Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KAIMą IR JO GYVENTOJUS PRIMINS ąžUOLINIS KRYžIUS

Nida Å ULCIENÄ–

2012−06−09

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

„Esu Stuburų kaimo senbuvis“, - sakė Aleksandras Vilutis, dabar daugiausia laiko savo sodyboje praleidžiantis su katinėliu.
AutorÄ—s nuotrauka
Prieš dvidešimt metų Lietuvos pakelėse, laukuose ir kaimuose lyg grybai po lietaus dygo kryžiai. Ar tai buvo laisvės, tikėjimo, ar to meto mados reikalas - sunku pasakyti.
Dabar jau retai jie statomi, todėl kai praėjusį savaitgalį Stuburų kaimo pakraštyje, laukuose, atsirado vainiku papuoštas naujas kryžius, labai parūpo sužinoti, kieno iniciatyva prie jo susibūrė visas kaimas.

Šalia gimtųjų vietų

„Ten, kur dabar stovi kryžius, buvo mano senelio sodyba, - pradėjo pasakojimą Stuburų kaimo senbuvis Aleksandras Vilutis. - Paskui užėjus melioracijos vajui, 1971 metais teko palikti senąją sodybą ir kurtis iš naujo. Nuo tų metų ir gyvenu šioje sodyboje. Rinktis nelabai ir buvo iš ko. Pagalvojome su žmona, kad būsime arčiau geresnio kelio, vaikai pradės lankyti mokyklą ir taip bus jiems lengviau. O ir mums darbas arčiau, nes aš kolūkyje dirbau mechanizatoriumi, o žmona fermoje šėrė gyvulius. Niekas nežinojo ir net pasvajoti nedrįso, kad po kiek metų viskas apvirs aukštyn kojomis. Sakoma, jeigu žmogus viską žinotų, tai burtininkas būtų.“

Dabartinė Vilučių sodyba iškilo padedant kolūkiui - statybininkai statė namus, o būsimiesiems šeimininkams teko tik paėmus paskolą susimokėti už darbą.
Kalbant apie kolūkyje prabėgusius metus, Aleksandro atmintyje iškilo daug prisiminimų. Buvo visko. Jis pirmiausiai kolūkyje dirbo piemeniu. Susikūrus kolūkiams ir žmonėms atidavus savo gyvulius, nebuvo kas pasirūpina jais, todėl kol bus padaryti aptvarai, su draugu sutiko piemenauti. Nelengva pradžia buvo kolūkyje, o uždarbis labai menkas. Už dieną gaudavo tik 200 gramų duonos ir puodelį grūdų. Vėliau norėdamas, kad šeimos nekamuotų nepritekliai, A. Vilutis įsidarbino Mašinų ir traktorių stotyje - ten dirbant duona buvo skalsesnė. Duodavo daugiau grūdų, nors pinigų ir nemokėdavo.

Netekties kaina

Vingiuotas, netektimis  apipintas ir Vilučių Å¡eimos gyvenimas. Gražiausi metai prabÄ—go kartu su žmona Angele, kurios jau 8 metai nebÄ—ra Å¡alia.
„Turėjome tris sūnus Romą, Darių ir Nerijų. Dariaus jau nebėra. Pačiame gražume, pačioje jaunystėje išėjo Anapilin, - dar ir dabar senolio akyse pasirodo ašaros prakalbus apie užklupusią nelaimę. - Visą vaiko auginimo kainą sužinai ne tada, kai jis gimsta ar auga, o tuomet, kai aplanko netektis. Žinoma, kurio tokia nelaimė neištiko, tas nesupras šio skausmo. Dabar gyvenu kartu su jauniausiu sūnumi Nerijumi. Kai gyvenome su žmona, geriau buvo - bent jau su kuo pasibarti turėjau, buvo kas sagą įsiuva - dabar didžiausia paguoda katinėliai.“

Gamtos ar likimo ženklas

Apie naują kryžių, stovintį galulaukėje, Aleksandras papasakojo įdomią istoriją. Pasirodo, kad šis kryžius jau ne pirmas, o trečias. Pirmasis buvo pastatytas 1898 metais, todėl išstovėjęs daugiau kaip šimtą metų paprasčiausiai supuvo. Antrasis kryžius vietoje pirmojo išdygo po žmonos mirties, 2004 metais. Jis stovėjo labai neilgai - kelerius metus. Užėjusi audra kryžių sudraskė į smulkius gabalėlius. Sunku net paaiškinti, kas iš tikrųjų jam nutiko - gal koks kamuolinis žaibas trenkė, nes kryžius 50 metrų spinduliu buvo sutrupintas į smulkius gabalėlius. Sveika liko tik ant jo buvusi Kristaus kančia ir lentelė su užrašu.
Trečiajam kryžiui pastatyti reikėjo laiko. „Į krūmus nuėjęs karklo lazdos neišsilauši kryžiui, - juokavo A. Vilutis. - Iš juodalksnio niekas kryžiaus nedaro, nes sakoma, kad iš ant to medžio padaryto kryžiaus Judošius pasikorė. Teko ieškoti ąžuolo, reikėjo, kad jis išdžiūtų, subręstų - taip prabėgo treji metai. Dar vienas rūpestis buvo rasti meistrą, kuris kryžių padarytų. Vienas atsisakė dėl ligos. Gerai, kad sutiko darbo imtis kupiškėnas Ramūnas Vizbaras.“

Vyriausiojo pareiga

Pašnekovas sakė, kad tas kryžius viso kaimo, o juo pasirūpinęs todėl, kad yra bene vyriausias vietinis kaimo gyventojas.
„Nebedaug čia gyvena senbuvių, - sakė A. Vilutis. - Stengiuosi su visais gražiai sugyventi. Dirbdami žemės ūkio darbus kooperuojamės su kaimynu, nes jis turi tokios technikos, kokios neturime mes. Taip ir dirbame vienas kitam pasidėdami. Yra 37 ha žemės, kurios įdirbimu rūpinasi sūnus. Gerai, kad dar yra kas dirba žemę. Ne veltui sakoma, kad jeigu visi būsim kunigai, tai kas begriešys.“
Senolis apgailestavo, kad dabar pati valdžia žmones atbaido nuo darbo. Jeigu dar žmogus ir turi kažkiek noro dirbti, tai valdžia tuoj bruka įvairias pašalpas, kad pinigų gautų ir nedirbdamas.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"

Naująjį kryžių pašventino Kupiškio parapijos dekanas, dr. Rimantas Gudelis.
AutorÄ—s nuotrauka


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 909

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]