Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

VEžIMėLIS RASAI NETRUKDO OPTIMISTIšKAI žVELGTI į GYVENIMą

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2012−08−11

Komentarai10    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Rasa Nagurkaitė-Misienė savaitgalius dažniausiai praleidžia tėvų namuose Kupiškyje.
AutorÄ—s nuotrauka
Iš prigimties sveikam žmogui staiga tapti neįgaliam - didelis išbandymas, ypač jaunam. Nepaisant to, kad aplinkinių požiūris keičiasi, gatvėje niekas tokių žmonių pirštais nebebado, smalsiais žvilgsniais nebepersekioja, ne visi sugeba prisitaikyti, sėkmingai integruotis į visuomenę. Ar tai pavyks, daug priklauso ir nuo paties neįgalaus žmogaus charakterio, noro pakeisti kitų požiūrį į save.
Tokią paprastą tiesą savo asmeniniu pavyzdžiu patvirtina kupiškėnė Rasa Nagurkaitė-Misienė, šiuo metu gyvenanti su šeima Kaune. Ji po stuburo traumos, patirtos per eismo įvykį, kai buvo 21-erių, jau dešimt metų judėti gali tik su neįgaliojo vežimėliu. Tačiau šios jaunos moters gyvenime nestinga spalvų.


Pasroviui neplaukia

Savaitgaliais Rasą dažniausiai galima užtikti tėvų namuose Kupiškyje. Šiuo metu ji padeda mamai doroti šiųmetį daržo ir sodo derlių - konservuoja daržoves, verda uogienes. Bendraudamas su optimistiškai nusiteikusia, lengvai judančia vežimėliu pašnekove ir pats nejučia semiesi optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo. „Traumą patyrusiam žmogui pirmiausia reikia tėvų, artimųjų, draugų pagalbos, moralinio palaikymo. Būna sunku. Imi grimzti į depresiją, savęs gailėtis. Po to pamažu ateina suvokimas, jog pats gniūžti ir kitus dvasiškai traumuoji. Ne kiekvienam užtenka užsispyrimo kažką iš esmės keisti. Vieni tenkinasi nuolatiniu kitų gailesčiu ir globa, o kiti kabinasi kaip tik gali už gyvenimo ir siekia maksimalaus savarankiškumo. Aš ganėtinai užsispyrusi. Pasroviui neplaukiu. Noriu, kad dar geriau būtų. Gyventi taip, kaip kiti sveikieji gyvena“, - dėstė savo požiūrį į gyvenimą pašnekovė.

Taigi Rasos būtį užpildo 2 m. ir 9 mėnesių dukrelė Rugilė, mylimas vyras, su kuriuo ji susipažino jau po traumos, bendravimas su namiškiais, administratorės darbas UAB „Lyderio grupė“, studijos Kauno kūno kultūros akademijoje. Negalia jai nėra kliūtis vairuoti automobilį, keliauti po kitus kraštus (su vyru lankėsi Turkijoje, Maltoje), sportuoti. Rasa Kauno relaksacijos sporto klubo narė. Plaukdama nugara yra Lietuvoje neįgaliųjų varžybose laimėjusi prizinių vietų. Gimus dukrelei, plaukimą pastaruoju metu buvo apleidusi, bet nuo šio rudens žada vėl grįžti į baseiną. To negana, ji yra net su parašiutu šokusi. Sutikite, ne kiekvienas sveikasis tai išbandęs.

Gilinasi į neįgaliųjų problemas

Rasos mintys šiuo metu sukasi ir apie doktorantūrą. O iki jos buvo ilgas studijų kelias. Jau po traumos ji pirmiausia baigė Utenos kolegijoje verslo vadybą. Po to atėjo suvokimas, kad nori padėti to paties likimo žmonėms kuo labiau prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo. Todėl pasirinko taikomosios fizinės veiklos studijas Kūno kultūros akademijoje ir baigė šios specialybės bakalaurą bei magistrantūrą. „Žinau iš savo praktikos, kaip reikia valdyti vežimėlį, save aptarnauti, kad nebūčiau našta kitiems. Galiu padėti ir patarti traumas, insultus patyrusiems žmonėms šiais klausimais. Žinoma, iš pradžių didžiausia kliūtis neįgaliajam būna jo poreikiams nepritaikyta aplinka. Ją panaikinus, visa kita telieka tik smulkmenos. Jei žmogus nori, tai labai daug gali pasiekti“, - yra įsitikinusi pašnekovė. Antai Rasa pati puikiausiai susidorojo su jaunos mamos pareigomis. Vyras dirbo ir daug prisidėti prie mažosios priežiūros negalėjo, o tėvų pagalbos ji neprašė.

Kitų požiūris nežeidžia

Rasa priklauso Kupiškio žmonių su negalia sąjungai. Ji apgailestauja, kad gimtajame mieste jai nepavyko susirasti darbo ir teko kraustytis į Kauną. Didmiestyje neįgaliajam visgi daugiau perspektyvų siekiant karjeros ir dvasinio tobulėjimo. „Man neteko dėl negalios patirti jokių užgauliojimų, įžeidinėjimų. Mano kelyje geri žmonės pasitaikė“, - sakė pašnekovė, paklausta apie kitų požiūrį į ją.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (10)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 799

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]