Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

PO DŪRIO PEILIU – KITOKS POŽIŪRIS Į VARGANĄ BUITĮ

Gaila MATULYTĖ

2005−12−08 4

Ar vieno Noriūnų seniūnijos kaimo gyventojos Virginijos namuose šventės bus džiugios, ar prie Kūčių stalo susės visa gausi šeima, priklausys tik nuo jos pačios. Šiandien penkiems moters vaikams paskirta laikina globa Paketurių Šv. Kazimiero vaikų globos namuose. Vyras Romas nepraranda vilties litą kitą užsidirbti statybose Vilniaus kolektyviniuose soduose.
Neseniai „Mintyse“ rašėme, jog motina peiliu sužalojo aštuonerių metų dukrą. Taip nutiko Virginijos šeimoje. Netrukus po incidento, lapkričio 20 d., Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai iš jos šaltų ir netvarkingų namų paėmė visus vaikus (15 ir 11 m. berniukus, devynerių, aštuonerių ir šešerių metų mergytes).
Apsilankius Virginijos namuose, į akis krinta skurdi buitis ir nešvara. Dviejuose namo kambariuose, kur glaudėsi septynių asmenų šeimyna, - kelios lovos, spintos, stalus primenantys baldai. Vesdama į vidų, šeimininkė parodė nesandarias lauko ir vidaus duris – žiemą būtinai reikia naujų. Viename kambaryje trūksta radiatoriaus ir labai reikia naujesnės dujinės viryklės.
Skuba tvarkytis
Keturiasdešimt vienerių metų moteris, vos paklausta, kaip jai einasi, ėmė pasakoti, kad po sukrečiančio įvykio stengiasi susitvarkyti savo buitį. Beje, tai vienintelė sąlyga, norint, kad jai sugrąžintų vaikus.
Noriūnų seniūnija skyrė 200 Lt vienkartinę pašalpą, už kurią nutarta įsigyti malkų. Gruodžio 12 d., anot Virginijos, jos jau bus kieme. Taigi namuose taps šilčiau.
Bėdoje moteriai padeda ne tik giminaičiai, bet ir kaimynai. Kas tik gali parūpina baldų, drabužių. Viena kaimynė padovanojo 12 rulonų tapetų, kitos kaimynės žadėjo padėti išsitapetuoti kambarių sienas, išdažyti grindis ar įtvirtinti gipso plokštes ant lubų. Virginija džiaugėsi jau turinti keturis fotelius, lovas, užuolaidas, veidrodį. Galbūt įsigis ir televizorių.
Gerieji kaimynai šeimai parūpino porą maišų bulvių. Mat savosios šiemet liko po sniegu. Nukasti penkiolikai vagų, pasak Virginijos, reikėjo pinigų. Jų tuo metu nebuvo. Rudenį vaikai spėjo pasikasti šviežių daržovių.
Kitų maisto produktų (taukų, mėsos) moteris užsidirba talkose. Tvartelyje ji augina karvę, veršelį, tris vištas. Pieno kartais nuveža parduoti į Kupiškį.
Daugiavaikė mama sakė, kad drabužių jos šeimai tikrai nestinga. Visiems vaikams ji nupirko žieminius kailinius, batus. Moteris tikino, jog prieš mokslo metus vaikai, su mokyklai padedant, buvo aprūpinti reikalingiausiomis prekėmis.
Virginija teigė labai mylinti visus savo vaikus. Tiesa, jie ne visada klauso mamos. Vyrui išvykus uždarbiauti, vienai motinai nelengva susitvarkyti su atžalomis. Ji pripažįsta, kad vyresnysis sūnus iš pirmos santuokos keldavo daugiausia rūpesčių. Jis nenorėjo mokytis. Po pernai pareikštų įtarimų dėl galimo jaunesniųjų sesučių tvirkinimo (įtarimai, anot pašnekovės, nepasitvirtino), penkiolikmetis buvo išvežtas į specialaus ugdymo namus Šiauliuose. Po to vaikas grįžo nervingas, dar agresyvesnis.
Peiliu - netyčia
Moteris pripažįsta, kad vaikų auklėjimas ir skaudūs likimo smūgiai jai sugadino sveikatą ir nervus. Šiuo metu ji kreipėsi į gydytojus ir vartoja raminančius bei organizmą stiprinančius vaistus.
Virginija papasakojo, kaip nutiko tas nelemtas įvykis. „Skutau bulves vakarienei, - kalbėjo moteris, - tuo metu prie stalo sėdėjusi aštuonerių metų dukra atsigėrė rūgpienio. Aš sudraudžiau, kad negertų, kad šiltų bulvių palauktų“. Mergaitė mamai neišsyk pakluso, o ši netyčia mostelėjo peiliu ir sužeidė vaiką į petį.
Virginija tikino, jog kitą dieną ketino mergaitę nuvežti pas medikus. Tačiau jaunesnis sūnus nuskubėjo pas kaimynus ir pranešė policijai.
Lapkričio 29 d. teismas labai griežtai neįvertino šio netyčinio sužalojimo. Septynias dienas moteris negalės nepranešusi išvykti iš Kupiškio rajono.
Tą pačią dieną Virginija aplankė ir savo atžalas, joms nuvežė vaišių. Globos namuose vaikai kartojo, kaip pasiilgo mamos. Vieną sykį į Paketurius ji nuvyko kartu su vyru Romu. Iš pradžių moteris baiminosi, kad iš sostinės grįžęs 41-erių metų sutuoktinis ją pasmerks. „Tačiau jis mane suprato, nemušė“, - pasakojo Virginija. Ji dar pasidžiaugė, jog vyras, su kuriuo kartu pragyveno dešimtmetį, parūpino patalynės, drabužių, jai žiedą nupirko.
Dabar moteris kupina optimizmo. Ji tikisi kuo greičiau susitvarkyti buitį, pagerinti savo sveikatą ir susigrąžinti vaikus.
„Pas mus šalta ir negražu“
Neaišku, ar tai įvyks greitu laiku. Virginijos vaikais rūpinamasi perpildytuose Šv. Kazimiero vaikų globos namuose. Šios įstaigos direktorė Danutė Bukinienė sakė, kad šiuo metu čia glaudžiasi 31 vaikas, nors patalpos suprojektuotos 25 gyventojams.
Jau trečią savaitę čia globojamas ir Virginijos penketukas. Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos vadovybė sutiko vaikus vežioti iš Paketurių į Noriūnus. Kas rytą, pakeliui į mokyklą, vaikai turi galimybę susitikti su mama.
Tiesa, vyresnysis sūnus po specialios medikų apžiūros, įvertinus jo gebėjimus mokytis, praėjusį pirmadienį išvežtas į specialaus ugdymo namus Kučgalyje. Globos namų direktorė laukia tenykščių auklėtojų atsiliepimų apie problemišką, greit užsiplieskiantį vaiką. Savaitgaliui penkiolikmetis sugrįš į Paketurius. Dėl vaiko charakterio D. Bukinienė sakė nesistebinti – juk berniukas augo tokiomis sąlygomis.
Pašnekovė tik apgailestavo, kad globos namuose daugėja protinį atsilikimą turinčių vaikų, vis mažiau gabių, talentingų globotinių.
Nors Virginija keletą kartų aplankė savo vaikus, anot direktorės, jie nenori namo. „Pas mus šalta, nešvaru, negražu“, - skundėsi jie. D. Bukinienė svarstė, jog prie vaikų globos įstaigų būtina įsteigti motinos ir vaiko centrą, kur mamos galėtų gyventi kartu su vaikais, joms padėtų specialistai, sugrąžintų į tvarkingo ir socialiai užtikrinto gyvenimo vėžes.
Globos namų direktorė tvirtino, jog ji linkusi suprasti moterį, kuri ne pykčio apimta sužalojo savo dukrą. „Jai tik reikia medikų pagalbos“, - sakė D. Bukinienė, įsitikinusi, kad gydymas užtruks ilgai.
Pirmąsyk – centro darbuotoja
Kad daugiavaikė mama pagerintų socialinius įgūdžius, stengiasi ir Noriūnų seniūnijos specialistai. Socialinė darbuotoja Ramunė Štitilytė tvirtino, kad Virginijos šeima priskirta socialinės rizikos grupei. Tokių šeimų seniūnijoje yra 26, kaime, kur gyvena ši šeima, – dvi.
Virginija, anot specialistės, gyveno tik iš vaikų pašalpų. Jau pusmetį Vilniuje uždarbiaujantis vyras šeimos pinigais neremia. R. Štitilytė pripažino, jog Virginijos materialinė padėtis nėra lengva. Džiugu, kad daugiavaikė motina negirtauja. Jai tik trūksta socialinių įgūdžių, supratimo apie buitį. Ji rūpinasi vaikais pagal išgales. Socialinės darbuotojos žiniomis, medikai nepatvirtino, jog moteris turi sveikatos sutrikimų. Kad pirmą sykį paimti vaikai būtų jai sugrąžinti, ji turi susitvarkyti. Tam reikia tapetų, dažų, kieto kuro. Seniūnijos darbuotoja teigė, kad kaimo moterys žada padėti švarinti namus, šelpia daiktais. Pati R. Štitilytė bent porą kartų per mėnesį kalba su Virginija, skatina tvarkytis.
Tai pirmas atvejis specialistės darbo praktikoje, kad seniūnijos gyventojos namuose lankysis Socialinių paslaugų centro darbuotoja Laima Bartulienė. R. Štitilytė vylėsi, kad su šios darbuotojos pagalba gal ir pavyktų pakeisti Virginijos požiūrį į tvarką buityje.
Išlaikyti – tėvo pareiga
Telefonu pakalbinta viena iš kaimo gyventojų (taip pat pagelbėjusi Virginijai) teigė, jog nemažai žmonių palaiko ir užjaučia daugiavaikę šeimą. Esą kiek sugeba, tiek moteris tvarkosi, rūpinasi būstu ir vaikais. „Vienintelė bėda – trūksta vyro paramos“, - sakė pašnekovė. Išgerti mėgstantis vyras finansiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo. Priešingai, - net dalį už vaikus gautų pinigų prageria su kaimynais.
Moteris svarstė, jog Vilniuje įsidarbinęs Romas galėtų nors šimtą kitą skirti vaikams, o Virginija pajėgtų nusipirkti daugiau maisto produktų. Jo pareiga būtų ir malkomis šeimyną aprūpinti. Mandagūs Virginijos vaikai neužkliūva kaimo žmonėms, tik vyresniesiems vienas kitas keiksmažodis, iš tėvų išgirstas, išsprūsta.