|
|
|
Gamta ir mes PAžINKIME šIKšNOSPARNIUS DRAUGE
EisvydÄ— ISAJEVAITÄ– |
2010−07−27 |
 Å ių metų pradžioje Lietuvoje pradÄ—tas įgyvendinti projektas „Pažinkime Å¡ikÅ¡nosparnius drauge“. Jį inicijavo Europos SÄ…jungos finansuojama programa „Veiklus jaunimas“ Å io projekto pagrindinis tikslas yra suteikti galimybÄ™ Lietuvos kaimo vietovių jaunimui turiningai praleisti savo laisvalaikį tyrinÄ—jant gamtÄ… ir joje gyvenanÄius Å¡ikÅ¡nosparnius. Vienas iÅ¡ tyrinÄ—jimų užpraeitÄ… savaitÄ™ vyko Biržuose, į kurį įsitraukÄ— ir kupiÅ¡kÄ—nai.
Kodėl būtent šikšnosparniai?
Lietuvoje yra tokių šikšnosparnių rūšių, kurios privalo būti saugomos. Svarbus žingsnis šių žvėrelių išsaugojimo link yra visuomenės supratingumas ir pagalba. Šiuo atveju jaunieji Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos (SALD) nariai rengia stovyklas jaunimui, kad leistų pažinti šikšnosparnių gyvenimą ir padėtų jiems neišnykti. Biržų regioninio parko biologės Renatos Ulinskienės dėka, jaunimas iš Alizavos miestelio buvo pakviestas būtent į tokią stovyklą ir patyrė neišdildomų įspūdžių.
Ką reikia žinoti?
SusirinkÄ™s jaunimas iÅ¡ KupiÅ¡kio rajono ir Biržų, susipažino su SALD nariais, kurie dvi dienas mokÄ—, kaip reikia elgtis su Å¡iais Å¡altakraujais žinduoliais. Pirmadienį paskaitose jaunimas sužinojo daug įdomių dalykų. Å ikÅ¡nosparniai yra naktiniai gyvÅ«nai. Lietuvoje jų yra apie 15 rÅ«Å¡ių, o dar dvi yra ieÅ¡kotinos. Dauguma mitų ir istorijų pasakoja apie Å¡iuos žinduolius netikrų dalykų. Å ikÅ¡nosparniai visai nesivelia į plaukus, o dienÄ… miega pakibÄ™ ore. Kam to reikia? Kad pailsÄ—tų ir neprarastų savo esamo kÅ«no svorio. Maisto Å¡ikÅ¡nosparniai susiranda pasiklaiusdami ne regÄ—jimu, bet tobulai iÅ¡sivysÄiusia klausa. Tamsoje orientuotis jiems padeda skleidžiami ultragarsai, kuriuos vÄ—liau jie ausimis sugauna grįžtanÄius aidu. Tai vieninteliai žinduoliai, kurie gali skraidyti. VienÄ… vakarÄ… jaunimas, norÄ—damas stebÄ—ti Å¡ikÅ¡nosparnius, naudojosi detektoriais. Å iais prietaisais nustatomas dažnis, kuris pagauna Å¡ių žinduolių skleidžiamus garsus. Buvo tikrai įdomu iÅ¡girsti žmogaus ausiai negirdimÄ… garsÄ….
Gyvena ir inkiluose
Ne taip lengva šikšnosparniams išgyventi, kai dauguma žmonių juos naikina. Šios būtybės,
kaip ir mes, turi gyventi. Å ikÅ¡nosparniai yra naudingi. Jie vasarÄ… naikina vabzdžius kenkÄ—jus. Å ie žinduoliai daugiausia gyvena medžiuose. TaÄiau jiems, kaip ir kitiems paukÅ¡Äiams, įsikurti gali tikti ir specialÅ«s inkilai. Tik Å¡ikÅ¡nosparniams gaminamas inkilas turÄ—tų bÅ«ti labai patvarus, nesulūžti ir nesutrÅ«nyti 15-20 metų. Å ikÅ¡nosparniai labai nemÄ—gsta skersvÄ—jų, todÄ—l inkilai turi bÅ«ti sandarÅ«s, sukalti iÅ¡ tvirtų, neÅ¡akotų lentų. Inkilai Å¡ikÅ¡nosparniams gaminami iÅ¡ sveikų, sausų, neobliuotų 2,5-3 cm storio lentų. Inkilo aukÅ¡tis – apie 100 cm, plotis – 25 cm. Apvalios landos skersmuo – 5 cm, plyÅ¡io plotis – 4 cm. Labai svarbu parinkti tinkamÄ… vietÄ…, kad nebÅ«tų Å¡alia inkilo daug Å¡akų ir bÅ«tų saulÄ—ta, nes Å¡ikÅ¡nosparniai mÄ—gsta Å¡ilumÄ….
Ne visi abejingi
Stovyklautojams vietiniai gyventojai parūpino inkilų šikšnosparniams. Dauguma troško padėti šiems gyvūnams. Vakare visi ėjo stebėti ir klausytis šikšnosparnių, o ryte kėlė inkilus į medžius. Sunkus darbas, bet vertas dėmesio. Tarp jaunimo vyravo geros emocijos, o kartu ir konkurencija. Už iniciatyvumą ir drąsą Neringa Šešeikaitė ir šio straipsnio autorė gavo kelialapius nemokamai atvykti į rudenį vyksiantį baigiamąjį projekto „Pažinkime šikšnosparnius drauge“ renginį.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
AdelÄ—, Doviltas, Dovilta, DoviltÄ—, Klema, Klemas, Klemencija, Klemensas, Klemensa, Klementina, Klementinas, KlemÄ—, Koluma, Kolumbas, Liubartas, Orestas.
|
