2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KAIMą IR JO GYVENTOJUS PRIMINS ąžUOLINIS KRYžIUS
„Esu Stuburų kaimo senbuvis“, - sakÄ— Aleksandras Vilutis, dabar daugiausia laiko savo sodyboje praleidžiantis su katinÄ—liu. AutorÄ—s nuotrauka Dabar jau retai jie statomi, todÄ—l kai praÄ—jusį savaitgalį Stuburų kaimo pakraÅ¡tyje, laukuose, atsirado vainiku papuoÅ¡tas naujas kryžius, labai parÅ«po sužinoti, kieno iniciatyva prie jo susibÅ«rÄ— visas kaimas. Å alia gimtųjų vietų „Ten, kur dabar stovi kryžius, buvo mano senelio sodyba, - pradÄ—jo pasakojimÄ… Stuburų kaimo senbuvis Aleksandras Vilutis. - Paskui užėjus melioracijos vajui, 1971 metais teko palikti senÄ…jÄ… sodybÄ… ir kurtis iÅ¡ naujo. Nuo tų metų ir gyvenu Å¡ioje sodyboje. Rinktis nelabai ir buvo iÅ¡ ko. Pagalvojome su žmona, kad bÅ«sime arÄiau geresnio kelio, vaikai pradÄ—s lankyti mokyklÄ… ir taip bus jiems lengviau. O ir mums darbas arÄiau, nes aÅ¡ kolÅ«kyje dirbau mechanizatoriumi, o žmona fermoje Å¡Ä—rÄ— gyvulius. Niekas nežinojo ir net pasvajoti nedrįso, kad po kiek metų viskas apvirs aukÅ¡tyn kojomis. Sakoma, jeigu žmogus viskÄ… žinotų, tai burtininkas bÅ«tų.“ DabartinÄ— ViluÄių sodyba iÅ¡kilo padedant kolÅ«kiui - statybininkai statÄ— namus, o bÅ«simiesiems Å¡eimininkams teko tik paÄ—mus paskolÄ… susimokÄ—ti už darbÄ…. Kalbant apie kolÅ«kyje prabÄ—gusius metus, Aleksandro atmintyje iÅ¡kilo daug prisiminimų. Buvo visko. Jis pirmiausiai kolÅ«kyje dirbo piemeniu. SusikÅ«rus kolÅ«kiams ir žmonÄ—ms atidavus savo gyvulius, nebuvo kas pasirÅ«pina jais, todÄ—l kol bus padaryti aptvarai, su draugu sutiko piemenauti. Nelengva pradžia buvo kolÅ«kyje, o uždarbis labai menkas. Už dienÄ… gaudavo tik 200 gramų duonos ir puodelį grÅ«dų. VÄ—liau norÄ—damas, kad Å¡eimos nekamuotų nepritekliai, A. Vilutis įsidarbino MaÅ¡inų ir traktorių stotyje - ten dirbant duona buvo skalsesnÄ—. Duodavo daugiau grÅ«dų, nors pinigų ir nemokÄ—davo. Netekties kaina Vingiuotas, netektimis apipintas ir ViluÄių Å¡eimos gyvenimas. Gražiausi metai prabÄ—go kartu su žmona Angele, kurios jau 8 metai nebÄ—ra Å¡alia. „TurÄ—jome tris sÅ«nus RomÄ…, Darių ir Nerijų. Dariaus jau nebÄ—ra. PaÄiame gražume, paÄioje jaunystÄ—je iÅ¡Ä—jo Anapilin, - dar ir dabar senolio akyse pasirodo aÅ¡aros prakalbus apie užklupusiÄ… nelaimÄ™. - VisÄ… vaiko auginimo kainÄ… sužinai ne tada, kai jis gimsta ar auga, o tuomet, kai aplanko netektis. Žinoma, kurio tokia nelaimÄ— neiÅ¡tiko, tas nesupras Å¡io skausmo. Dabar gyvenu kartu su jauniausiu sÅ«numi Nerijumi. Kai gyvenome su žmona, geriau buvo - bent jau su kuo pasibarti turÄ—jau, buvo kas sagÄ… įsiuva - dabar didžiausia paguoda katinÄ—liai.“ Gamtos ar likimo ženklas Apie naujÄ… kryžių, stovintį galulaukÄ—je, Aleksandras papasakojo įdomiÄ… istorijÄ…. Pasirodo, kad Å¡is kryžius jau ne pirmas, o treÄias. Pirmasis buvo pastatytas 1898 metais, todÄ—l iÅ¡stovÄ—jÄ™s daugiau kaip Å¡imtÄ… metų paprasÄiausiai supuvo. Antrasis kryžius vietoje pirmojo iÅ¡dygo po žmonos mirties, 2004 metais. Jis stovÄ—jo labai neilgai - kelerius metus. Užėjusi audra kryžių sudraskÄ— į smulkius gabalÄ—lius. Sunku net paaiÅ¡kinti, kas iÅ¡ tikrųjų jam nutiko - gal koks kamuolinis žaibas trenkÄ—, nes kryžius 50 metrų spinduliu buvo sutrupintas į smulkius gabalÄ—lius. Sveika liko tik ant jo buvusi Kristaus kanÄia ir lentelÄ— su užraÅ¡u. TreÄiajam kryžiui pastatyti reikÄ—jo laiko. „Į krÅ«mus nuÄ—jÄ™s karklo lazdos neiÅ¡silauÅ¡i kryžiui, - juokavo A. Vilutis. - IÅ¡ juodalksnio niekas kryžiaus nedaro, nes sakoma, kad iÅ¡ ant to medžio padaryto kryžiaus JudoÅ¡ius pasikorÄ—. Teko ieÅ¡koti ąžuolo, reikÄ—jo, kad jis iÅ¡džiÅ«tų, subrÄ™stų - taip prabÄ—go treji metai. Dar vienas rÅ«pestis buvo rasti meistrÄ…, kuris kryžių padarytų. Vienas atsisakÄ— dÄ—l ligos. Gerai, kad sutiko darbo imtis kupiÅ¡kÄ—nas RamÅ«nas Vizbaras.“ Vyriausiojo pareiga PaÅ¡nekovas sakÄ—, kad tas kryžius viso kaimo, o juo pasirÅ«pinÄ™s todÄ—l, kad yra bene vyriausias vietinis kaimo gyventojas. „Nebedaug Äia gyvena senbuvių, - sakÄ— A. Vilutis. - Stengiuosi su visais gražiai sugyventi. Dirbdami žemÄ—s Å«kio darbus kooperuojamÄ—s su kaimynu, nes jis turi tokios technikos, kokios neturime mes. Taip ir dirbame vienas kitam pasidÄ—dami. Yra 37 ha žemÄ—s, kurios įdirbimu rÅ«pinasi sÅ«nus. Gerai, kad dar yra kas dirba žemÄ™. Ne veltui sakoma, kad jeigu visi bÅ«sim kunigai, tai kas begrieÅ¡ys.“ Senolis apgailestavo, kad dabar pati valdžia žmones atbaido nuo darbo. Jeigu dar žmogus ir turi kažkiek noro dirbti, tai valdžia tuoj bruka įvairias paÅ¡alpas, kad pinigų gautų ir nedirbdamas. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" NaujÄ…jį kryžių paÅ¡ventino KupiÅ¡kio parapijos dekanas, dr. Rimantas Gudelis. AutorÄ—s nuotrauka
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. |
|
Jūs esate 9 087 909 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |