 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
TIKRAM TÄ—VUI - Å¡VENTÄ— KIEKVIENA DIENA
Daugiau nei prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų žmonÄ… palaidojÄ™s Jonas Vincas GervÄ— palikti ar atdiduoti kam nors savo likusių dukrų neturÄ—jo net minÄių. AutorÄ—s nuotrauka Laukia dukrų SeptintÄ… deÅ¡imtį perlipÄ™s J. V. GervÄ— dabar gyvena vienas ramioje NoriÅ«nų gatvÄ—je dar su žmona Genovaite prieÅ¡ daugelį metų statytame name. UžsukÄ™ į vyro kiemÄ…, Å¡eimininkÄ… sutikome grįžtantį iÅ¡ tvarto, kur jis laiko dar kelias viÅ¡tas. „Daug gyvulių nebelaikau. Kai dukros augo, tai teko nemažą Å«kį iÅ¡laikyti - reikÄ—jo pinigų“, - sakÄ— J. V. GervÄ—. Å iandien, pasak paÅ¡nekovo, nebÄ—ra sveikatos ir didelÄ— banda gyvulių - nebereikalinga. Užtenka viÅ¡tų - jų kiauÅ¡inių vyras įdeda ir savo vilnietÄ—ms dukroms į miestÄ…. O jos tÄ—vÄ…, pasak paÅ¡nekovo, aplanko labai dažnai. TodÄ—l noriÅ«nietis artÄ—janÄios TÄ—vo dienos nesureikÅ¡mina - jam Å¡ventÄ— kaskart, kai tik jo vaikai grįžta namo. „Visada labai laukiu dukrų. Jos dažnai mane aplanko. Sutariam, kÄ… pietų iÅ¡sivirsim. O kai atvažiuoja, nereikia nÄ— darbų sakyti, tuoj persirengia, viskÄ… padaro. Dar ir mane paauklÄ—ja, kad nesusitvarkiau ar kÄ… nors pamirÅ¡au“, - Å¡ypsojosi Å¡ventinį savaitgalį jaunesniosios dukros Linos laukiantis J. V. GervÄ—. Net negalvojo palikti vaikų Savo jaunesniÄ…jÄ… atžalÄ… paÅ¡nekovas vienas augino nuo penkerių metukų. O vyresniajai Danguolei tebuvo keturiolika, kai Å¡eimÄ… po sunkios Å¡irdies ligos paliko mama. NenorÄ—dama apsunkinti Å¡eimos, ji atsisakÄ— svarbios operacijos ir gyveno tiek, kiek vaistai ir, kaip pats vyras sako, Dievas davÄ—. „Kai palaidojau žmonÄ…, DanguolÄ— jau buvo paauglÄ— ir teko daugiau rÅ«pintis jos tolesniais mokslais. O mažajai tebuvo pusÅ¡eÅ¡tų, taigi viskÄ… darÄ—me kartu“, - pasakojo J. V. GervÄ—. Iki žmonos mirties daug metų vyras dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Po nelaimÄ—s buvo priverstas ieÅ¡koti darbo arÄiau namų. Be to, papildomų santaupų Å¡eimai padÄ—jo gauti Å«kis ir visoje apylinkÄ—je garsus J. V. GervÄ—s kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kas alus. „Kai palaidojau žmonÄ…, svarbiausia man buvo vaikai - kaip juos užauginti ir iÅ¡auklÄ—ti, kad neiÅ¡eitų klystkeliais. Nors giminÄ—s siÅ«lÄ— į savaitinį internatÄ… mažylÄ™ iÅ¡vežti, esÄ…, nesusitvarkysiu vienas. Bet iÅ¡mokau ir kasas pinti, ir valgyt virti. Net minties atsisakyti vaikų neprisileidau, - prisiminÄ— noriÅ«nietis. - TodÄ—l teko ir daug dirbti, ir vaikus prižiÅ«rÄ—ti. BÅ«davo, iÅ¡važiuoju su maÅ¡ina grÅ«dų vežti, tai ir LinÄ… į kabinÄ… pasisodinu. Jinai ir pamiega, ir knygutÄ™ paskaito. NenorÄ—davau palikti namie be priežiÅ«ros.“ Sunku, anot jo, nebuvo. Savi rÅ«pesÄiai ir bÄ—dos, paÅ¡nekovo įsitikinimu, lengvesni nei kitų. Dukrų į bažnyÄiÄ… nevijo Å iandien paÅ¡nekovas gali didžiuotis savo dukromis. Abi, kaip tÄ—vas ir svajojo, baigÄ— mokslus ir užsiima mÄ—gstama veikla. Verslo vadybos profesijÄ… įgijusi Lina dirba Lietuvos organizacijoje „Caritas“, kur padeda vaikams. PrieÅ¡ kurį laikÄ… dabar jau trisdeÅ¡imtmetÄ— mergina dalyvavo labdaringoje misijoje Taivane. GailestingumÄ… ir gerus darbus dalina ir vyresnioji DanguolÄ—. Po vidurinÄ—s mokyklos ji pasuko į žurnalistikÄ…, taÄiau Å¡ioje srityje mažai dirbo ir pasirinko vienuolÄ—s gyvenimÄ…. Dabar J. V. GervÄ—s dukra dar dirba ir Vilniaus „VersmÄ—s“ vidurinÄ—s mokyklos direktorÄ—s pavaduotoja dvasiniam ugdymui. Paklaustas, ar tÄ—vo dÄ—ka abi atžalos pasuko katalikybÄ—s link, paÅ¡nekovas patikino, kad niekada per prievartÄ… savo dukroms religijos nebruko. TikÄ—jimÄ… jos pasirinko paÄios: „AÅ¡ pats taip pat tikintis, bet mano dukros religijÄ… pasirinko paÄios. Atsimenu, kai mažoji dar tik pradÄ—jo mokytis poterius per tikybos pamokas, užsukau į bažnyÄiÄ… pasižiÅ«rÄ—ti, kaipgi jai sekasi. Ateinu pas kunigÄ…, o tas ir sako: „Tai kad tavo dukra mane dar ir pati pamokina“, - apie dukrų religingumÄ… nuo vaikystÄ—s kalbÄ—jo tÄ—vas. Dabar į noriÅ«nieÄio namus vyresnioji dukra kartais atvažiuoja su savo draugÄ—mis iÅ¡ vienuolyno. Jas Vilniuje anksÄiau aplankydavo ir pats J. V. GervÄ— - puikiai pažinojo vienuolyno bendruomenÄ™ ir su ja bendravo. „Dabar jau retai kur iÅ¡važiuoju - o miesto visai vengiu. Nors 46 metus vairuoju ir keliai man nebaisÅ«s, bet miesto vairuotojų kultÅ«ra - nebepatinka. Visi lekia, signalizuoja - o kur Äia nulÄ—ksi“, - sakÄ— paÅ¡nekovas. Žmonos vietos niekam neatidavÄ— Paklaustas, kodÄ—l po ilgų naÅ¡lystÄ—s metų vis dar vieniÅ¡as, vyras net į kalbas nesileidžia. Pasak jo, savanorių nuotakų jo kelyje po žmonos mirties buvo ne viena. TaÄiau noriÅ«nietis tokios pat, kokiÄ… turÄ—jo, gyvenimo palydovÄ—s rasti nebesitikÄ—jo, o ir vaikams pamotÄ—s atvesti nenorÄ—jo. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 088 012 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
