Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

NESIRŪPINANČIUS ŠIRDIMI GELBSTI ES PINIGAI

Gaila MATULYTĖ

2005−11−24 0

Nesuklysime medikus pavadinę vienais iš labiausiai kantrybe pasižyminčių profesijų atstivų. Jie nepaliauja kartoję pacientams: patys rūpinkitės savo sveikata, sveikai maitinkitės, nerūkykite, venkite streso. Ne paslaptis, kad sveikos gyvensenos nepaisymas sukelia širdies ligas, dėl kurių Pietryčių Lietuvoje miršta daugiausia žmonių.
Lygiai prieš metus Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo pasirašyta pirmoji Baltijos šalyse Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos teikimo sutartis. Jungtinį projektą, kurio pagrindinis tikslas yra mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų rytų bei Pietryčių Lietuvoje, 2004-2007 m. numatė įgyvendinti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos drauge su 39 partneriais, tarp kurių Panevėžio apskrityje yra Kupiškio ir Rokiškio gydymo įstaigos.
Tikimasi, kad ši daugiakomponentė programa leis pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, ankstyvą diagnostiką bei užtikrins šiuolaikinio gydymo paslaugų prieinamumą bei kokybę šio Lietuvos regiono gyventojams.
Investiciniame projekte dalyvauja Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras (PASPC) bei rajono ligoninė.
Šių metų gegužę PASP centre baigtas šešių bendrosios praktikos gydytojų kabinetų ir kitų patalpų (funkcinės diagnostikos, sanitarijos patalpų) remontas, kainavęs per 200 tūkst. litų. ES finansuojamo projekto lėšos skiriamos ne tik sukurti tinkamas darbo sąlygas bendrosios praktikos gydytojams, bet ir aprūpinti juos širdies ligų diagnostikos aparatūra bei rengti mokymus programoje dalyvaujantiems medikams.
Anot PASP centro direktorės Dovilės Kulbokienės, vietos gyventojai pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus, čia vykdoma ankstyvoji diagnostika, siekiama kuo anksčiau išaiškinti širdies-kraujagyslių ligų rizikos faktorius.
Kardiologijos programoje dalyvauja 5 medikai: D. Kulbokienė, Rima Racevičienė, Asta Kamarauskienė, Leokadija Neniškienė ir Kristina Petraitienė. Jie kelia kvalifikaciją 7 savaites trunkančiuose mokymuose, kur gilina širdies-kraujagyslių ligų diagnostikos žinias, elektrokardiogramų praktikas, kompiuterinio raštingumo įgūdžius.
Šis projektas, pasak centro vadovės, ne tik suteikia žinių, bet ir aprūpino būtina aparatūra. Įsigyti trys nauji elektrokardiografai su kardiogramos perdavimo kompiuteriniais tinklais galimybe, vienas ūgio ir svorio matavimo įrenginys, apskaičiuojantis kūno masės indeksą, du defibriliatoriai (vienas – greitosios medicinos pagalbos automobilyje). Kitų metų pirmajame ketvirtyje tikimasi sulaukti keturių kompiuterių. Nuo tada bus tvarkoma tiksli ligonių apskaita, ligų diagnostika, bus tiesiogiai konsultuojamasi su Santariškių klinikomis. Kol kas nėra kompiuterinio ryšio su naujuoju Kupiškio ligoninės kardiologijos centru.
Pastarasis suremontuotose pirmojo aukšto patalpose veikia beveik mėnesį. Kabinetų renovacija kainavo 150 tūkst. litų. Pagal bendrą Kardiologijos programą aparatūrai (taip pat ir reanimacijos skyriaus) įsigyti skirta apie 1,5 milijono litų.
Prie gydytojos kardiologės Zinaidos Odinienės kabineto nuolat būriuojasi pacientai. Medikė informavo, jog dėl širdies-kraujagyslių ligų per mėnesį kreipiasi per tris šimtus sergančiųjų. Toji liūdna statistika didėja, ligonių amžius jaunėja. „Jei prieš dvejus trejus metus vidutinis pacientų amžius buvo 60 metų, tai šiandien kreipiasi vis daugiau 20-35 m. amžiaus kupiškėnų,“ – sakė širdies ligų specialistė. Gydytoja Z. Odinienė apgailestavo, kad jauni mūsų krašto žmonės priversti uždarbiauti užsienyje. Norėdami išlaikyti šeimas, susikurti materialinį pagrindą, jie sunkiai dirba, praranda sveikatą, namo grįžta būdami ligoniai. Didelę grėsmę kelia rūkymas (ypač paauglystėje). Problemos kyla dėl nekontroliuojamo kraujospūdžio, kas dažnai baigiasi insultu, infarktu.
Medikė netruko įvardyti negalavimus sukeliančius veiksnius: didžiulė nervinė įtampa darbe, šeimose, alkoholis ir rūkymas, dėmesio stygius savo bei artimųjų sveikatai, darbdavių dėmesio stoka kolektyvui. Todėl uždelsiama laiku kreiptis į gydytoją, ligos progresuoja ir tai daro įtaką grėsmingai augantiems mirtingumo rodikliams. Per 10 mėnesių Kupiškio ligoninėje lėtines reumatines širdies ydas gydėsi 11, hipertenzines ligas – 59 ligoniai, krūtinės angina sirgo 49 kupiškėnai. Iki spalio mėnesio iš 94 ligoninėje mirusių asmenų septynių mirties priežastis – miokardo infarktas. Tačiau mirtingumo nuo širdies – kraujagyslių ligų statistiką gerokai padidina staiga mirštantys namuose.
Prie ligoninės konsultacinės poliklinikos atidarius kardiologijos centrą, anot kardiologės Z. Odinienės, pagerėjo darbo sąlygos medikams, ženkliai išsiplėtė diagnostinės galimybės. Šiuo metu atliekama širdies-kraujagyslių doplerinė echokardioskopija (echokardiografu galima labai tiksliai diagnozuoti daugelį širdies-kraujagyslių susirgimų), visi reikalingi šių ligų diagnostikai laboratoriniai tyrimai. Kol kas dar nesumontuota naujausia velorgometrijos ir kompiuterinių ryšių aparatūra. Kardiologė Z. Odinienė vylėsi, jog tai bus padaryta 2006 m. pradžioje. Tuomet bus užmegztas tiesioginis ryšys su Santariškių klinikomis.
Kardiologijos centre, be Z. Odinienės, dirba širdies ligų gydytojo kvalifikaciją įgijusi vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Roma Ramanauskienė bei kardiologijos žinias šiuo metu gilinanti terapeutė Genė Lazdauskienė.