 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
PIRMAS žMOGUS į KOSMOSą - ADELėS šEIMA į LIETUVą
AdelÄ— SokaitÄ—-Å ileikienÄ— parodÄ— rankomis dailiai siuvinÄ—tÄ… staltiesÄ™, kuriÄ… jos mamai už pasiÅ«tÄ… suknelÄ™ Sibire dovanojo DanutÄ— IndraÅ¡ienÄ—. AutorÄ—s nuotrauka KupiÅ¡kÄ—nÄ— AdelÄ— SokaitÄ—-Å ileikienÄ— tremtine tapo vos sulaukusi Å¡eÅ¡ių mÄ—nesių amžiaus. TremtinÄ—s etiketÄ— jÄ… tebelydi iki Å¡iol, o tris kartus jai apie tai buvo priminta ir paÅ¡alinių. IÅ¡ tÄ—vo skrynelÄ—s AdelÄ— patvirtino, kad jos prisiminimai iÅ¡ dalies yra iÅ¡ mamos ar tÄ—vo girdÄ—tų prisiminimų apie tremties aplinkybes, apie gyvenimÄ… Sibire atpasakojimas. Kai Å¡eima grįžo iÅ¡ tremties, ji tebuvo paauglÄ—, o jos brolis ir sesuo dar jaunesni. Prisiminti tuos laikus padeda ir gausus Å¡eimos nuotraukų archyvas, ir jos mamos skrupulingai rinkti įvairÅ«s dokumentai. Juos ji laikÄ— tÄ—vo tremtyje sumeistrautoje medinÄ—je dėžutÄ—je. O dabar tÄ… dėžutÄ™ su savo relikvijomis saugo AdelÄ—. Sklaidydamos senų nuotraukų pluoÅ¡telį, žiÅ«rinÄ—damos tos medinÄ—s dėžutÄ—s lobynÄ… ir pradÄ—jome Å¡nekÄ… apie praeitį. AdelÄ— gimÄ— MiÄiÅ«nų kaime, SkapiÅ¡kio seniÅ«nijoje. Pirmieji jos gyvenimo mÄ—nesiai prabÄ—go senelio iÅ¡ mamos pusÄ—s, Povilo MikÅ¡io, namuose, kur buvo įsikÅ«rÄ™ ir jos tÄ—vai - Romualdas ir Julijona Sokai. AdelÄ—s tÄ—vas dirbo tuometinio Naivių durpyno vedÄ—ju. Jam pasakÄ—, kad MikÅ¡io Å¡eima yra įtraukta į vežamų Å¡eimų sÄ…raÅ¡Ä…. Senelis buvo tik prieÅ¡ pusmetį grįžęs iÅ¡ metų tremties Archangelske, kur pakliuvo taip pat metus iÅ¡kalÄ—jÄ™s Vilniuje už pyliavų valstybei nesumokÄ—jimÄ…. Visi jau buvo pasirengÄ™ bÄ—gti iÅ¡ gimtinÄ—s į Panevėžį. Mama nenorÄ—jo vien tik su lagaminais iÅ¡važiuoti. LaukÄ— maÅ¡inos daiktams perkraustyti - ir sulaukÄ—. Tik ne į Panevėžį, bet į tolimÄ…jÄ… Irkutsko sritį. Netrukus iÅ¡ paskos buvo iÅ¡tremta ir mamos sesuo Ona MikÅ¡ytÄ—, kuri tuo metu mokÄ—si Å iauliuose. Kitų seserų, kurios iÅ¡tekÄ—jusios gyveno atskirai gretimuose kaimuose, nelietÄ—. Matyt, pavardÄ—s neužkliuvo. „Mama pasakojo, kad jų iÅ¡vežti iÅ¡ namų atÄ—jo du lietuviai ir du rusų kareiviai. Vyrams jie liepÄ— sÄ—sti kartu su jais prie stalo, o jai įsakÄ— ruoÅ¡tis. Nieko kito mamai nebeliko kaip ir mane ant to stalo vidurio klykianÄiÄ… padÄ—ti. DidelÄ—s ruoÅ¡os neprireikÄ—, nes iÅ¡ anksto buvo ir džiÅ«vÄ—sių pridžiovinta, ir duonos prikepta. Rusų kareivis mamai