 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
RUDILIų MOKYKLA IR LAIKO TėKMė
Netoliese nuo profesoriaus Jono Laužiko gimtojo kaimo yra Rudilių Jono Laužiko pagrindinÄ— mokykla. Nuotrauka iÅ¡ mokyklos archyvoMokyklos istorija Rudilių J. Laužiko pagrindinÄ—s mokyklos internetiniame puslapyje, kuriame nuosekliai apžvelgiama mokyklos istorija, raÅ¡oma, kad 1924 m. rugsÄ—jo 1 d. buvo patenkintas MaksvyÄių ir Mažionių kaimų Å«kininkų Jurgio KruÄio bei Jurgio ÄŒepÄ—s praÅ¡ymas įsteigti pradžios mokyklÄ… MaksvyÄių kaime. Mokykla įsikÅ«rÄ— J. KruÄio namuose. Jos mokytoju buvo paskirtas Ignas Penkauskas. 1929–1930 mokslo metais mokyklÄ… lankÄ— 44 mokiniai. Nuo 1935 m. iki 1946 m. mokykloje dirbo mokytoja ValÄ— MorkÅ«nienÄ—. 1942 metais, nacistinÄ—s Vokietijos okupacijos metu, iÅ¡ SubaÄiaus geležinkelio stoties iÅ¡vežtų žydų Å¡eimos namai pervežami į MaksvyÄių kaimÄ… ir Äia SubaÄiaus valsÄiaus lÄ—Å¡omis pastatomas medinis mokyklos pastatas. 1944 m. vasario mÄ—nesį jame pradÄ—jo mokytis jau dvi mokinių klasÄ—s. Pokario metais mokykloje vaikus mokÄ— kelios mokytojos: Vita GuseviÄiÅ«tÄ—, Sofija KubilienÄ—, Marija KukenytÄ—-ŽeberienÄ— ir kt. 1950 m. MaksvyÄių pradinÄ— mokykla buvo perorganizuota į SubaÄiaus septynmetÄ—s mokyklos filialÄ…. 1951–1952 mokslo metais Äia jau buvo Å¡eÅ¡ios klasÄ—s. Po metų mokykla reorganizuota į savarankiÅ¡kÄ… septynmetÄ™ mokyklÄ…. Iki 1967 m. įstaigai vadovavo Leonas Rudinskas. 1962 m. rugsÄ—jo 1 d. buvo baigtas statyti mokyklos priestatas. Visos klasÄ—s, kabinetai įrengiami naujose patalpose, įvedama elektra. 1967 metais mokyklai vadovauti patikima Monikai Karvelytei-DÅ«dienei. PasikeitÄ— ir mokytojų kolektyvas. Mokykloje tuo metu veikÄ— moksleivių choras ir du tautinių Å¡okių rateliai. Vakarais mokytojai mokÄ— suaugusius – veikÄ— vakarinÄ— mokykla. Mokinių skaiÄius didÄ—jo ir nuo aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties iÅ¡augo iki 106. Toliau gyvenantiems vaikams Å¡alia mokyklos veikÄ— bendrabutis. 1988 m. mokyklos vadovu tapo Algirdas Venckus. Kartu su tautiniu atgimimu, pokyÄiais Lietuvoje naujÄ… gyvenimÄ… pradÄ—jo ir ugdymo įstaiga. Atsirado daugiau tradicinių Å¡venÄių, imtos minÄ—ti ne tik Velykos, UžgavÄ—nÄ—s, bet ir Vasario 16-oji. SuaktyvÄ—jo popamokinÄ— veikla, atsirado Å¡okių, dainavimo, vaidybos bÅ«reliai. Ä® mokytojų kolektyvÄ… atÄ—jo nauji žmonÄ—s. Senasis mokyklos pastatas MaksvyÄių kaime galÄ—jo sutalpinti vos daugiau nei Å¡imtÄ… mokinių, Äia nebuvo patogumų, be to, didžioji dalis mokinių gyveno Rudilių kaime, todÄ—l 1990 metais pradedama statyti nauja mokykla Rudiliuose. DÄ—l iÅ¡kilusių finansinių sunkumų po metų jos statyba nutraukta. Vis dÄ—lto 1994 m. iÅ¡ Lietuvos Respublikos biudžeto buvo skirta 2 mln. litų. AB „KupiÅ¡kio statyba“ darbuotojai darbus užbaigÄ— ir naujo mokyklos pastato raktus įstaigos bendruomenei perdavÄ— 1994 m. gruodžio 28 d. Vardo suteikimas KupiÅ¡kio vieÅ¡osios bibliotekos Rudilių filialo vyresn. bibliotekininkÄ—s Vandos RibokaitÄ—s surinktoje medžiagoje apie profesorių J. LaužikÄ… raÅ¡oma, kad 2000 m. gruodžio