Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ISTORIZMAI - LEKSIKOS IR MūSų GYVENIMO DALIS

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2012−05−12

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Jurgitos Žiukaitės nuotrauka
Vaizba, žmonysta, veldėmė, verslamonė, apypenai, melmuo, ubas, medėjas, valdonas, avynas, laigonas. Tokie žodžiai suprantami nebent išprususiam lietuvių kalbos mokytojui. Be to, jis pridurtų, kad tai ir lietuvių leksikos dalis - istorizmai - pasenusių reiškinių ar daiktų pavadinimai.
Išnyksta ir žodis, ir pats kažkada tuo žodžiu vadintas daiktas...

Žmogui suprantama, kad šiandien vargiai kam reikalinga žagrė, vyžos, tačiau jo gyvenimo laiku nykstančius reiškinius pripažinti sunkiausia. Mus visą gyvenimą lydi amžinybės įsitikinimas, kuris, ko gero, turi savo pavadinimą - viltis.
Ją puoselėja ir neseniai Nacionalinę bibliotekų savaitę paminėję bibliotekininkai. Dažnai tenka išgirsti jų ginčus, jog knyga tai tikrai nepraras savo vertės - esą jos kvapas niekada neatstos į kompiuterį atsisiųstos skaitmeninės literatūros.

Bet jau dabar, atliktų tyrimų duomenimis, 52 procentai lietuvių neberanda laiko skaitymui. O skaitantieji šiam užsiėmimui vidutiniškai skiria tik 17 minučių per dieną. Tuo tarpu televizorių tautiečiai žiūri 58, internetu naudojasi 25 minutes.
Net ir pačių bibliotekininkų profesija keičia savo paslaugų spektrą - šiandien tai jau nebe tylių knygų lentynų sargai, o bendruomenes buriantys, interneto galimybes pristatantys specialistai. Ar nekeista, kad patys spausdinto žodžio puoselėtojai veda mus link interaktyvaus pasaulio pažinimo?

Dar prieš aštuonerius metus teko bendrauti su viena moterimi, dirbusia dabar jau legendinėje Panevėžio gamykloje „Ekranas“. Šis nuo tarybinių laikų gyvavęs gamybos mohikanas maitino ne tik visą kaimyninį rajoną, bet ir nemažai Kupiškio gyventojų.
Taigi, mano pašnekovė net ir girdėdama paskutines pesimistines prognozes didžiulei įmonei negalėjo patikėti, kad ji vieną dieną bus uždaryta.

„Juk tiek metų gamykla veikė, tiek žmonių ten dirbo. Tai - mūsų miesto dalis. Negali būti, kad ims ir išnyks - netikiu. Valdžia to tikrai neleis“, - tada kalbėjo moteris.
Tačiau ir valdžia leido, ir žmonių prašymai nepadėjo. Ėmė vieną dieną ir išnyko senasis Panevėžio fabrikas - jo gaminiai tapo nebereikalingi pažangiam technologijų pasauliui. Trumpai sakant, „Ekranas“ virto istorizmu.

Šiuo terminu kada nors įvardinsime ir stulpus bei elektros laidų nuraizgytą tinklą, besibaigiančią naftą ir kitus visiems įprastus dalykus.
Baisiausia, kai į praeitį išeina dvasinės vertybės. Jau dabar keista žiūrėti į giminaitį, kuris skusdamas bulves lietuvių liaudies dainą užtraukia. Ir druskos sena kaimynė labai retai visai valandžiukei beatbėga. Ir tos septynios minutės per dieną bendravimo su vaiku nebestebina - geriausiu atveju „palaikini“ savo atžalos nuotrauką „facebook‘e“ ir jautiesi nepraradęs ryšio. Tačiau nereikia nusiminti. Juk ir mokslininkai sugalvojo, kad pagaliau reikėtų klonuoti mamutą. Gal kada nors sugrįš ir kiti dalykai.

P. S. Vaizba - prekyba, žmonysta - svečiavimasis, veldėmė - kas paveldima, verslamonė - verslo įmonė, apypenai - kenksmingas valgis, nuodai, melmuo - kryžkaulis, ubas - krosnis, medėjas - medžiotojas, valdonas - valdovas, avynas - motinos brolis, laigonas - žmonos brolis.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 060

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]