patarÄ™s pasiimti viskÄ…, kiek tik gali. Kai kojinÄ— siuvamoji maÅ¡ina „Singer“ visa netilpo, tai jos galvutÄ™ vis tiek įspraudÄ— tarp kitų rakandų. TÄ—tis jau Sibire pats primeistravo, ko stigo tai siuvamajai, ir mama galÄ—jo ne tik Å¡eimÄ… visÄ… apsiÅ«ti, bet ir aplinkinius. Tokiu bÅ«du ir papildomÄ… duonos kÄ…snį namiÅ¡kiams pelnyti. Pakeliui į SkapiÅ¡kio geležinkelio stotį, važiuojant pro tÄ—vo gimtuosius namus, mama norÄ—jo mane iÅ¡mesti per maÅ¡inos bortÄ… seneliams manydama, kad vaikui bus saugiau ir geriau pas juos augti nei kažkur Sibiro platybÄ—se, bet tas pats rusų kareivis neleido ir pasakÄ—, kad vaikas turi augti su motina. Po to mama kalbÄ—jo, kad to kareivio patarimas buvÄ™s iÅ¡mintingas, kad tikrai bÅ«tų buvÄ™ nepakeliamai sunku palikus ją“, - dalijosi prisiminimais paÅ¡nekovÄ—. Nuo barako iki namo AdelÄ—s Å¡eima pirmiausia atsidÅ«rÄ— Irkutsko rajono Kardono vietovÄ—je, po to perkelta į kitÄ… barakų miestelį Sredniaja kaime. Dauguma tremtinių ten dirbo miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus. Taigoje medienos buvo apsÄiai. Dokumentų skrynelÄ—je saugomas ir tÄ—vui ten iÅ¡duotas pažymÄ—jimas, kad jis gali dirbti su elektriniu ir benzininiu pjÅ«klu. Ä® miÅ¡kÄ… Å¡akų genÄ—ti kurį laikÄ… teko eiti ir jau garbaus amžiaus seneliui Povilui. Paskui jis namuose vertÄ—si apsiÅ«damas storesniu veltiniu pirktinių veltinių padus. Tai buvo reikalinga aplinkiniams paslauga. AdelÄ—s mama tuo metu jau laukÄ—si antrojo vaikelio ir su ja buvo namuose. Brolis Bronius gimÄ— 1949 m sausio 1 d., o 1953 m. pasaulį iÅ¡vydo ir sesuo Rima. Artimieji jÄ… vadina Roma, nes Romualdos vardu ji buvo pakrikÅ¡tyta, o gimimo liudijime neteisingai įraÅ¡ytas Rimos vardas. Mamai taip ir neteko dirbti valdiÅ¡ko darbo. Ji augino vaikus, siÅ«davo. Pasak AdelÄ—s, pirmieji penkeri metai buvo sunkiausi. Mama sakydavo, jei ne vyro Romo tÄ—vų siuntiniai iÅ¡ Lietuvos, tai ir ta paprasÄiausia koÅ¡Ä— bÅ«tų ne tokia buvusi. „Gyvenimas pagerÄ—jo penktais metais, kai mÅ«sų Å¡eima įsigijo karvutÄ™. Å ienauti su kaimynais tÄ—vai važiuodavo apie 20 km į taigÄ…, kur iÅ¡kirtÄ™ medžius ir iÅ¡rovÄ™ kelmus buvo pasidarÄ™ pievÄ…. PrieÅ¡ tai mama pasakojo, kad visame Sredniaja kaime buvo tik viena karvÄ—, o pieno puslitrį vaikams gaudavusi tik kas antrÄ… dienÄ… per kyÅ¡ius, kuriems buvo paaukotos visos jos siÅ«tos suknelÄ—s. 1954 m. tÄ—vai kartu su kita lietuvių Å¡eima