—. EksportuojanÄių pieno, mÄ—sos produktus įmonių Äia beveik nebelikÄ™. Tik kas savaitÄ™ į LenkijÄ… iÅ¡ „Akmenlitos“ ir Paryžės fermų iÅ¡keliauja kiaulÄ—s į LenkijÄ…. „KÄ… nuveikti yra ir KupiÅ¡kyje. Tik pradÄ—jus man dirbti rajone dar buvo vienas kitas Å«kininkas, neženklinantis visos savo gyvulių bandos, nedalyvaujantis užkreÄiamųjų ligų tyrimų programoje. Galiu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu tokių nebeliko. Å iuo metu rajone yra per 1,5 tÅ«kst. gyvulių laikytojų. IÅ¡ jų apie 800 - aktyvÅ«s, parduodantys pienelį. Veikia 6 jo supirkimo įmonÄ—s. Pienas buvo ir tebelieka vienas iÅ¡ strateginių mÅ«sų produktų. Esame rajone užsibrėžę tikslÄ… sumažinti piene somatinių lÄ…stelių kiekį. StengiamÄ—s, kad gyventojai tirtų savo karvuÄių pienÄ…, aiÅ¡kintųsi, kodÄ—l tų lÄ…stelių kiekis virÅ¡ija normÄ…. Svarbu, kad laiku pradÄ—tų sergantį gyvulį gydyti, kad nereikÄ—tų jo likviduoti, jei susirgimas labai užleistas, kad neneÅ¡tų į supirkimo punktÄ… serganÄių karvuÄių pieno. Manau, kad ateityje Å¡i situacija taip pat pagerÄ—s“, - dalijosi darbo rÅ«pesÄiais tarnybos vadovas. Apie Å¡eimÄ… K. Jagmino dienos - ne tik darbo rÅ«pesÄiai. RokiÅ¡kio r. Å¡eima turi sodybÄ…. Tad nuo pavasario iki rudens ten nuolat kai kÄ… prireikia padažyti, paremontuoti, žolÄ™ nupjauti. Jis mÄ—gsta laisvalaikiu ir su meÅ¡keryte pasÄ—dÄ—ti, ir su draugais prie laužo pavakaroti. O žiemÄ… vyriÅ¡kis Å¡eÅ¡tadieniais važiuoja į nuosavo miÅ¡ko gabaliukÄ… ir ten tvarkosi. Jam patinka retinti medžius, surinkti sausuolius. Tokiu bÅ«du ir mankÅ¡tai duoklÄ— atiduodama, nes nuobodžiai be akivaizdaus greito rezultato pluÅ¡Ä—ti prie treniruoklių - ne jo praktiÅ¡kam bÅ«dui. Po tokio darbelio gryname ore labai smagu ir namų pirtelÄ—je pasikaitinti. Anot paÅ¡nekovo, visa jo Å¡eima - prisiekÄ™ pirtininkai. K. Jagminas Panevėžyje gyvena nuosavame name. Su žmona Asta, logopede, jiedu užaugino sÅ«nų DomÄ… (29 m.) ir dukterį MarijÄ… (25 m.). Abu vaikai jau baigÄ— studijas ir gyvena Vilniuje. NÄ— vienas iÅ¡ vaikų nepasekÄ— tÄ—vų pÄ—domis. SÅ«nus baigÄ™s Vilniaus Gedimino technikos universitetÄ… dirba nekilnojamojo turto agentÅ«roje, o dukra - privaÄioje odontologijos klinikoje. „ProfesijÄ… vaikams leidome rinktis patiems. Tiesa, dukrÄ… iÅ¡ pradžių bandžiau atkalbÄ—ti, nes odontologo darbas nelengvas. Džiaugiuosi, kad jie Lietuvoje. AnÅ«kų dar neturime. SÅ«nus Å¡iemet gegužės mÄ—nesį vedÄ—. Ir man su žmona jiedu įvairių staigmenų sugalvoja. Antai per gimtadienį esame iÅ¡ jų gavÄ™ dovanų savaitgalio kelionÄ™ į Paryžių. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 087 679 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
