Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

MANTAS GILDUTIS: €ŽMAN GYVENIMAS BUTE - BAUSMė€Œ

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2012−05−19

Komentarai15    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Naujai suremontuota sodyba Obonių kaime – Manto Gildučio pasididžiavimas.
AutorÄ—s nuotrauka
Kupiškėnas Mantas Gildutis - puikiausias jaunatviško maksimalizmo pavyzdys. Pokalbio su „Kupiškėnų mintimis“ metu dvidešimt penktąjį gimtadienį ką tik atšventęs vaikinas ne sykį kartojo: „Aš visko noriu, man visko reikia.“ Skirtingai nei daugeliui jo bendraamžių, Mantui reikia kaimo, gamtos, Obonių atokios sodybos, kurią per ketverius metus šeimininkas pavertė tikru ramybės kampeliu.

Grįžo į Kupiškį

Gimnazijos mokslus Kupiškyje baigęs M. Gildutis, kaip ir daugelis jaunų žmonių, puoselėjo viltį kuo greičiau palikti gimtąjį miestą, nutrūkti nuo tėvų pavadžio ir pabėgti į Vilnių. Tačiau metus pasimokęs nepatikusios specialybės ir pavargęs nuo dusinančio gyvenimo didmiestyje vaikinas grįžo namo.
„Įstojau mokytis specialybės, susijusios su menais, ir tai man visai nepatiko. Nors meno gyslelę gal ir turiu“, - apie savo pirmuosius gyvenimo kelio ieškojimus pradėjo pasakoti M. Gildutis.

Kitais metais vaikinas nusprendė išbandyti mechanikos inžineriją. Ir šios specialybės studijas baigė neakivaizdiniu būdu.
Automobiliai - vienas didžiausių jo pomėgių. Gal todėl jau nuo šešiolikos Mantas darbuojasi autodirbtuvėse. Būdamas paauglys valė transporto priemones plovykloje, vėliau ėmėsi ir jų remonto.

Sodyba - pasididžiavimas

Dabar Mantas - bedarbis, tačiau laukia tinkamo pasiÅ«lymo ir ilgai dykaduoniauti nesiruoÅ¡ia. Be to, pragyvenimui pajamų jam Å¡iek tiek duoda sodyba Obonių kaime (Å imonių seniÅ«nija). Å is prieÅ¡ metus, kaip kaimo turizmo sodyba, įregistruotas vienkiemis - tikras paÅ¡nekovo pasididžiavimas.   
Seną namą, apstatytą sukrypusiomis pašiūrėmis, apžėlusią krūmais ir dilgėlėmis, M. Gildutis nusipirko prieš ketverius metus.

„Aš visada sakiau, kad man bute gyventi - bausmė. Kurį laiką vaikystėje ir studijų metu teko gyventi daugiabučiame name. Tai jaučiausi kaip kalinys - tiesiog nežinodavau, ką veikti tarp keturių sienų“, - kodėl jaunam žmogui prireikė atokios sodybos, aiškino Mantas.
Jis nusprendė susirasti kokį nors vienkiemį, ir būtinai Kupiškio rajone. Pašnekovas nesutinka, kad čia gera gyventi tik pensininkams. Pasak jo, Kupiškyje tikrai yra ką veikti - šiame krašte gyvena jo giminės ir draugai.

„Kai ieškojau sodybos, apžiūrėjau ne vieną, bet ši užkliuvo tuo, kad buvo dar pakankamai gerai išsilaikiusi - nesusmegusi į žemę. O labiausiai akį užbūrė akmeniniai tvarto pamatai - man viskas gražu, kas iš akmens“, - sakė M. Gildutis.

Didžiausia investicija - darbas

Kad pasiektų tikrąjį senų namų grožį, vaikinas turėjo įdėti nemažai pastangų. Nors didžiausia investicija į šį turtą, anot jo, buvo tik sunkus ir ilgas darbas.
„Galima sakyti, kad ši sodyba sukurta iš nieko. Viską dariau savo rankomis: kūriau, pjausčiau, stačiau. Visa tai teko išmokti, nes samdyti meistrus brangu, o be to, mėgstu pats viską stebėti ir kontroliuoti. Todėl ir pinigų daug nereikėjo - tik vinims ir kitoms priemonėms“, - apie sodybos tvarkymą pasakojo Mantas.
Daug ką, anot jo, tereikėjo atidengti iš po sluoksnio seno kartono, dažų ir dulkių. Vaikinas į vidų atvedė vandentiekį, kanalizaciją.

Sutvarkęs senus ūkinius pastatus, klėtyje įsirengė sendaikčių muziejų. Jo kolekcijoje dabar visa krūva vyžų, geldų, vežimo ratų ir kitų senovinių daiktų. Dalį jų šeimininkui atidavė arba pardavė aplinkiniai gyventojai, kitus rado pačioje sodyboje.
Ypač daug čia buvo likę molinių ąsočių. Mat naujakurys įsikūrė visoje seniūnijoje kažkada žinomo aludario namuose.
Be didelių pinigų Mantas suremontavo ir seną dūminę pirtį. Dabar čia puiki sauna ir priešpirtis. Lauke stūkso didžiulis kubilas maudynėms.

Pajuto, kad reikia kažką daryti

Paklaustas, kaip tokiam jaunam žmogui nepristigo kantrybės, vaikinas teigė, kad jei kas jam būtų prieš penkerius metus pasakęs, jog jis turės sodybą, jaunuolis nebūtų patikėjęs. Ir ne vienas draugas M. Gildučio planais stebisi iki šiol.
Pašnekovas prisipažino staiga savo viduje pajutęs, kad jam viso to reikia. Ir ramybė kaime vaikinui pasirodė itin miela širdžiai: „Daug kam atrodo, kad aš per jaunas tokiems darbams. Bet viduje pajutau, kad kažką noriu daryti - man visko reikia. Patinka būti sodyboje pavasarį, kai tik prasideda pirmosios saulėtos dienos, pasiimu kavos puodelį, nueinu į pavėsinę ir žiūriu į mišką.“

Ir vienišas vaikinas nesijaučia sodyboje viduryje laukų. Nors gyvena vienas, jį aplanko sūnaus namus pamėgę tėvai ir gamtos prieglobsčio ieškantys draugai.
„Draugai, giminaičiai ir tėvai man labai padėjo. Mama ir dabar čia augina gėles, sėja daržus. Tėtis mėgsta pailsėti prie iškasto tvenkinio“, - pasakojo pašnekovas.
Savo šeimai kurti Mantas prisipažino dar nesijaučia subrendęs. Jo įsitikinimu, tam neužtenka gražių namų.

“Labai geras sūnėnas. Visada prisišaukiu, kada reikia pagalbos, nesvarbu, kokiu paros metu. Noriu, kad su bėgančiais metais neišnyktų jo gerumas ir nuoširdumas. Mes abu su Mantu palaikome labai šiltus ryšius. Jo neįmanoma nemylėti. Jis niekada nesako žodžio - ne, - jis viską spėja“, - negailėjo gražių žodžių Manto teta Irena Navikienė.


Skaityti komentarus (15)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 994

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]