Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

PALAIMINTA LIGONINĖS PERTVARKA

Banguolė ALEKNIENĖ

2005−12−03 0

Praėjusį ketvirtadienį dėl Kupiškio ligoninės restruktūrizacijos 2006-2008 m. programos tvirtinimo buvo sušauktas neeilinis rajono Tarybos posėdis. Šio klausimo svarstymas viename Tarybos posėdyje jau buvo atidėtas opozicijai reikalaujant išsamesnio šios programos pagrindimo. Be to, buvo prašyta, kad svarstant mūsų rajono ligoninės likimą dalyvautų Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų atsakingų institucijų atstovai. Ne visi šie pageidavimai buvo išgirsti. Į posėdį atvyko tik Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas ir Panevėžio respublikinės ligoninės vyr. gydytojas Česlovas Gutauskas. Taip pat dalyvavo Kupiškio ligoninės vyr. gydytojas Povilas Rimkus bei Savivaldybės gydytojas Vincas Dražba.
Tikino, kad žmonių labui
Posėdžiui pirmininkaujantis ir valstiečiams atstovaujantis rajono meras Leonas Apšega šįkart gana griežtai laikėsi posėdžių vedimo tvarkos ir tramdė panorusius kalbėti ilgėliau nei leistinos penkios minutės.
P. Rimkus iš naujo nebekomentavo jau ne kartą aptartos ligoninės restruktūrizavimo programos tik informavo, jog dar kartą buvo susitikęs su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, kurie priminė, jog dėl restruktūrizavimo reikia apsispręsti iki gruodžio pradžios.
Skaitytojams primename, jog nuo tarybos narių apsisprendimo priklausė, ar nuo 2006 m. sausio 1 d. Kupiškio ligoninė įgis minimalios ligoninės statusą ir jos struktūra bus tokia: kardiologinių konsultacijų centras, priėmimo-skubios pagalbos skyrius; reanimacijos –intensyvios terapijos skyrius – 6 lovos; vidaus ligų skyrius – 35 lovos; vaikų ligų skyrius – 15 lovų; slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius – 30 lovų; dienos chirurgijos skyrius – 14 lovų (rimtesnė chirurginė pagalba būtų teikiama kitose artimiausiose ligoninėse); klinikos laboratorija; radiologijos kabinetas; fizinės medicinos ir reabilitacijos kabinetai; konsultacinė poliklinika su tokiais kabinetais: neurologijos, oftalmologijos, otorinolaringologijos, ftiziatrijos, dermatovenerologijos, endoskopijos, echoskopijos, akušerijos-ginekologijos.
J. Narbutas tikino, jog priimdami tokį skausmingą sprendimą dėl ligoninės visi žinotų, kad šios reformos nereikia nei ligonių kasai, nei merui. Ji reikalinga Kupiškio žmonėms, kad jie laiku gautų kokybiškas ir saugias medicinos paslaugas. Pacientui ne iš karto patekus pas reikiamą specialistą gali būti prarastos jam gyvybiškai svarbios minutės.
Svečias pabrėžė, kad ligoninė po restruktūrizacijos kaip teikė paslaugas, taip ir teiks. Tik mažiau turės išlaidų, nes nebereikės jai mokėti gastroliuojantiems chirurgams.
Č. Gutauskas papasakojo apie jo vadovaujamos ligoninės ir Kupiškio medikų bendradarbiavimą, vykstantį ne pirmus metus. Jis atkreipė dėmesį į tai, jog pagalba kupiškėnams pastaraisiais metais intensyvėja. Pvz., šiemet atlikta net 536 operacijomis daugiau nei ankstesniais metais. Panevėžiečiai medikai yra pasirengę teikti specializuotą pagalbą vis didėjančiam skaičiui pacientų iš mūsų rajono.
Apibėrė klausimais
Konservatorius V. Mockus teiravosi, ar tik Panevėžio ligoninė nėra suinteresuota, kad pas juos paslaugų didėtų mūsų rajono sąskaita.
Č. Gutauskas patikino, jog darbo jiems užtenka ir iniciatyvos perimti paslaugas nėra.
Liberalcentristas Albertas Audickas klausė, ar, centralizavus greitosios medicinos pagalbos darbą, nauji mūsų greitukės automobiliai nebus perduoti Panevėžiui, kur greitosios medicinos pagalbos automobilių parkas yra apverktinos būklės.
J. Narbutas užtikrino, kad pirmiausia bus jungiama dispečerinė pagalba. Niekas greitukių neatims, nes jos yra Savivaldybės turtas. Lietuvoje įkūrus penkis pagalbos centrus, planuojama juos ateityje aprūpinti naujais automobiliais.
Konservatorius Valentinas Beinoris domėjosi, ar nebūtų pigiau skubią medicinos pagalbą teikti Kupiškyje, nes kainuoja pervežimas.
