Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

GYVENIMAS, PIENO MARIų SūPUOTAS

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2012−04−28

Komentarai14    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Albinas Gvildys pažvelgęs iš savo kiemo į kitoje gatvės pusėje stovinčius buvusios pieninės pastatus sakė, kad už tos tvoros dvidešimt metų buvo visas jo gyvenimas. Gaila, kad rajone neatsirado gero šeimininko išlaikyti tokią įmonę.
AutorÄ—s nuotrauka
Daugiau nei prieš dvidešimt metų Kupiškis garsėjo visoje Lietuvoje ir už jos ribų modernia sviesto gamykla. Čia važiuodavo ekskursijos ir iš tuometinių sąjunginių respublikų. Tokia plačiai žinoma ši gamykla tapo vadovaujant Albinui Gvildžiui. Šis žmogus, daug nusipelnęs mūsų šalies pieno pramonei, gegužės 1 d. švęs garbingą 75-erių metų jubiliejų.
Ta dingstimi apsilankėme pas sukaktuvininką ir paprašėme jo pasidalinti mintimis apie nueitą pienininko kelią, apie nūdienos aktualijas.

Du gimtadieniai

Išgirdęs apsilankymo tikslą A. Gvildys šyptelėjo ir paaiškino, kad oficialiai šį jubiliejų jis turėtų švęsti kitais metais, nes pase įrašyta, kad yra gimęs 1938 m. Tačiau visi jo artimieji žino, kad tikroji jo gimimo data yra 1937 m. „Po karo mano mama sugalvojo, jog reikia dokumentuose mane pajauninti, kad į sovietinę kariuomenę paimtų metais vėliau. Pokariu buvo ne vienas toks atvejis. Ši galimybė atsirado, kai mūsų parapijos klebonas, nejautęs jokių simpatijų sovietų valdžiai, paslėpė ir nerodė asmenų registracijos dokumentų, o čekistams pasakė, kad jie dingo per karą. Rūpinantis nauju gimimo liudijimu reikėjo atlikti amžiaus nustatymo procedūrą. Niekam nekilo įtarimų, kad galiu būti metais vyresnis.
Vėliau, jau dirbant Kupiškyje, kai prasidėjo nesutarimai su tuometiniu partijos sekretoriumi, norėta mane net apkaltinti, kad esu nusikaltėlis, pakeitęs gimimo datą. Žmona tuomet gavo iš to klebono dokumentus, kur buvo įrašyta tikroji mano gimimo data, ir paaiškėjo visos su jos keitimu susijusios peripetijos.

Pradžia Belvederyje

A. Gvildys 1956 m. baigė tuometinį Belvederio pienininkystės technikumą. Ten įgijo labai gerus specialybės, ūkiškumo pagrindus. „Nuo gimimo man buvo patikėtos kitos pareigos. Tėvas buvo miškininkas. Kai sulaukė pirmojo sūnaus, manęs, pasakė: „Gimė girininkas“. Tačiau pokario metų sunkumai lėmė, kad išvažiavau mokytis ne į Kauną miškininkystės, bet į Belvederį, nuo namų nutolusį tik 18 km. Ten mokiniai turėjo nuosavą valgyklą. Buvo pigus maistas. Vasarą per praktiką padirbėdavome pieninėse. Išsimaldaudavome direktorių, kad mums duotų tikro, nors šiek tiek apmokamo darbo. Per pustrečio mėnesio gaudavome apie tūkstantį tuometinių rublių ir galėdavome nusipirkti batus, kepurę. Kai visus varė stoti į komjaunimą, tai aš ir dar vienas kurso draugas nestojome. Tad mums baigus mokslus atiteko patys prasčiausi darbo paskyrimai. Aš buvau nukreiptas dirbti į pieno separavimo punktą Kupiškio rajone, netoli Salamiesčio. Tačiau ten taip ir nenuvykau. Buvo mums įkalta į galvą, kad po mokyklos baigimo turime teisę mėnesį atostogauti. Dvylika dienų pabuvau namuose. Tačiau kirbėjo man kuo greičiau apsiforminti naujoje tarnyboje. Nuvažiavau su visais dokumentais į Šiaulių trestą, kuriam priklausė ir Kupiškio pieninės, pasirodyti naujiesiems darbdaviams. Smetoniškų manierų vyr. inžinierius, kai jam išsižiojau apie absolventams privalomas atostogas, mane išvadino žiopliu, nesuprantančiu, kad vasara pienininkams pats darbymetis. Tačiau tos atostogos man išėjo į gerą. Pasiūlė tuoj pat vykti į neprastą tuo metu Dabikinės pieninę Akmenės r. dirbti pienininko padėjėju. Ten gavau 1100 tuometinių rublių atlyginimą. Tai vargšui vaikui buvo tokie dideli pinigai! Iš pradžių rūpėjo apsirengti, pasipuošti. Buvau išsidabinęs kaip papūga. Kai jau apsirengiau, kai įsisąmoninau, kad galiu būtiniausiems dalykams užsidirbti, aprimau ir pradėjau gyventi paprastai”, - dalijosi prisiminimais jubiliatas.

