 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
Ä® SALAS, KUR VALDO MOTERYS
Pangos skardis (jo aukÅ¡tis 21 m.) - dar viena turistų pamÄ—gta vieta Saremoje. Jei tikÄ—tume legendomis, dar iki krikÅ¡ÄionybÄ—s Äia gyventojai nuo skardžio jÅ«rai aukodavo gyvulius, o prieÅ¡ žvejybÄ… žmonÄ—s į vandenį pildavo naminį, saloje darytÄ… alų tikÄ—dami, kad dÄ—l to jÅ«ra bus rami, o laimikis - geras. Jurgitos ŽiukaitÄ—s nuotrauka Šį kartÄ… siÅ«lome pasižvalgyti po legendomis, įvairiais pasakojimais apipintas Saremos ir Muhu salas (Estija). Kadagynų karalystÄ— Pirmiausiai kelionÄ— prasidÄ—jo į Muhu salÄ…. IÅ¡ Virtsu miestelio kas valandÄ… kursuoja Å¡iuolaikiÅ¡ki keltai, kurie gabena ne tik keleivius, bet ir automobilius. DvideÅ¡imt minuÄių kelionÄ—s keltu ir mes jau Muhu saloje. Tai treÄioji pagal dydį Estijos sala, nors jos plotas siekia tik 198 kvadratinius kilometrus, o joje gyvena apie 2000 gyventojų. ÄŒia vyrauja matriarchatas. Moters žodis - paskutinis. Sala atgyja tik vasaros metu, kuomet jÄ… aplanko daug turistų iÅ¡ Skandinavijos Å¡alių, Vokietijos. Å iuo metu estams nerimÄ… kelia padidÄ—jÄ™s suomių susidomÄ—jimas nekilnojamuoju turtu: žeme, pastatais. Turtingi suomiai juos Äia nusiperka palyginti nebrangiai įsirengdami vasarnamius. Salos krantai pelkÄ—ti, akmenuoti, kopų nÄ—ra. TaÄiau iÅ¡likÄ™ senoviniai iÅ¡ akmens pastatyti namai, kuriuos juosia prieÅ¡ Å¡imtmeÄius iÅ¡ akmenų sudÄ—tos apkerpÄ—jusios tvoros. Sakoma, kad vietos gyventojus gali iÅ¡vesti iÅ¡ kantrybÄ—s vienintelis dalykas - Å¡imtametes kerpes nuo akmens tvorų krapÅ¡tantys turistai. Muhu sala keliu sujungta su Saremos (est. Saaremaa) sala. SenovÄ—je, kol dar nebuvo kelio, vietiniai salos gyventojai iÅ¡ Muhu salos į SaremÄ… patekdavo valtelÄ—mis, o kadangi atstumas tarp salų nedidelis ir vieta labai sekli, tai iÅ¡ pradžių kelias buvo tiesiamas labai neįprastai - vietiniai klojo medžių Å¡akas, pylÄ— akmenis. Turtinga gamta ir istorija Keletas minuÄių kelio ir mes jau Saremos saloje. Archeologiniai kasinÄ—jimai rodo, kad Saremos saloje gyvenama jau mažiausiai 5000 metų (3000 m. pr. m. e.). Senose skandinavų sagose Sarema vadinama Eysysla. Å is pavadinimas reiÅ¡kia tÄ… patį, kÄ… Sarema estiÅ¡kai: „salos regionas, salos žemė“. Sagose pasakojama apie daugybÄ™ salieÄių ir vikingų susirÄ—mimų. Saremos sala matÄ— ne tik daug kovų, bet turÄ—jo nemažai Å¡eimininkų. Jas buvo užkariavÄ™s Livonijos ordinas, vÄ—liau sala tapo Å vedijos valstybÄ—s dalimi, buvo Rusijos imperijos dalis, XX a. du kartus okupuota vokieÄių, paskui po Rusijos revoliucijos Estijai tapus nepriklausoma valstybe buvo jos dalis. Sovietiniu laikotarpiu tai buvo uždara zona, kuriÄ… kontroliavo sovietų kariÅ¡kiai. Gal todÄ—l daugumai žmonių dar iki Å¡iolei Å¡i sala mistiÅ¡ka ir nepaprasta. Dabar Saremos saloje gyvena apie 45 tÅ«kstanÄius gyventojų, kurių 98 procentus sudaro estai. Pasak kelionÄ—je mus lydÄ—jusios gidÄ—s, Å¡iuo metu saloje gyvena 20 latvių, 1 danas, 1 Äigonas ir 11 lietuvių. Sala ypatinga savo augmenija, nes Äia randama apie 900 rÅ«Å¡ių įvairiausių augalų. Beje, Saremos saloje auga labai retas augalas - krotaliarija. IÅ¡ tolo matomi vÄ—jo malÅ«nai ir akmeninÄ—s tvoros yra tipiÅ¡kas Saremos vaizdas. Dolomitas Äia vadinamas salos auksu, nes tai puiki statybinÄ— medžiaga, teikianti Å¡iltumo pojÅ«tį. IÅ¡ jo vietiniai ne tik stato tvoras, gyvenamuosius pastatus, bet ir daro puikius suvenyrus. Saremos salos sostinÄ— - KuresarÄ—s miestelis, (buvÄ™s Arensburgas). Jame gyvena daugiausia salos gyventojų. Å iame mieste yra pagrindinis turistų lankomas objektas - XIII a. vyskupų pilis, į kuriÄ… panaÅ¡ios nerasite nÄ— vienoje Baltijos Å¡alyje. Apie senovinÄ™ pilį sukurta legendų, kuriomis remiantis kiekvienais metais organizuojamos pilies ir operos dienos. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 087 863 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