mÄ—nesį Rudilių pagrindinÄ—je mokykloje iÅ¡kilmingai įamžintas įžymaus mokslininko ir pedagogo, pirmojo Lietuvoje mokslų daktaro, nusipelniusio mokslo veikÄ—jo Jono Laužiko atminimas. Rajono Tarybos sprendimu mokyklai suteiktas J. Laužiko vardas. Nuo 2003 m. rudens Å¡ioje ugdymo įstaigoje įrengta J. Laužiko klasÄ—. ÄŒia eksponuojama sukaupta medžiaga apie prof. J. Laužiko gyvenimÄ… ir mokslinÄ™ veiklÄ…. Tais paÄiais metais profesoriaus 100-ųjų gimimo metinių proga mokyklos kieme atidengtas koplytstulpis, o gimtajame J. Laužiko DÅ«bliÅ¡kių kaime prie Laužiko ir JÄ—Äiaus sodybų – paženklintas akmuo su užraÅ¡u „Čia buvo DÅ«bliÅ¡kių kaimas“. Apie profesorių Pedagogikos mokslų daktaras profesorius J. Laužikas gimÄ— 1903 metų rugsÄ—jo 23 d. NoriÅ«nų seniÅ«nijoje, DÅ«bliÅ¡kių kaime, nuo seniÅ«nijos centro nutolusiame apie Å¡eÅ¡is kilometrus. „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijos“ duomenimis, J. Laužikas lankÄ— PalÄ—venÄ—s pradinÄ™ mokyklÄ…. MokÄ—si KupiÅ¡kio progimnazijoje, po to dvejus metus mokytojavo. VÄ—liau mokÄ—si Panevėžio, UkmergÄ—s gimnazijose. Nuo 1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos skyriuje (pagrindinÄ— studijų Å¡aka – pedagogika). 1930–1931 m. psichologijÄ… ir gydomÄ…jÄ… pedagogikÄ… studijavo Ciuricho, Vienos, Hamburgo universitetuose. 1931–1938 m. buvo paties įkurtos pirmosios Lietuvoje Kauno pagalbinÄ—s pradžios mokyklos vedÄ—jas. 1939 m. apgynÄ— filosofijos mokslo disertacijÄ… „Mokinių valios ugdymo bruožai“, kurioje akcentavo žmogaus fizinio, dvasinio ir protinio prado vienovÄ™, pateikÄ— įdomiÄ… metodikÄ…, skirtÄ… visai asmenybei, o ne atskiriems jos pradams tobulinti. Nuo 1940 m. buvo į Vilnių perkelto KlaipÄ—dos pedagoginio instituto direktorius. LietuvÄ… okupavus vokieÄiams areÅ¡tuotas, vÄ—liau paleistas ir paliktas policijos priežiÅ«roje, atleistas iÅ¡ instituto. VÄ—liau porÄ… metų buvo Vilniaus pedagoginio instituto direktorius, dirbo docentu, Ä—jo Pedagogikos katedros vedÄ—jo, to paties fakulteto dekano pareigas. 1955 m. Maskvoje apgynÄ— pedagogikos mokslų kandidato disertacijÄ… „PradinÄ— mokykla Lietuvoje buržuazijos diktatÅ«ros metais (1919–1940)“. Nuo 1959 m. Mokyklų mokslinio tyrimo instituto mokslinis bendradarbis, vÄ—liau – sektoriaus vedÄ—jas, dirbo ir direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams. 1967 m. apgynÄ— pedagogikos mokslų daktaro disertacijÄ…. 1969 m. tapo profesoriumi. J. Laužikas vienas ir su kitais autoriais iÅ¡leido daugiau nei 10 knygų. Ypatingojo ugdymo srityje profesorius paliko nemažą mokinių bÅ«rį, kartu su jais parengÄ— ir iÅ¡leido iki Å¡iol nepraradusias reikÅ¡mÄ—s knygas „Mokinių atrinkimas į pagalbines mokyklas“, „Vaikų vystymosi sutrikimai“. Vertinamas profesoriaus mokslinis pedagoginis palikimas ir dabartinÄ—je Lietuvoje: 1993 m. serijoje „Pedagogikos klasika“ iÅ¡leista jo knyga „Pedagoginiai raÅ¡tai“, 1993–1997 m. iÅ¡Ä—jo raÅ¡tų tritomis veikalas „Rinktiniai pedagoginiai raÅ¡tai“. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 080 546 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
