Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KęSTUTį JAGMINą PER GYVENIMą LYDI JUOZO MILTINIO TEATRO DVASIA

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2012−08−25

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kęstutis Jagminas jau daugiau nei metai vadovauja Kupiškio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
AutorÄ—s nuotrauka
Devynis mėnesius laikinai ėjęs Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pareigas panevėžietis, valstybinis veterinarijos inspektorius Kęstutis Jagminas šių metų kovo 15 d. buvo patvirtintas šios tarnybos viršininku. Jam, išdirbusiam Panevėžyje toje pačioje darbovietėje 31-erius metus, tokia permaina buvo nemenkas iššūkis.
Įpratusiam suktis naujausių tarptautinių įvykių verpetuose specialistui Kupiškyje tenka vadovauti 13 žmonių kolektyvui ir spręsti ne tokias globalias, bet irgi labai svarbias problemas.
Naujojo vadovo akiratyje ne tik veterinarijos, maisto saugos ir panašios problemos. Jis randa laiko nuolat domėtis teatru, literatūra, o sportą jam atstoja pusdienis miške su kirvuku ar pjūklu.


Pokyčiai, padiktuoti būtinybės

„Vilniuje vadovybė išreiškė norą, kad čia likčiau vadovu. Tad nieko kita nebeliko, tik sutikti. Per devynis mėnesius nepavyko rasti kandidato į šią vietą. Žinoma, darbo permainos akivaizdžios. Panevėžio valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje didžiulis kolektyvas, platesni veiklos barai, teko dalyvauti ne vienoje tarptautinėje programoje, bendrauti su Europos ir Amerikos veterinarijos ir maisto saugos ekspertais, kaip ekspertui ir pačiam važinėti į kitas šalis. Konsultavau Moldovos, Baltarusijos pienininkus integracijos į Europos Sąjungos rinką klausimais. Antai neseniai viena mano konsultuota baltarusių pieno įmonė gavo ES komisijos patvirtinimą, kad gali ES rinkai tiekti savo produkciją.

Dabar kas rytą iš Panevėžio į darbą važiuoju. Persikelti arčiau neketinu. Panevėžyje mano namai, žmona“, - pasakojo apie veiklos peripetijas ir šių dienų aktualijas pašnekovas.

K. Jagminas nuo 1975 iki 1980 m. studijavo Kaune tuometinėje Lietuvos veterinarijos akademijoje. Baigęs studijas buvo paskirtas į Panevėžio epizootinę ekspediciją, kuri rūpinosi gyvulių užkrečiamųjų ligų prevencija. Vėliau ši įstaiga daug kartų keitė savo pavadinimą, kol tapo Panevėžio apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba, o pastaruoju metu - Panevėžio valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

Kaimas - ne svetimas

„Esu grynas panevėžietis iš Senamiesčio gatvelės. Baigiau 2-ąją vidurinę mokyklą. Kad būdamas miestietis pasirinkau veterinariją, nieko keista. Užaugau miesto pakraštyje, privačių namų kvartale. Kai mažas buvau, tėvai laikė ir karvę, ir kiaulių, ir šunį ne vieną. Ūkiškai gyveno ir kiti kaimynai. Mėgau vasaras praleisti pas tetą kaime. Ten išmokau ant arklio jodinėti. Tad kaimo gyvenimas man buvo labai artimas“, - pasakojo apie profesijos pasirinkimo aplinkybes K. Jagminas. Pasak jo, baigęs studijas galėjo rinktis, kur vykti dirbti. Jį kvietė zarasiškiai, nes šio rajono paukštyne buvo atlikęs praktiką. Tačiau grįžo į Panevėžį pas tėvus.

Pirmąjį, kaip specialisto, krikštą K. Jagminas patyrė 1982 m., kai Švenčionių r. prasidėjo snukio ir nagų ligos epidemija. Jis buvo pasiųstas į komandiruotę ir su kitais specialistais vietoje rūpinosi, kad šios gyvulių ligos plitimas būtų kuo greičiau sustabdytas. Ją pavyko po kiek laiko sustabdyti ties Kupiškio rajonu.

Kitas iššūkis jaunajam veterinarijos specialistui buvo kova su 1987-1988 m. ūkiuose labai paplitusia karvių leukoze. Kai kur net 50-70 proc. galvijų sirgo šia liga. Reikėjo su kolegomis pervažiuoti visus ūkius, pasišnekėti su jų vadovais, melžėjomis. Įtikinti, kad reikia išdraskyti pačias geriausias bandas, atskirti sveikuosius gyvulius nuo sergančiųjų. „Neapsieita be ašarų. Žmonės buvo labai susigyvenę su savo gyvuliais, nenorėdavo iš pažiūros sveikų ir pieningų karvučių atsisakyti. Tačiau džiugu, jog pavyko pasiekti gerų rezultatų. Šiuo metu Lietuva turi laisvos nuo galvijų leukozės šalies statusą“, - sakė pašnekovas.

Kiti profesiniai išbandymai

Maždaug apie 1990-uosius prasidėjo šalyje mėsos kombinatų griūtis, atsirado daug privačių skerdyklų. Tad K. Jagminui tuo metu dirbant sanitarijos inspektoriumi teko kontroliuoti tų skerdyklų darbą. Vėliau jo akiratyje buvo žvėrienos įmonės.

Nauja K. Jagmino darbo sritis - žaliavinio pieno produktų gamybos integracija į Europos Sąjungos (ES) rinką. Keitėsi pieno surinkimo taisyklės, pieno produktų gamybos technologijos. Rokiškio, Biržų, Panevėžio, Kupiškio pienininkai pradėjo eksportuoti savo produkciją į ES šalis, JAV. „Įtemptai triūsėme. Panevėžio apskrityje buvo perdirbama iki 50 proc. šalies žaliavinio pieno. Pirmoji ES komisija buvo atvykusi į Panevėžio pieno kombinatą. Mums pavyko įrodyti, kad ši įmonė pasirengusi eksportuoti savo produkciją į Vakarus“, - pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad šiuo metu pieno kiekiai nėra sumažėję, tačiau pasikeitė jo keliai, įmonės turi savo rinkas.

Pastaraisiais metais K. Jagminas, kaip maisto inspektorius, dirbo su Rusijos, Muitų sąjungos (Baltarusija, Rusija, Kazachstanas) rinkomis.

Nauji tikslai

Å iuo metu KupiÅ¡kyje jo tarnyba daug ramesnÄ—. Eksportuojančių pieno, mÄ—sos produktus įmonių čia beveik nebelikÄ™. Tik kas savaitÄ™ į LenkijÄ… iÅ¡ „Akmenlitos“ ir Paryžės fermų iÅ¡keliauja kiaulÄ—s į LenkijÄ…. „KÄ… nuveikti yra ir KupiÅ¡kyje. Tik pradÄ—jus man dirbti rajone dar buvo vienas kitas Å«kininkas, neženklinantis visos savo gyvulių bandos, nedalyvaujantis užkrečiamųjų ligų tyrimų programoje. Galiu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu tokių nebeliko. Å iuo metu rajone yra  per 1,5 tÅ«kst. gyvulių laikytojų. IÅ¡ jų apie 800 - aktyvÅ«s, parduodantys pienelį. Veikia 6 jo supirkimo įmonÄ—s. Pienas buvo ir tebelieka vienas iÅ¡ strateginių mÅ«sų produktų. Esame rajone užsibrėžę tikslÄ… sumažinti piene somatinių lÄ…stelių kiekį. StengiamÄ—s, kad gyventojai tirtų savo karvučių pienÄ…, aiÅ¡kintųsi, kodÄ—l tų lÄ…stelių kiekis virÅ¡ija normÄ…. Svarbu, kad laiku pradÄ—tų sergantį gyvulį gydyti, kad nereikÄ—tų jo likviduoti, jei susirgimas labai užleistas, kad neneÅ¡tų į supirkimo punktÄ… sergančių karvučių pieno. Manau, kad ateityje Å¡i situacija taip pat pagerÄ—s“, - dalijosi darbo rÅ«pesčiais tarnybos vadovas.

Apie Å¡eimÄ…

K. Jagmino dienos - ne tik darbo rūpesčiai. Rokiškio r. šeima turi sodybą. Tad nuo pavasario iki rudens ten nuolat kai ką prireikia padažyti, paremontuoti, žolę nupjauti. Jis mėgsta laisvalaikiu ir su meškeryte pasėdėti, ir su draugais prie laužo pavakaroti. O žiemą vyriškis šeštadieniais važiuoja į nuosavo miško gabaliuką ir ten tvarkosi. Jam patinka retinti medžius, surinkti sausuolius. Tokiu būdu ir mankštai duoklė atiduodama, nes nuobodžiai be akivaizdaus greito rezultato plušėti prie treniruoklių - ne jo praktiškam būdui. Po tokio darbelio gryname ore labai smagu ir namų pirtelėje pasikaitinti. Anot pašnekovo, visa jo šeima - prisiekę pirtininkai.

K. Jagminas Panevėžyje gyvena nuosavame name. Su žmona Asta, logopede, jiedu užaugino sūnų Domą (29 m.) ir dukterį Mariją (25 m.). Abu vaikai jau baigė studijas ir gyvena Vilniuje. Nė vienas iš vaikų nepasekė tėvų pėdomis. Sūnus baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą dirba nekilnojamojo turto agentūroje, o dukra - privačioje odontologijos klinikoje.

„Profesiją vaikams leidome rinktis patiems. Tiesa, dukrą iš pradžių bandžiau atkalbėti, nes odontologo darbas nelengvas. Džiaugiuosi, kad jie Lietuvoje. Anūkų dar neturime. Sūnus šiemet gegužės mėnesį vedė. Ir man su žmona jiedu įvairių staigmenų sugalvoja. Antai per gimtadienį esame iš jų gavę dovanų savaitgalio kelionę į Paryžių.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 679

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]