Malaja Goloustnaja kaime susirentÄ— dviejų galų namą“, - pasakojo AdelÄ—. Mažųjų pareigos „Žinoma, mÅ«sų, vaikų, gyvenimas buvo kur kas nerÅ«pestingesnis. TaÄiau ir mes augome turÄ—dami įvairių pareigų. Uogaudavome, grybaudavome. Daugiausia mamai uogienei virti pririnkdavome Äia pat Å amankos kalno papÄ—dÄ—je sirpstanÄių bruknių ir girtuoklių. MÄ—lyniauti reikÄ—davo važiuoti toliau į taigÄ…. Tad Å¡ių uogų teturÄ—davome vienÄ… kitÄ… kibirÄ…. Sibire vasaros trumpos. Ten neauga obelys. MažyÄių obuoliukų kartu su mandarinais bÅ«davo pridÄ—ta į naujametinių dovanÄ—lių saldainių maiÅ¡elius. IÅ¡ Lietuvos džiaugdavomÄ—s sulaukÄ™ siuntinuko ir su džiovintais obuoliais. VÄ—liau didelių Å¡viežių obuolių mums atsiųsdavo buvÄ™ kaimynai, pirma mÅ«sų sugrįžę į LietuvÄ…. Vaikų pareiga buvo ir kas rytÄ… lentpjÅ«vÄ—je po pjuvenomis surasti ir priskaldyti ledo pienui Å¡aldyti. ReikÄ—davo ir kiaulÄ—ms žolÄ—s prirauti, daržus ravÄ—ti. TÄ—vai kasmet porÄ… kiaulių užaugindavo. TurÄ—jome ir viÅ¡tų. Pamažu Å«kiÅ¡kas kaimo gyvenimas supanaÅ¡Ä—jo su buvusiu Lietuvoje. Ant stalo nestigo laÅ¡inių, turÄ—davome ir taukų atsargų. Per visus darbus lietuviai nepamirÅ¡davo ir dvasinių reikalų. Puronų troboje buvo įrengtas altorÄ—lis. KiekvienÄ… sekmadienį ten visi eidavome pasimelsti kaip į bažnyÄiÄ…, ten vykdavo gegužinÄ—s pamaldos. 1957 m. mus pirmÄ… kartÄ… aplankÄ— kunigas J. Budrikis iÅ¡ Lietuvos. Jis pakrikÅ¡tijo vaikus, suteikÄ—, kam reikia, santuokos, Pirmosios Komunijos sakramentus“, - pasakojo buvusi tremtinÄ—. Kas į kosmosÄ…, kas į LietuvÄ… AdelÄ—s Å¡eima 1960 m. gavo leidimÄ… grįžti iÅ¡ tremties į LietuvÄ…. Tik senelis Povilas Å¡ios dienos nebepamatÄ—. Jis mirÄ— 1959 m., sulaukÄ™s 77 m. Artimieji jo praÅ¡Ä— kartu važiuoti su keleriais metais anksÄiau grįžtanÄia į gimtÄ…jį kraÅ¡tÄ… viena lietuvių Å¡eima argumentuodami, kad seno žmogaus niekas nebekamantinÄ—s, ramiausiai jis galÄ—siÄ…s ir nelegaliai pasiekti namus. TaÄiau senelis atsisakÄ™s iÅ¡vykti be jų. Ä® LietuvÄ… Sokai iÅ¡siruoÅ¡Ä— 1961 m. balandžio 12 d. Adelei Å¡i diena įstrigo visam gyvenimui. Pakeliui Irkutske stabtelÄ—jo pernakvoti pas pažįstamus. Ten ir iÅ¡girdÄ™, kad pirmasis žmogus pakilo į kosmosÄ…. Å i žinia sklido iÅ¡ radijo imtuvų, garsiakalbių visame mieste. Taigi Adelei Kosmonautikos diena žymi sugrįžtuves iÅ¡ Sibiro tremties. Pas senelius „Į LietuvÄ… viskÄ… parsivežėme. Važiavome dvi Å¡eimos. Tai visam