Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

PO ŽIEMOS NAMINIAI PAUKŠČIAI NETURĖTŲ VAIKŠTINĖTI KIEMUOSE

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2005−11−08 0

Pasaulio sveikatos apsaugos ekspertai siekia parengti bendrą kovos su paukščių gripo plitimu strategiją žmonėms nuo šio užkrato apsaugoti. Specialistų nuomone, Europoje didžiausią tikimybę užsikrėsti paukščiu gripu turi žemės ūkio darbininkai, veterinarai, paukščių skerdėjai. Itin patogeniškas H5N1 virusas ypač pavojingas naminiams paukščiams. Jis per kelias valandas gali išguldyti visą paukščių pulką. Ar yra ko baimintis kupiškėnams?
Buvo sunerimusi
Palėvenėlės kaimo gyventoja Danutė Ribokienė, apmesdama akimis nedideliame kieme pasklidusias keliolika vištų, pasakojo, kad jų tas gyvasis turtelis - nedidelis, tačiau pasaulyje plintančiu paukščių gripu domisi nuo tada, kai tik pradėta apie jį nuolat spaudoje rašyti bei pasakoti per radiją ir televiziją. Ir net prisipažino, jog per patį šios temos žiniasklaidoje įkarštį turėjo ir baimės, kad šis užkratas gali būti įsisukęs ir tarp jos plunksnuočių.
D. Ribokienei įprasta kasmet auginti broilerių. Keletą jų jau ir šį rudenį buvo paskerdusi, kai iš likusių vienas paukštis, o po kurio laiko ir antras krito.
Pasak jos, jeigu būtų dar vienas viščiokas rastas negyvas, jau būtų kreipusis į veterinarijos gydytoją, kad jį skrostų, tačiau daugiau tokių atvejų nebebuvo.
Išskyrus vištas, kitokių paukščių pačiame Palėvenėlės centre esančios sodybos šeimininkė tvirtino ir negalinti laikyti, nes kiemas visai mažas, nuo balandžio iki spalio mėnesio dedeklės ir jaunikliai būna uždaryti, nes dabar sodiečiai gina kiekvieną savo žemės pėdą, pasitaiko, kad kaimynai susipyksta ir dėlto, kad višta iš svetimos žemės iškasa slieką.
Gina šuneliai
Aldona Ramanauskienė, sodietė iš Miliūnų, sakė, jog jos laikomų dedeklių vištų ir mėsai auginamų paukščių jokios bėdos dar nepuolė. Tačiau šiuo metu laiku galima patirti jų nuostolių ir visai dėl kitų priežasčių - tyko jų lapės, šeškai, kiaunės. Nuo pastarųjų žvėrelių vištas, jos nuomone, apsaugo ir nuolat amsantys šuneliai.
Kalbantis apie tai, kad paukščių gripo virusą gali atnešti mūsų kraštan praskrendantys laukiniai paukščiai, miliūnietė pridūrė, jog jų aplinkinės vietovės nuo to tikrai neapsaugotos, nes pavasarį tenka matyti pulkelius laukinių žąsų, nutūpusių pasistiprinti žiemkenčių želmenimis.
Tvarte vietos užtektinai
Kalnagaliuose aplankyti Irena ir Linas Einoriai irgi apibūdino savo namų ūkį: be gyvulių, jame visada būna keliolika dedeklių, kas vasarą augina broilerių. Kartais pasiseka jų pulkelį užauginti be jokio nuostolio, o būna, kad dalies jų netenka. Tačiau ne dėl kokios ligos, o kai įsisuka lapė.
Einoriai jau yra pasitraukę iš prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų, naudojasi šios programos numatytomis Europos Sąjungos išmokomis, tad ir tvartas labai ištuštėjęs. Jau dabar šeimininkai nusprendę, kur laikys paukščius, kad patalpoje jiems būtų kuo palankiausios sąlygos. I. Einorienė sakė, kad po žiemos vištos vaikščioti po kiemą nebus leidžiamos, nors tai būtų labai sveika. Paisys visų veterinarijos tarnybos reikalavimų.
Vietiniai paukščiai - sveikesni
Repeniškių kaimo senbuvė Emilija Bickienė pabrėžė, kad jai įprasta auginti savos perekšlės ištupėtus viščiukus. Taip mažiau rizikos, kad iš turgaus atsiveši paukščių ligos užkrato.
Pasak sodietės, dabar, kai dažnas stengiasi gražiau sodybą tvarkyti, vis mažiau kiemų, kuriuose girgsėtų žąsys, plepėtų antys, burbuliuotų kalakutai. Anksčiau būdavo nuo ankstyvo pavasario moterys rūpindavo, iš kur gauti šių paukščių veislinių kiaušinių. E. Bickienei būtų apmaudu, jei Lietuvos paukštininkai dėl gripo epidemijos netektų savo verslo, o šiaip gyventojai - galimybės laikyti naminių paukščių, atsisakyti jiems įprastų maisto produktų.
Paukščius išguldo ir parazitinės ligos
Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. gydytojas Mindaugas Papuška, paprašytas apibūdinti, kas pastaruoju metu aktualesnio siekiant kraštą apsaugoti nuo paukščių gripo epidemijos viruso, sakė, jog stebina žmonių atidumas galimai bėdai. Jo žiniomis, Nacionalinė veterinarijos laboratorija Vilniuje labai apkrauta darbu ir dėl kiekvieno kritusio paukščio tikrai neverta jai pranešinėti. Užtenka apie sodyboje pasitaikiusius paukščių kritimus informuoti tą zoną aptarnaujantį veterinarijos gydytoją arba rajoninę valstybinę veterinarijos tarnybą. Jis pridūrė, jog vienas iš paukščių gripo požymių, kai sparnuočiai krenta vienas po kito, o ne keliolikos dienų tarpsniais. Paukščių augintojai žino, jog paukščių kritimų pasitaiko visais metų laikais, tarp jauniklių ir tarp suaugusių augintinių. Dažniausiai juos pakerta parazitinės ligos, kurios išoriškai kartais ir nepasireiškia.
Pasak vyr. veterinarijos gydytojo, pastaruoju metu NVL ištirti buvo pateikta viena rasta nušauta laukinė antis, tačiau gripo viruso atžvilgiu gautas neigiamas atsakymas.
Pašnekovas priminė, jog kiek daugiau susirūpinimo būta dėl paukščių kritimo Girbučių kaimo gyventojo Vytautao Babicko sodyboje. Šiam gyventojui rudeniop per tris mėnesius nugaišo 36 broileriai. Jie krito būtent dėl parazitinės ligos. VMVT specialistas pabrėžė, jog kiekvienas paukščių savininkas turi iš anksto rūpintis saugiai laikyti juos pavasarį, kai laukiama daug realesnės paukščių gripo grėsmės, negu jos galėjo būti rudenį.