Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ROMÄ… KALANTÄ… IR JO KARTÄ… PRISIMENANT

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2012−05−26

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

„Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekenčiu socialistinės santvarkos. Aš nesu niekam naudingas. Kam man daugiau gyventi? Kad ši santvarka mane užmuštų? Geriau aš pats save... Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį „Laisvė“ uždraudė“, - paskutiniuose savo dienoraščio puslapiuose rašė Romas Kalanta.
1990 m. gruodžio 27 d. išleistas įsakymas jo kapą laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu. 2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
2005 m. R. Kalantai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.
Nuotrauka iš Nomedos Simėnienės archyvo
Dabartinis jaunimas negali įsivaizduoti, kad kažkas jiems draustų laisvai keliauti po pasaulį, reikšti savo mintis, rengtis, kirptis taip, kaip jiems patinka, kad klausytis populiarių pasaulinio garso grupių atliekamos muzikos galima buvo tik slapta, gaudant, pvz., Liuksenburgo radijo stoties signalus.
Protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, prieš suvaržytas jaunimo saviraiškos teises 1972 m. gegužės 14 d. Kauno sode, prie Muzikinio teatro, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Oficialiais duomenimis, jis mirė 1972 m. gegužės 15 d., 4 val. ryto. R. Kalantos susideginimas sukėlė spontanišką pasipriešinimą, nesankcionuotus jaunimo protestus prieš SSRS okupaciją.
Gegužės 11-23 d. Lietuvoje vyko minėjimo renginiai Romo Kalantos aukos ir jaunimo pasipriešinimo 40-mečio sukakčiai atminti.

Išsigando neramumų

Kas įvyko prieš 40 metų, prisiminimais su „Kupiškėnų mintimis“ pasidalijo Antanas Kalanta, vyriausiasis R. Kalantos brolis. „Šeima nežinojo, nesitikėjo, kad bus tokia Romo auka. Visi iš pradžių buvome pasimetę. Ką daryti, kaip elgtis, nežinojo ir tuometinė valdžia. Tačiau saugumas jautė, kad gali kilti neramumų. Tuoj pat buvo konfiskuotos Romo knygos, sąsiuviniai, užrašai.

Iš Muzikinio teatro sodelio brolis buvo nugabentas į Kauno Raudonojo Kryžiaus, buvusią I tarybinę, ligoninę. Saugumiečiai iškart uždraudė jį lankyti. Kai mama pasakė, kad Romas apdegęs guli ligoninėje, pamaniau, kad jam gali prireikti kraujo donorų. Pavadinau vieną savo bičiulį ir nulėkiau į ligoninę duoti kraujo. Pažįstamas gydytojas paaiškino, kad mūsų kraujas jam netiks. Priprašiau, kad įleistų mane į palatą. Romas gulėjo marle apdengtas su vamzdeliu burnoje, papilkėjusia veido oda, apsvilusiais plaukais“, - sakė pašnekovas.