Č. Gutauskas paaiškino, kad apendicito ar išvaržos operacijos visur vienodai kainuoja, o brangiausia yra specializuota pagalba (neurochirurgijos, stuburo, sąnarių, akių lęšiuko įsodinimo operacijos). Jei būtų užtektinai chirurgų, nesvarstytume šių klausimų.
Krikščionė demokratė Milda Narmontienė klausė, ar didės Kupiškio greitosios medicinos pagalbos finansavimas, jei pritarus restruktūrizacijai, padidės ligonių pervežimo išlaidos.
J. Narbutas patikino, kad su pirminio asmens sveikatos priežiūros centro direktore Dovile Kulbokiene finansavimo didinimas jau aptartas.
Valstiečių atstovas Jonas Jarutis klausė, kam bus panaudojami restruktūrizacijai skirti pinigai, ar padidinus greitukės finansavimą, galės atsirasti šios pagalbos trečia brigada.
Pasak J. Narbuto, kokios ateis lėšos, priklausys nuo projekto parengimo. Konkrečiai sumos pasakyti negalįs, bet užtikrinąs, jog ligoninės pertvarka tikrai bus finansuojama. O greitosios medicinos pagalbos plėtra priklauso nuo turimų specialistų.
Liberalcentristė Genė Zulonienė teiravosi, kokie darbuotojai bus atleisti.
P. Rimkus atsakė, jog į darbo biržą gali ateiti viena buhalterė, kelios sanitarės ir slaugytojų padėjėjos. Kalba čia daugiausia sukasi apie operacinės sanitares.
Nepartinis Povilas Gurklys klausė, kodėl atleidimo lapeliuose, įteiktuose ligoninės darbuotojams, rašoma, kad tai suderinta su Savivaldybe. Gal Tarybos nariams čia nebėra kas veikti?
P. Rimkus paaiškino, kad buvo derinta su Savivaldybės pareigūnais, o ne su Taryba. Jei bus nubalsuota prieš reorganizaciją, kitaip spręs tuos klausimus. Vyr. gydytojas patikino, kad darbuotojų atleidimą svarsto sudaryta komisija. Šiuo metu yra įteikta 20 atleidimo lapelių, bet ne visi žmonės neteks darbo. Dviem pasiūlyta persikvalifikuoti į rentgeno laborantus, keletas pereis dirbti į stiprinamą priėmimo skyrių.
Trys prieš keturis
Pasisakymuose buvo girdėti beveik tik vien opozicijos argumentai.
V. Mockus buvo nepatenkintas, kad per mažai laiko skirta ligoninės reikalams svarstyti. Jis neturėjo galimybės pateikti nė vieno klausimo P. Rimkui. Šio politiko nuomone, matyti, jog meras jau davęs leidimą ligoninės pakasynoms ir jam jau nebeįdomios jokios diskusijos šiuo klausimu. V. Mockus kritikavo pateiktą programą, kuri, anot jo, perpinta nereikalinga beletristika apie Anapilį ir chirurgo V. Tubelio gyvenimą ligoninėje. Prisidengus tokiais postringavimais stengiamasi paslėpti tai, jog mūsų ligoninės perspektyva – senelių namai ir slaugos skyrius. Bet ar gali kitaip būti, jei nesprendžiamas atlyginimų medikams klausimas.
Šis politikas piktinosi, jog Tarybos nariai verčiami balsuoti nesant garantijų, ar bus skirti ligoninei tie 10 mln. litų, minimų programoje. Iš ministerijos niekas neatvažiavo, nepatikslino to. Tačiau liūdniausia, jog bloga rajono vadovų veikla lėmė tokią situaciją.
V. Beinoris pasigedo tyrimo (monitoringo), kokį poveikį rajono gyventojų sveikatingumui turi esami ir turės būsimi veiksniai. Jis pareiškė nepritariąs, kad liktų minimali ligoninė. Reikia palikti esamą jos statusą su galimybe atsiradus gydytojų atgaivinti tuos skyrius, kurių šiuo metu nėra ar ketinama atsisakyti. “Iš minimalios ligoninės atgal į rajoninę nebegalėsime grįžti„, - teigė politikas.
“Atrodo, jog visi čia surinkti esame, kad priimtume politinį sprendimą ir visą atsakomybę už ligoninės palaidojimą„, - sakė G. Mockus. Anot jo, medikus gal reikėjo rengti rajonui prieš 10-15 metų. Liko dabar ligoninė su vienu ambicingu chirurgu. Meras kadrų klausimais pakankamai nesirūpino. Nebus gydytojų, išnyks ir ligoninė. Gyventojams geriau dėl to nebus. Todėl jis negalįs balsuoti už tokią programą. Tegu ligonių kasos ar kas kitas už tai balsuoja.
Pratylėjusi beveik visą laiką pozicija mestelėjo tik baigiamąjį balsavimo argumentą, išskridusį iš valstiečių atstovo Virgilijaus Bernoto lūpų: “Jei chirurgas Robertas Lapka nebūtų opozicijos lyderio išguitas, tai būtų ši problema būtų atidėta dar keleriems metams„.
Šią repliką palydėjo ko ne sutartinas Tarybos narių juokas.
Kad Kupiškio ligoninė taptų minimali balsavo 14, prieš – 7 ir 3 – susilaikė.
Kas šiuo atveju buvo teisus, o kas klydo, matyt, parodys tik laikas.