Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

AR BUS IŠGIRSTI GLOBOJAMŲ SENELIŲ NORAI?

Banguolė ALEKNIENĖ

2005−11−19 0

Praėjusį trečiadienį rajono Tarybos nariai konservatorius Vytautas Mockus, krikščionė demokratė Milda Narmontienė kartu su Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Vanda Kareiviene bei žurnalistais neatsitiktinai svečiavosi Kupiškio socialinių paslaugų centre (Subačiaus senelių globos namuose). Ligoninės pertvarkos projekte numatyta čia perkelti senelius, suteikiant 1000 kv. m patalpas. Sveikatos apsaugos ministerija, planuodama bendrą ligoninės restruktūrizacijos programą, numato tam skirti 1,5 mln. litų.
Į susitikimą atėjusių šios įstaigos darbuotojų V. Mockus klausė, kaip jie vertina persikėlimo į Kupiškį planus, kokia senelių namų būklė.
Socialinių paslaugų centro direktorė Audronė Breivienė sakė, jog jos nuomonė šiuo klausimu dvejopa. Kaip įstaigos vadovė, ji pasisakytų už persikėlimą į kitas patalpas, kadangi šioms seniai reikia kapitalinio remonto (keistini langai, perpučiamos antrojo aukšto sienos, reikia kanalizaciją prijungti prie gyvenvietės tinklų, nėra lifto), o lėšų niekas neskuba skirti. Šiuolaikiškai įrengtose patalpose pagerėtų darbo sąlygos, pvz., nebereikėtų patiems senelių nešioti iš antrojo aukšto.
Kita vertus, čia didelis privalumas sava katilinė, nebloga virtuvės įranga, daug investuota įrengiant vonios kambarį. Bet svarbiausia, kad seneliams Subačiuje daug maloniau gyventi. Jie gali nesunkiai pasiekti turgelį, bažnyčią, išeiti į sodą pasirinkti obuolių, stebėti kaimyniniuose kiemuose verdantį, artimą daugelio širdžiai, kaimo gyvenimą. Jie čia pripratę, dauguma gyvena jau ne vienerius metus, o Kupiškyje jausis, kaip ant asfalto, labiau atskirti nuo pasaulio. Nepaisant žadamų puikių buities sąlygų (1-2 vietų kambariai su sanitarinėmis patalpomis, koplytėlė), visgi ten bus ligoninės aplinka.
Šiuo metu socialinių paslaugų centre dirba 17 žmonių. Tarp jų yra keletas priešpensinio amžiaus, šešios darbuotojos turi nepilnamečių vaikų, viena slaugo nevaikščiojantį namiškį. Darbuotojai nerimavo, kaip persikėlimas į Kupiškį paveiks jų asmeninį gyvenimą, ar visi išsaugos darbo vietas.
Juos stebino, kad Kupiškio ligoninės vyr. gydytojas Povilas Rimkus neklausė jų nuomonės, kur patogiau seneliams gyventi.
Šiuo metu Kupiškio socialinių paslaugų centre gyvena 27 seneliai. Laukiančių eilėje čia apsigyventi tėra vienas žmogus, nors skambučių iš žmonių, norinčių čia įkurdinti savo artimuosius, sulaukiama nuolat.
Anot V. Kareivienės, planuojamos 35 gyvenamųjų vietų patalpos šiam centrui Kupiškio ligoninėje visiškai patenkintų senyvo amžiaus žmonių globos poreikius mūsų rajone. Jei tikrai yra numatyti tie milijonai, reikėtų pasinaudoti modernėjimo galimybe. Pareigūnės nuomone, tokio tipo įstaigas steigti keliose rajono vietose neverta. Dabar socialinė politika yra labiau orientuota ne į stacionarias paslaugas, bet į dienos užimtumo centrus, paslaugų teikimą namuose.
A. Breivienė tvirtino, kad dauguma senelių nenori keltis į Kupiškį. Tuo svečiai įsitikino apžiūrėję patalpas, pakalbinę gyventojus.
Vanda Krisiūnaitė iš Oniūnų, trumpam atsitraukusi nuo siuvamosios mašinos, emocingai pareiškė: „Kupiškin nenoriu iki nuvirtimo. Šiuose namuose gyvenu ketvirti metai. Nors ir su ramentais, bet nuklibinkščiuoju iki turgelio. Čia kaip kaime ožkos mekena, karvės mūkia, o Kupiškyje būsim suvaryti į kamarėles, kas ten norės matyti kretantį karšinčių, slampinėjantį po ligoninę„.Paslaugų centro gyventoja Marė Kurulienė , čia atsikrausčiusi iš Palėvenės prieš pusantrų metų, sakė esanti patenkinta ir personalu, ir maitinimu. Keltis kitur, o labiausiai į miestą, nenorėtų.
Pasidomėjus, kas seneliams išsikrausčius, liks senajame pastate, V. Mockus replikavo: "Tai, kas liko Kupiškyje iš statomo metrikacijos pastato – pamėklė karveliams perėti ir benamiams girtuokliams prisiglausti„.
.