Įsivaizduokite, kad esate nepasiturintis žmogus ir jums valstybė nori skirti paramą. Kokia forma norėtumėte ją gauti – pinigais ar kokiomis nors prekėmis, pavyzdžiui – maisto produktais? Neabejoju, kad absoliuti dauguma jūsų atsakytų – žinoma, pinigais, o už juos įsigytume prekių, kurių labiausiai reikia. Iš tikro, parama pinigais yra pati universaliausia ir neutrali. Pats žmogus, o ne valdžios institucija sprendžia, kaip gauti pinigai bus panaudoti, todėl nelieka vietos korupcijai ir tiekėjų privilegijavimui.
Lietuvoje parama taip ir skiriama – daugiausia pinigais, dar ir tam tikromis lengvatomis, pavyzdžiui, kompensacijomis Å¡ildymui ir karÅ¡tam vandeniui. Bet skurdÄ… mažinti yra pasiÅ¡ovusi ir Europos SÄ…junga, kurios įsteigtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas skiria lėšų, kad už jas turi bÅ«ti teikiama materialinÄ— pagalba daiktais. Tai – nepiniginÄ— parama, kuriÄ… gauna tie Lietuvos gyventojai, kurių pajamos nevirÅ¡ija 153 eurų vienam Å¡eimos nariui. ES Å¡alys, atsižvelgdamos į savo padÄ—tį, gali paÄios nusprÄ™sti, kokiomis prekÄ—mis pagalbÄ… jos teiks – maistu, kitomis prekÄ—mis, ar ir viena, ir kita.
Lietuvoje nusprÄ™sta, kad parama bus teikiama maistu. Ne drabužiais, ne skalbimo milteliais, o maistu. Sprendimas remti maistu, o ne kokiais nors kitais daiktais gal ir visai neblogas – jis labiausiai atitinka pirminį žmogaus poreikį – bÅ«ti soÄiam. Remti maistu Lietuvoje jau įprasta – nebe pirmi metai veikia ir valdiÅ¡kos programos, ir privaÄios iniciatyvos, tokios kaip Maisto bankas. Patirties apstu, bet imk ir nutik tu man, kad po tiek metų patirties paramos maistu krepÅ¡elis atrodo, Å¡velniai tariant, keistai. Jame rikiuojasi įprasti – produktai: ryžių kruopos, kvietiniai miltai, trijų grÅ«dų kruopos ir spageÄiai. Visi kiti krepÅ¡elio „nariai“ yra 3 pakeliai greito paruoÅ¡imo makaronų, tarp jaunimo „bomžpakiais“ vadinami, 2 indeliai greito paruoÅ¡imo avižų koÅ¡Ä—s, nedidukas sausų pusryÄių miÅ¡inys ir viso grÅ«do makaronai. Sutikite, su esminiais poreikiais jie neturi nieko bendra.
PeÄiais gūžÄioja, galvas kraipo ir paramos dalintojai, ir gavÄ—jai. Sako, cukrus ir aliejus vietoj „neįprastųjų“ produktų bÅ«tų kur kas naudingiau, tikslingiau. „NormalÅ«s“ makaronai, o ne viso grÅ«do ar greito paruoÅ¡imo taip pat bÅ«tų geresnÄ— parama nepasiturintiems. Dalį vieÅ¡ojo pirkimo, kuriuo ir buvo nusprÄ™sta, kad parama maistu atrodys bÅ«tent taip, buvo sustabdžiusi žemÄ—s Å«kio ministrÄ—, įtarimų sukÄ—lÄ— per brangÅ«s miltai, keisti reikalavimai sausiems pusryÄiams.
Nepaisant kilusio sÄ…myÅ¡io, parama maistu nesiliauja stebinti. Å tai liepos 1 dienÄ… socialinÄ—s apsaugos ir darbo ministrÄ— patvirtino apraÅ¡Ä…, pagal kurį ir vÄ—l bus perkami maisto produktai. Finansuojamų produktų sÄ…raÅ¡e – 16 maisto produktų grupių, kurių dauguma lyg nekelia jokių abejonių – yra ir cukrus, ir aliejus, ir konservai. Bet finansuojamų produktų sÄ…raÅ¡e lieka, pavyzdžiui, sausainiai, greito paruoÅ¡imo koÅ¡Ä—s, sausi pusryÄiai, apie kuriuos paramos gavÄ—jai sako – ai, neturÄ—jo kur dÄ—ti, tai mums atidavÄ—.
Dovanotam arkliui į dantis nežiÅ«rima, ir nieko keista, kad atsiÄ—mÄ™ maisto davinį gavÄ—jai tyliai neÅ¡asi jį namo. KrebždÄ—ti Äia turÄ—tų ne jie, ne paramos gavÄ—jai, o finansuotojai, tai yra – mokesÄių mokÄ—tojai. Nes mums yra skirtumas, kÄ… perka valdžia, ir kur po to Å¡ie pirkiniai nukeliauja. Å tai jums tikra citata: „Va, tuos rudus makaronus tai tikrai Å¡unims atiduodu.“ SpÄ—ju, kad bÅ«tent jie, rudieji, viso grÅ«do makaronai, ir kainavo daugiausiai.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.