Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

PRIETAISAI NESUSKAIčIUOJAMAM KAIP žVAIGžDėS LAIKUI

Palmira KERÅ ULYTÄ–

2012−08−11

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Seniausio išlikusio Šiauliuose ant Šv. Petro ir Povilo bažnyčios sienos saulės laikrodžio mechanizmas labai paprastas - metalo strypelis, nuo kurio krintantis šešėlis rodo laiką tarp 7 val. ryto ir 5 vakaro.
NijolÄ—s GreibuvienÄ—s nuotrauka
Laikrodžių istorija sena kaip ir pasaulis, todėl bėgant šimtmečiams kito ne tik išorinis laikrodžių dizainas, bet ir jų vidinis mechanizmas. Pasaulyje egzistavo galybė įvairiausių laikrodžių modelių, kurių dauguma tebeveikia iki šių dienų. Nėra nustatyta tiksli laikrodžio atsiradimo data. Tik žinoma, kad pirmą kartą žodis - laikrodis - paminėtas XIV a. (lot. clocca - varpas).

Seniausi laikrodžiai

Saulės laikrodžiais, t. y. pagal saulėtą dieną kokio nors statinio ar stulpo (obelisko) metamą šešėlį, laiką matuoti pradėjo egiptiečiai, babiloniečiai, kinai, vėliau graikai, romėnai. Seniausiam tam skirtam obeliskui iš Abusiro - apie 4700 metų. Pagal šešėlį vietinį laiką nustatydavo ir keliautojai. Indijos dervišai keliaudavo su lazda, kurios briaunos būdavo sužymėtos brūkšneliais: nuo statmenai pritvirtinto prie lazdos galo pagaliuko šešėlis krisdavo ant brūkšnelių ir rodydavo laiką.

Smėlio laikrodis Europoje paplito viduramžiais. Laivuose keturių valandų smėlio laikrodžiais matuotas budėjimo laikas, 30 sekundžių - laiko greitis. Dabar smėlio laikrodžių prireikia kai kuriose medicinos procedūrose, fotografijoje.
Jurgitos Žiukaitės nuotrauka
Lietuvoje saulės laikrodžių ir būta nuo seno. Jų teorija XVII a. dėstyta Vilniaus universitete. Vieni seniausių saulės laikrodžių yra išlikę Šiaulių šv. Petro ir Povilo (nuo 1625 m.) ir Pažaislio (nuo XVII a. antros pusės) bažnyčių sienose. Sudėtingesnis (vietos meistrų darbo, ekvatorinis, su kompasu centre) XVIII a. saulės laikrodis yra Istorijos ir etnografijos muziejuje. XVIII-XIX a. buvo paplitę ir kišeniniai saulės laikrodžiai, orientuojami įmontuotu kompasu.

Laikas skaičiuotas ir vandens laikrodžiu - klepsidra (gr. kleptei - paslaptingai išnykti, hudor - vanduo). Vanduo iš indo būdavo leidžiamas pro siaurą vamzdelį arba lašinamas lašais, apie praėjusį laiką spręsta pagal ištekėjusio arba pritekėjusio vandens kiekį. Mokslininkai nustatė, kad Egipte laikas vandens laikrodžiais skaičiuotas dar XVI a. pr. Kr. Romos klepsidros buvo visuose teismuose ir viešose vietose. Apie iškalbingus oratorius sakydavo: „Jis kalbėjo keturias klepsidras!“

Už klepsidras paprastesni smėlio laikrodžiai - kad jie pradėtų veikti, pakanka apversti. Kiek sudėtingiau paruošti patį smėlį. Graikai teigė, kad geriausiai tinka trintas marmuras, devynis kartus išvirtas vyne, nugraibant putas, ir išdžiovintas saulės atokaitoje.
Kinai laiką skaičiavo ir paprasta žvake, ir sudėtingu ugnies laikrodžiu: iš įvairių degių medžiagų sulipdytą tam tikro dydžio ritinėlį įdėdavo į atkarpomis sužymėtą indą - luotelį, tam tikroje vietoje uždėdavo siūlą su svareliais; siūlui perdegus, svareliai krisdavo į varinį padėklą, garsiai pranešdami laiką.

Laikrodžių išradėjai

Daugelį amžių laikrodžiai Europą pasiekdavo iš Rytų kraštų kaip karalių, sultonų dovanos. Grįždami iš kryžiaus karų, Europos riteriai ir patys parsigabendavo įvairių laikrodžių. Pamažu viduramžių meistrai perprato laikrodininkystės paslaptis ir patys ėmė konstruoti laikrodžius. Iš pradžių laikrodžiai su pasvarais buvo gremėzdiški, įtaisyti bokštuose, kad iš tolo matytųsi. Pirmasis bokšto laikrodis atsirado Londone, tai - įžymaus dabartinio Big Beno pirmtakas, Didysis Tomas, keturis šimtmečius tarnavęs londoniečiams. Sekant Londono pavyzdžiu ir kitų Europos valstybių sostinėse, o vėliau ir šiaip didesniuose miestuose garbės reikalas buvo įtaisyti pagrindiniame bokšte laikrodį.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 736

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]