 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ROMÄ… KALANTÄ… IR JO KARTÄ… PRISIMENANT
„Nekaltinkite dÄ—l mano mirties nieko. Žinojau, kad anksÄiau ar vÄ—liau turÄ—siu tai padaryti. AÅ¡ nekenÄiu socialistinÄ—s santvarkos. AÅ¡ nesu niekam naudingas. Kam man daugiau gyventi? Kad Å¡i santvarka mane užmuÅ¡tų? Geriau aÅ¡ pats save... ÄŒia niekad nebus laisvÄ—s. Net Å¡itÄ… žodį „Laisvė“ uždraudė“, - paskutiniuose savo dienoraÅ¡Äio puslapiuose raÅ¡Ä— Romas Kalanta. 1990 m. gruodžio 27 d. iÅ¡leistas įsakymas jo kapÄ… laikyti vietinÄ—s reikÅ¡mÄ—s istorijos paminklu. 2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio VyÄio Kryžiaus ordinu. 2005 m. R. Kalantai suteiktas LaisvÄ—s kovų dalyvio statusas. Nuotrauka iÅ¡ Nomedos SimÄ—nienÄ—s archyvo Protestuodamas prieÅ¡ sovietinÄ™ okupacijÄ…, prieÅ¡ suvaržytas jaunimo saviraiÅ¡kos teises 1972 m. gegužės 14 d. Kauno sode, prie Muzikinio teatro, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Oficialiais duomenimis, jis mirÄ— 1972 m. gegužės 15 d., 4 val. ryto. R. Kalantos susideginimas sukÄ—lÄ— spontaniÅ¡kÄ… pasiprieÅ¡inimÄ…, nesankcionuotus jaunimo protestus prieÅ¡ SSRS okupacijÄ…. Gegužės 11-23 d. Lietuvoje vyko minÄ—jimo renginiai Romo Kalantos aukos ir jaunimo pasiprieÅ¡inimo 40-meÄio sukakÄiai atminti. IÅ¡sigando neramumų Kas įvyko prieÅ¡ 40 metų, prisiminimais su „KupiÅ¡kÄ—nų mintimis“ pasidalijo Antanas Kalanta, vyriausiasis R. Kalantos brolis. „Šeima nežinojo, nesitikÄ—jo, kad bus tokia Romo auka. Visi iÅ¡ pradžių buvome pasimetÄ™. KÄ… daryti, kaip elgtis, nežinojo ir tuometinÄ— valdžia. TaÄiau saugumas jautÄ—, kad gali kilti neramumų. Tuoj pat buvo konfiskuotos Romo knygos, sÄ…siuviniai, užraÅ¡ai. IÅ¡ Muzikinio teatro sodelio brolis buvo nugabentas į Kauno Raudonojo Kryžiaus, buvusiÄ… I tarybinÄ™, ligoninÄ™. SaugumieÄiai iÅ¡kart uždraudÄ— jį lankyti. Kai mama pasakÄ—, kad Romas apdegÄ™s guli ligoninÄ—je, pamaniau, kad jam gali prireikti kraujo donorų. Pavadinau vienÄ… savo biÄiulį ir nulÄ—kiau į ligoninÄ™ duoti kraujo. Pažįstamas gydytojas paaiÅ¡kino, kad mÅ«sų kraujas jam netiks. PripraÅ¡iau, kad įleistų mane į palatÄ…. Romas gulÄ—jo marle apdengtas su vamzdeliu burnoje, papilkÄ—jusia veido oda, apsvilusiais plaukais“, - sakÄ— paÅ¡nekovas. LaidotuvÄ—s saugumieÄių apsuptyje Pasak A. Kalantos, neramumus iÅ¡provokavo ir patys saugumieÄiai. Nuo pat pirmos dienos jaunimas į Muzikinio teatro kiemelį, į Romo susideginimo vietÄ…, neÅ¡Ä— gÄ—lių. SaugumieÄiai jas tuoj pat iÅ¡spardydavo. Jaunimas liko tuo nepatenkintas. Mieste įtampa vis augo. TÄ—vų namai VilijampolÄ—je, kur paÅ¡arvotas Romas, buvo apsupti saugumieÄių. IÅ¡skyrus gimines ir artimuosius niekam daugiau neleista užeiti, pastovÄ—ti prie Romo karsto. Žmonių kantrybÄ—s taurÄ— persipildÄ— po to, kai dviem valandoms buvo paankstintos Romo laidotuvÄ—s. A. Kalanta žinojo, kad aplinkiniuose fabrikuose dirbantys žmonÄ—s norÄ—jo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir palydÄ—ti jo brolį į kapines. Jie buvo užsakÄ™ daugiau autobusų, kad visi galÄ—tų sutilpti. TaÄiau paankstinus