Laidotuvės saugumiečių apsuptyje

Pasak A. Kalantos, neramumus išprovokavo ir patys saugumiečiai. Nuo pat pirmos dienos jaunimas į Muzikinio teatro kiemelį, į Romo susideginimo vietą, nešė gėlių. Saugumiečiai jas tuoj pat išspardydavo. Jaunimas liko tuo nepatenkintas. Mieste įtampa vis augo.
Tėvų namai Vilijampolėje, kur pašarvotas Romas, buvo apsupti saugumiečių. Išskyrus gimines ir artimuosius niekam daugiau neleista užeiti, pastovėti prie Romo karsto. Žmonių kantrybės taurė persipildė po to, kai dviem valandoms buvo paankstintos Romo laidotuvės. A. Kalanta žinojo, kad aplinkiniuose fabrikuose dirbantys žmonės norėjo išeiti iš darbo ir palydėti jo brolį į kapines. Jie buvo užsakę daugiau autobusų, kad visi galėtų sutilpti. Tačiau paankstinus laidotuves, į du saugumiečių nusamdytus autobusus buvo susodinti tik artimieji ir giminaičiai ir nuvežti į Romainių kapines. Automobilis su Romo palaikais ten pasuko didžiuliu greičiu, kad aplinkiniams nekiltų įtarimų, kad juo vežamas velionis. Net laidotuvių artimiesiems neleido fotografuoti. Iš A. Kalantos draugo buvo atimtas fotoaparatas. Jo saugumiečiai taip ir negrąžino. R. Kalanta palaidotas ne ten, kur buvo numatę jo artimieji. Kapo duobė buvo iškasta greta tos vietos, kur laidojami neatpažinti asmenys. Kapinėse prie Romo karsto jo brolis A. Kalanta bandė tarti atsisveikinimo žodį, bet jam buvo uždrausta kalbėti.

Įpykdė brutalumas

Gegužės 18-19 d. Kaune prasidėjo politinės demonstracijos. Jose dalyvavo per 3 tūkst. žmonių. Skambėjo šūkiai „Laisvę Lietuvai“, „Tegyvuoja laisva Lietuva“. Milicijos, saugumiečių ir vidaus kariuomenės pastangomis jaunimo maištas buvo nuslopintas, suimta per 400 žmonių. Po metų viešai į R. Kalantos susideginimo vietą ateidavo tik šeimos nariai. Ši vieta saugumiečių buvo akylai stebima.

„Sunku pasakyti, ar be minėtų saugumo provokacijų Romo laidotuvės būtų ramiai praėjusios. Žmonės buvo nusiteikę masiškai dalyvauti jo laidotuvėse. Brolio susideginimas protestuojant prieš sovietinę santvarką buvo pirmas atvejis tuometinėje Sovietų Sąjungoje ir turėjo didelį atgarsį. Visoje šalyje sustiprėjo antitarybinės nuotaikos. Visuomenę labiausiai įpykdė brutalumas prieš žmogų. 1972 m. gegužės 29 d., praėjus dviem savaitėms po Romo susideginimo, Varėnoje, prieš tai iškėlęs trispalvę, susidegino Stonys. Jis buvo net pažymą iš psichiatrų iš anksto pasiėmęs, kad nėra psichinis ligonis“, - dalijosi mintimis apie to meto įvykius A. Kalanta.

Aktualu ir Å¡iandien

Apie tuos įvykius visam pasauliui tuoj pat pranešė „Amerikos balso“, Vatikano radijo stotys. Pasak jo, nėra nė vieno Lietuvos miesto, kur nebūtų žinoma apie R. Kalantos susideginimą ir po to kilusias jaunimo antisovietines demonstracijas Kaune. Tuo įsitikinęs, kai po Lietuvą vežiojo parodą apie R. Kalantą. Joje buvo rodomi brolio laiškai, eilėraščiai. Prieidavo žmonės, tuo metu studijavę, gyvenę Kaune, ir dalindavosi savo to laikotarpio prisiminimais. Šiuo metu Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius, kuriam vadovauja Angonita Rupšytė, renka 1972 m. Kauno įvykiuose dalyvavusių žmonių atsiminimus.

„Mano brolio paliktas užrašų knygelėje įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ - yra aktualus ir šiandien. Pasikeitė tik pavadinimai, bet ne visi asmenys. Vieša atgaila turi būti. A. Brazauskas yra sakęs, kad jo bendrapartiečiai pasmerkė sovietinio režimo vykdytas represijas, tačiau tai neprilygsta viešai atgailai. Tremtinio klubą kurdami deklaravome principą, kad Lietuvoje daugiau neturi būti aukų. Kitaip elkimės. Tačiau idealizmas nugalėjo, o vadovauja materializmas“, - dalijosi mintimis apie nūdieną pašnekovas.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 947

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]