KeitÄ— frontininkus

Pasak A. Gvildžio, pieninės direktoriumi jis tapo vos 23 metų sulaukęs. Labai nenorėjęs imtis tų pareigų. Net kelias dienas jį vyresnybė įkalbinėjo. Nusibodo klausytis tų kalbų ir sutikęs vadovauti Pandėlio pieninei. Iki tol jam teko padirbėti pienininko padėjėju ne tik Akmenės r. Dabikinės pieninėje, bet ir Vaškuose - pienininku, inžinieriumi Joniškėlio pieninėje.

„Pokariu visų mėsos ir pieno perdirbimo įmonių direktoriais buvo skiriami buvę frontininkai. Baigiantis karui jiems tos pareigos buvo pažadėtos. Pienininkas uždirbdavo apie 1 tūkst. tuometinių rublių, o frontininkai - 690 rublių. Toks užmokestis buvo pagrįstas, nes įmonių vadovai, partijos statytiniai, apie gamybą nieko neišmanė. Be pienininkų gamyba būtų tuoj pat smukusi žemyn“, - pasakojo pašnekovas.

Į Kupiškį su kraičiu

Iš Pandėlio į mūsų rajoną dirbti jis atvyko 1962 m. Čia rado penkias pienines - Kupiškio, Palėvenėlės, Palėvenės, Puožo ir Skapiškio. Pastaroji pieninė buvo vadinama jo kraitine. Mat panaikinus Pandėlio rajoną Skapiškis prijungtas prie Kupiškio r. „Kupiškio sviesto gamyklai vadovavau iki 1985 m. Buvau įnikęs į įmonės reikalus. Gyvenau tik darbu. Man nieko nereikėjo. Turto nekaupiau. Man sekėsi. Pavyko padaryti reprezentacinę pieninę. Rengėme seminarus, rusus mokėme dirbti. Išmaniau kazeino gamybos technologiją. To išmokau dar Vaškuose dirbdamas. Kazeiną pradėjome gaminti ir Kupiškyje. Iš nieko reikėjo viską padaryti. Trūko įrenginių. Net specialų sietą reikėjo per pažįstamus nelegaliai gauti.

Iki 1970-1971 m. niekas iš gamyklos nevogdavo produkcijos. Dar buvo nežlugusi žmonių moralė. Dirbome sąžiningai. Jei ko bedirbdami pribarstydavome, tai po lygiai pasidalindavome. Jei tokių atliekų nebūdavo, tai niekas nesigviešdavo imti to, kas nepriklauso. Vėliau jaunesnių, gudresnių atsirado. Ir prasidėjo vagiliavimai. Jei koks naujokas iš pradžių ir neimdavo, tai kiti jam ką nors pakišdavo, kad lygus jiems būtų. Žinau tik 4 darbuotojus, kurie nebuvo pavogę nė vieno litro. O kiti, kas besužinos, kiek ir kada“, - kalbėjo pašnekovas.

Kupiškį A. Gvildžiui teko palikti dėl įtemptų santykių su tuometiniu rajono partijos sekretoriumi Stasiu Tamošiūnu. Pasak jubiliato, į jaučio odą nesurašysi visos tos istorijos. Apie įvykius, to žmogaus vadovavimo stilių jis turįs susidaręs tvirtą savo nuomonę ir šiuo metu jau perpratęs, ko iš jo reikėję partijos sekretoriui. Tačiau nebenorįs kelti tų dalykų į viešumą. Dabar tik juokas ima, kad iš jo atimtos virdulių kolekcijos grąžinimo istorija buvo narpliojama net sąjunginiu lygiu. Tik įsikišus prokurorams iš Maskvos jis ją šiaip taip atgavęs.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (14)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 044

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]