laidotuves, į du saugumieÄių nusamdytus autobusus buvo susodinti tik artimieji ir giminaiÄiai ir nuvežti į Romainių kapines. Automobilis su Romo palaikais ten pasuko didžiuliu greiÄiu, kad aplinkiniams nekiltų įtarimų, kad juo vežamas velionis. Net laidotuvių artimiesiems neleido fotografuoti. IÅ¡ A. Kalantos draugo buvo atimtas fotoaparatas. Jo saugumieÄiai taip ir negrąžino. R. Kalanta palaidotas ne ten, kur buvo numatÄ™ jo artimieji. Kapo duobÄ— buvo iÅ¡kasta greta tos vietos, kur laidojami neatpažinti asmenys. KapinÄ—se prie Romo karsto jo brolis A. Kalanta bandÄ— tarti atsisveikinimo žodį, bet jam buvo uždrausta kalbÄ—ti. Ä®pykdÄ— brutalumas Gegužės 18-19 d. Kaune prasidÄ—jo politinÄ—s demonstracijos. Jose dalyvavo per 3 tÅ«kst. žmonių. SkambÄ—jo Å¡Å«kiai „LaisvÄ™ Lietuvai“, „Tegyvuoja laisva Lietuva“. Milicijos, saugumieÄių ir vidaus kariuomenÄ—s pastangomis jaunimo maiÅ¡tas buvo nuslopintas, suimta per 400 žmonių. Po metų vieÅ¡ai į R. Kalantos susideginimo vietÄ… ateidavo tik Å¡eimos nariai. Å i vieta saugumieÄių buvo akylai stebima. „Sunku pasakyti, ar be minÄ—tų saugumo provokacijų Romo laidotuvÄ—s bÅ«tų ramiai praÄ—jusios. ŽmonÄ—s buvo nusiteikÄ™ masiÅ¡kai dalyvauti jo laidotuvÄ—se. Brolio susideginimas protestuojant prieÅ¡ sovietinÄ™ santvarkÄ… buvo pirmas atvejis tuometinÄ—je Sovietų SÄ…jungoje ir turÄ—jo didelį atgarsį. Visoje Å¡alyje sustiprÄ—jo antitarybinÄ—s nuotaikos. VisuomenÄ™ labiausiai įpykdÄ— brutalumas prieÅ¡ žmogų. 1972 m. gegužės 29 d., praÄ—jus dviem savaitÄ—ms po Romo susideginimo, VarÄ—noje, prieÅ¡ tai iÅ¡kÄ—lÄ™s trispalvÄ™, susidegino Stonys. Jis buvo net pažymÄ… iÅ¡ psichiatrų iÅ¡ anksto pasiÄ—mÄ™s, kad nÄ—ra psichinis ligonis“, - dalijosi mintimis apie to meto įvykius A. Kalanta. Aktualu ir Å¡iandien Apie tuos įvykius visam pasauliui tuoj pat praneÅ¡Ä— „Amerikos balso“, Vatikano radijo stotys. Pasak jo, nÄ—ra nÄ— vieno Lietuvos miesto, kur nebÅ«tų žinoma apie R. Kalantos susideginimÄ… ir po to kilusias jaunimo antisovietines demonstracijas Kaune. Tuo įsitikinÄ™s, kai po LietuvÄ… vežiojo parodÄ… apie R. KalantÄ…. Joje buvo rodomi brolio laiÅ¡kai, eilÄ—raÅ¡Äiai. Prieidavo žmonÄ—s, tuo metu studijavÄ™, gyvenÄ™ Kaune, ir dalindavosi savo to laikotarpio prisiminimais. Å iuo metu Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius, kuriam vadovauja Angonita RupÅ¡ytÄ—, renka 1972 m. Kauno įvykiuose dalyvavusių žmonių atsiminimus. „Mano brolio paliktas užrašų knygelÄ—je įraÅ¡as: „DÄ—l mano mirties kalta tik santvarka“ - yra aktualus ir Å¡iandien. PasikeitÄ— tik pavadinimai, bet ne visi asmenys. VieÅ¡a atgaila turi bÅ«ti. A. Brazauskas yra sakÄ™s, kad jo bendrapartieÄiai pasmerkÄ— sovietinio režimo vykdytas represijas, taÄiau tai neprilygsta vieÅ¡ai atgailai. Tremtinio klubÄ… kurdami deklaravome principÄ…, kad Lietuvoje daugiau neturi bÅ«ti aukų. Kitaip elkimÄ—s. TaÄiau idealizmas nugalÄ—jo, o vadovauja materializmas“, - dalijosi mintimis apie nÅ«dienÄ… paÅ¡nekovas.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 087 947 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
