Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KOJINIų ISTORIJA - NUO KAILIO, ODOS SKIAUčIų IKI PėDKELNIų

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2012−05−05

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Būna net pirštuotų kojinių.
AutorÄ—s nuotrauka
Be kojinių šiuo metu neįsivaizduojame savo gyvenimo. Kojinės batuose saugo kojas nuo nuospaudų, sugeria prakaitą. Teigiama, kad jos sulaiko vidutiniškai 250 mililitrų prakaito per parą. Dėl to mūsų kojos išlieka sausesnės, šaltu oru išvengiama nušalimo.
Yra specialių kojinių, kurias rekomenduoja mūvėti gydytojai tiems, kurie nori išvengti venų ir kitų kraujagyslių susirgimų. Kojinės - taip pat svarbus mūsų aprangos akcentas, o jų mezgimas rankomis ne tik praktiškas užsiėmimas, bet ir mūsų tradicinių tautos amatų rūšis.
Kojinės ir tobulesnė jų atmaina - pėdkelnės ne iš karto atrodė tokios kaip dabar.

Pirmosios kojinÄ—s

Saugoti kojas nuo šalčio jau mokėjo mūsų protėviai. Pėdas jie gaubė sumedžioto žvėries kailio ar odos skiaute. Senovės graikai mūvėjo kojines iš suveltų gyvūnų plaukų, o senovės romėnai kojas vyniojo odos arba austos medžiagos autais. Vėliau ištobulėjo jų mezgimas rankomis. Ko gero, visų pasaulio šalių tautodailėje rastume kojinių mezgimo tik tam tikram kraštui būdingais raštais pavyzdžių. Vėliau kojines imta siūti iš audinių.

Puikavosi vyrai

Perversmas kojinių gamyboje buvo pirmosios kojinių audimo mašinos išradimas 1589 m. Ją išrado anglų vienuolis Viljamas Ly. Tai beveik šešis kartus paspartino kojinių siuvimą. Iš pradžių jos buvo ilgos, iki pat dvišakumos. Kad laikytųsi, specialiomis juostelėmis jos buvo tvirtinamos prie marškinių ar aprišamos per juosmenį. Kojinės ne vieną šimtmetį buvo turtingumo ženklas. Jas labai mėgo mūvėti aukštuomenės atstovai. Vyrų ir moterų kojinės buvo panašios. Tačiau viduramžiais kojinės buvo labai svarbi ne moterų, bet vyrų aprangos dalis. Mat tuomet jie turėjo išskirtinę teisę demonstruoti kojas. Kasdien mūvėtos medvilninės, vilnonės kojinės, o rūmų pokyliuose - šilkinės. Ilgų kojinių vyrai atsisakė tik 19 a., kai trumpas kelnes ir bridžius pakeitė ilgos kelnės.

Nuo korseto iki dažų

Trumpėjant moterų suknelėms, jų kojinės ilgėjo. Atsirado korsetai su specialiais kyšančiais segtukais kojinėms prisegti. Mažos mergaitės vilkėjo apatiniais marškinėliais, prie kurių taip pat buvo segamos ilgos kojinės. Šiuo metu išpopuliarėjo ilgos moteriškos kojinės, tvirtinamos silikonu.
Pastaraisiais metais atsirado dar viena naujovė - purškiamos kojinės. Tokia jų imitacija labai patogi per karščius, kai etiketas neleidžia pasirodyti viešumoje plikomis kojomis. Šias kojines lengva nuplauti vandeniu su muilu. Tačiau purškimui kojas reikia gerai paruošti, kad dažai tolygiai pasiskirstytų po odą.

NailoninÄ—s kojinÄ—s

Kitas perversmas kojinių gamyboje buvo 1939-ieji, kai pirmą kartą kojinės pradėtos megzti iš nailono. Šis dirbtinis pluoštas maišytas su natūralaus pluošto siūlais. Kojinės tapo patvaresnės. Iki tol jos megztos iš šilko, medvilnės ir vilnos. „1940 m. pirmosios nailoninės kojinės pasirodė Niujorko parduotuvėse. Tai sukėlė ne tik pirkėjų moterų antplūdį, bet ir iš esmės per vieną naktį sugriovė Japonijos šilko rinką. Beje, ir vyrija pagaliau gavo neribotų galimybių pasirinkti įvairiausių spalvų, ilgių ir medžiagų kojines. Žinoma, sintetikos kultas šiais laikais išnykęs, turintieji skonį renkasi tik kojines, pasiūtas iš vilnos, vilnos su medvilne arba vilnos su šilku. Kiekvienas žino - natūralaus pluošto audiniai geriau kvėpuoja, todėl koja visą dieną lieka vėsi.“ (Manokojines.lt)
Šiuo metu kojinės gaminamos ir iš akrilo, poliesterio, elastano poliamido, polipropileno, lino, kašmyro ar angorinių ožkų vilnos.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 098

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]