Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KIAUšINIų DAžYMO ISTORIJA

Palmira KERÅ ULYTÄ–

2012−04−07

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Natūraliomis iš augalų išgautomis spalvomis dažyti kiaušiniai bus ne tik gražūs, bet ir nekenksmingi sveikatai.
Nidos Å ulcienÄ—s nuotrauka
Šventinta ugnis parnešta, krosnis kūrenasi, velykinis vanduo namuose - reikia atlikti dar vieną svarbią apeigą - dažyti arba marginti kiaušinius. Pasak etnologų, kiaušinis - tai gamtos pabudimo, vaisingumo simbolis. Iš negyvo daikto atsiranda gyvas, kaip iš užšalusios žemės dar rudenį pasėtas grūdas prasikala gyvu želmenėliu.

Magiška galia

Kiaušinio pilnumas ir apvalumas laikomi magine priemone padidinti derliui. Profesorė Pranė Dundulienė rašo, kad tikėta kiaušinio galia suimti į save žmonių ir gyvulių ligas, blogas akis, pašalinti moralines ydas. Kiaušinius valgydavo nesveikuodami, jais apdėdavo žaizdas ir jos užgydavusios. Nevaisingos moterys valgydavo žalius kiaušinius, kad taptų vaisingos. Kad kiaušinis įgautų dar didesnių galių, kad jo iš tolo bijotų piktosios dvasios - dažomas. Tai senas paprotys. Buvo iškasti ornamentuoti kiaušiniai dar iš pirmykštės bendruomenės laikų, III tūkstantmečio prieš Kristų. Senovės egiptiečiai, romėnai, slavai taip pat dažė kiaušinius. Etnografė Angelė Vyšniauskaitė teigia, kad lietuviai juos margino švenčių metu dar Mindaugo laikais. XII amžiuje Katalikų Bažnyčia išleido nuostatus, kuriais apibrėžė kiaušinių vietą religinėse šventėse, ir visoje Europoje jie paplito kaip Velykų atributas.

Spalvų reikšmė

Šiaurės Lietuvoje užrašytas pasakojimas, kad, kai ant Kristaus kapo žydai užrito gremėzdišką, purvais aptaškytą, samanomis apkerpėjusį akmenį, įvyko stebuklas. Vietoj kerpių ir purvo radosi įvairių spalvų marginys. Tai pastebėjo apaštalai, atėję aplankyti Kristaus kapo. Kristui prisikėlus akmuo subyrėjo. Vėliau tam atminti dėdavo prie jo kapo panašų į išmargintą akmenį margutį. Nuo to laiko ir pradėję žmonės dažyti kiaušinius. Prof. P. Dundulienė rašo, kad margučių „raštai turėjo simbolinę bei maginę prasmę. Daugiausia būdavo dažomi juodai, raudonai, geltonai, rusvai ir žalsvai. Juoda spalva simbolizavo motiną žemę, augmenijos bei vaisių gimdytoją deivę Žemyną.

Didžiulę simbolinę prasmę turėjo ir raudoni apeiginiai kiaušiniai. Ši spalva reiškė nedalomą gimimo, gyvenimo, šviesos, šilumos bei sėkmingos visko pradžios sampratą. Be to, jai buvo priskirta nepaprasta galia pašalinti piktąsias antgamtines jėgas ir apskritai visas blogybes.

Žalia kiaušinių spalva simbolizavo pavasario augmeniją, javų daigus, geltona bei rusva - pribrendusius javus, mėlyna - žydrą dangų, nešantį palaimą pasėliams ir visai augmenijai.“ (Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos, V., 2005)

Prisivalgydavo - tik per Velykas

KiauÅ¡inis anksčiau turÄ—jo ne tik ypatingas galias, bet ir aukso vertÄ™. KiauÅ¡inis - džiaugsmas dideliausias, didelis laimikis. Tik per Velykas kiauÅ¡inių prisivalgydavo. Kitu metų laiku už kiauÅ¡inius muilÄ…, žibalÄ…, degtukus, druskÄ… pirkdavo. „DÄ—l kiauÅ¡inio ir Velykų nemožna iÅ¡laukt. Atomanu, mas vaikai pradžioj gavÄ—nios unt pėčiaus užlipam ir prislaužom tiek lazdÄ—lių, kiek yr likį dÄ—nų lig Velykų. Ir tik pusa dÄ—nos prajo - tinkt  lazdalį pÄ—rlaužiam ir matam prakurom, kad graičiau Velykos, kad tik graičiau raudonas kiauÅ¡inis.“ (B. VarnauskienÄ—, g. 1920 m., Gindvilių k.)

Dažymas - tik natūraliai

Kiaušiniai verdami ant šventintos, dar kitaip vadinamos naujos ugnies.
Iki XX a. vidurio buvo pripažįstami tik natūralūs augaliniai dažai. Dažyta svogūnų lukštais, šieno pakritomis, beržo vantos lapais, kerpėmis ir samanomis, alksnio, juodalksnio, skroblo, šaltekšnio, skirpsto, šermukšnio ir ąžuolo žieve. Dažymui rinko ramunėles, rugiagėles, pievų pinavijas, dilgėles, mėtas, kmynus, bobramunis, beržų pumpurus, eglių ir pušų ūglius, bruknių lapus. Bet visoje Lietuvoje plačiausiai kiaušiniai dažyti svogūnų lukštais. Nuo to, kiek tų lukštų įdėta, nuo mirkymo, virimo laiko priklausė, kokia spalva nusidažys. Kiaušinis įgaudavo spalvą nuo geltonos iki tamsiai rudos. O kad trys spalvos kiaušinių yra - jau gerai.

Geltona kiaušinio spalva bus nuovire iš skirpsto žievės, beržų lapų ir alksnio kankorėžiukų.
Rusvai raudona nusidažys beržų, eglių, pušų, juodalksnių kerpėmis.
Gelsvai žalia - skroblo žieve, beržo vantos lapais.
Mėlyna - rugiagėlėmis ir pievų pinavijų žiedais.
Žalsva - rugių, avižų, kviečių želmenimis.
Žalsvai rusva - žaliomis samanomis, dilgėlėmis ir mėtų lapais.
Rausva - raudonaisiais burokais.
Tamsiai raudona - jauno ąžuolo žievėmis ir balų rūda.
Pilkai žalia - sumaišius samanas nuo akmenų ar medžių su beržo kerpėmis.
Tamsiai ruda ir juoda - iš juodalksnio ar ąžuolo žievių raugo: į indą sudedamos šių medžių žievės, pridedama surūdijusių gelžgalių, užpilama verdančiu vandeniu ir dar įpilama burokėlių ar kopūstų rūgšties, parauginti reikia 2-3 savaites.

„Senybėj tų darylų nežinojo. Dožė pakratom no šieno ir alūno dadavo, lopais untų, cibulių luobom. O do geresni gausis, kė linais apvynioji ir įdedi puodan. O jei palanuos karštuos iškepi, tai ojojoj kokio gražumo. Nuvynioji - gražu pasižiūrėt. Iškepa palanuos ir nusdožo, mat šlapi tė linai. Jau toks kiaušinis - tik bernioku nusižiūratom, arba laikai kėp brungenybį, pakol nesudūlas.“ (E. Totorienė, g. 1932 m., Žaidelių k.) (Velykų rytą lelija pražydo, V., 2006)


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 131

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]