turtui parsigabenti buvo užsakytas traukinio vagonas. KelionÄ— užtruko beveik dvi savaites. Sugrįžę įsikÅ«rÄ—me tÄ—tÄ—s namuose. Ten tuo metu gyveno senelis ir tÄ—tÄ—s sesuo. Mamos tÄ—viÅ¡kÄ— buvo visiÅ¡kai nugyventa. KolÅ«kis papraÅ¡Ä— 8 tÅ«kst. rublių jai atsipirkti. Bet toks sandÄ—ris tÄ—vų nesuviliojo. Juolab kad buvo kur apsistoti. VÄ—liau mamos namus iÅ¡vežė. Å ie trobesiai kartu su dar vienu namu buvo panaudoti VirbaliÅ¡kių senosios mokyklos statybai. Ä® mamos tÄ—viÅ¡kÄ—s sodybvietÄ™ eidavome avieÄiauti. Ten buvo prisodinta skiepytų avieÄių“, - pasakojo paÅ¡nekovÄ—. AdelÄ—s tÄ—vas nÄ—jo į kolÅ«kį, o įsidarbino NoriÅ«nų MSV. Ten darbavosi iki 1970 m., kol pasiligojo. Å eima jo neteko 1972-aisiais. Mama nedirbo, siÅ«davo. Å iek tiek jai teko prižiÅ«rÄ—ti kolÅ«kio verÅ¡elius, už 60 arų sodybos sklypelį reikÄ—jo ravÄ—ti kolÅ«kio burokus. Kaip neblogai Å¡eimininkei, jai patikÄ—davo virti valgį studentų vasaros stovykloms kolÅ«kyje. Pasak AdelÄ—s, mama buvo labai smalsus, mÄ—gstantis keliauti žmogus. Jau į devintÄ… deÅ¡imtį įžengusi nuvažiuodavo į Vilnių sesers aplankyti, bažnyÄių sostinÄ—s apžiÅ«rÄ—ti. Ji mirÄ— 2006 m. Su tremtinÄ—s žyme Ä® LietuvÄ… AdelÄ— sugrįžo bebaigdama 7 klases. Toliau jai teko gyventi bendrabutyje ir mokytis RokiÅ¡kio 2-oje vidurinÄ—je mokykloje, kur dÄ—styta rusų kalba. Mergina puikiai iÅ¡laikÄ— septynmetÄ—s mokyklos egzaminus ir toliau siekÄ— Å¡ioje mokykloje brandos atestato. LietuviÅ¡kai skaityti jÄ… buvo tÄ—vai iÅ¡mokinÄ™. Pasakų knyga „Užburta karalystė“, atsiųsta iÅ¡ Lietuvos, buvo jos elementorius. TaÄiau lietuviÅ¡kai ji mokÄ—jo tuo metu raÅ¡yti tik rusiÅ¡komis raidÄ—mis. Kartu su ja, kol baigÄ— aÅ¡tuonmetÄ™, porÄ… metų RokiÅ¡kyje mokÄ—si ir brolis, vÄ—liau jis mokslus tÄ™sÄ— technikume. JaunylÄ— sesutÄ— mokslus Lietuvoje pradÄ—jo JuodpÄ—nų pradinÄ—je mokykloje. Jos pirmaklasÄ—s žinios buvo labai gerai įvertintos. JÄ… norÄ—jo net į treÄiÄ… klasÄ™ perkelti. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Povilas Mikšys (kairėje), Romualdas Sokas, Julijona Sokienė su vaikais - Broniumi, Adele ir Rima 1956 m. gegužės 1 d. Malaja Goloustnaja kaime. 
Adelės Sokaitės-Šileikienės tėvas su kitu lietuviu 1954 m. Malaja Goloustnaja kaime pasistatė tokį namą. Nuotraukos iš Adelės Šileikienės archyvo
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 087 894 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
