 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KIAUšINIų DAžYMO ISTORIJA
NatÅ«raliomis iÅ¡ augalų iÅ¡gautomis spalvomis dažyti kiauÅ¡iniai bus ne tik gražūs, bet ir nekenksmingi sveikatai. Nidos Å ulcienÄ—s nuotrauka MagiÅ¡ka galia KiauÅ¡inio pilnumas ir apvalumas laikomi magine priemone padidinti derliui. ProfesorÄ— PranÄ— DundulienÄ— raÅ¡o, kad tikÄ—ta kiauÅ¡inio galia suimti į save žmonių ir gyvulių ligas, blogas akis, paÅ¡alinti moralines ydas. KiauÅ¡inius valgydavo nesveikuodami, jais apdÄ—davo žaizdas ir jos užgydavusios. Nevaisingos moterys valgydavo žalius kiauÅ¡inius, kad taptų vaisingos. Kad kiauÅ¡inis įgautų dar didesnių galių, kad jo iÅ¡ tolo bijotų piktosios dvasios - dažomas. Tai senas paprotys. Buvo iÅ¡kasti ornamentuoti kiauÅ¡iniai dar iÅ¡ pirmykÅ¡tÄ—s bendruomenÄ—s laikų, III tÅ«kstantmeÄio prieÅ¡ Kristų. SenovÄ—s egiptieÄiai, romÄ—nai, slavai taip pat dažė kiauÅ¡inius. EtnografÄ— AngelÄ— VyÅ¡niauskaitÄ— teigia, kad lietuviai juos margino Å¡venÄių metu dar Mindaugo laikais. XII amžiuje Katalikų BažnyÄia iÅ¡leido nuostatus, kuriais apibrėžė kiauÅ¡inių vietÄ… religinÄ—se Å¡ventÄ—se, ir visoje Europoje jie paplito kaip Velykų atributas. Spalvų reikÅ¡mÄ— Å iaurÄ—s Lietuvoje užraÅ¡ytas pasakojimas, kad, kai ant Kristaus kapo žydai užrito gremÄ—zdiÅ¡kÄ…, purvais aptaÅ¡kytÄ…, samanomis apkerpÄ—jusį akmenį, įvyko stebuklas. Vietoj kerpių ir purvo radosi įvairių spalvų marginys. Tai pastebÄ—jo apaÅ¡talai, atÄ—jÄ™ aplankyti Kristaus kapo. Kristui prisikÄ—lus akmuo subyrÄ—jo. VÄ—liau tam atminti dÄ—davo prie jo kapo panašų į iÅ¡margintÄ… akmenį margutį. Nuo to laiko ir pradÄ—jÄ™ žmonÄ—s dažyti kiauÅ¡inius. Prof. P. DundulienÄ— raÅ¡o, kad marguÄių „raÅ¡tai turÄ—jo simbolinÄ™ bei maginÄ™ prasmÄ™. Daugiausia bÅ«davo dažomi juodai, raudonai, geltonai, rusvai ir žalsvai. Juoda spalva simbolizavo motinÄ… žemÄ™, augmenijos bei vaisių gimdytojÄ… deivÄ™ ŽemynÄ…. DidžiulÄ™ simbolinÄ™ prasmÄ™ turÄ—jo ir raudoni apeiginiai kiauÅ¡iniai. Å i spalva reiÅ¡kÄ— nedalomÄ… gimimo, gyvenimo, Å¡viesos, Å¡ilumos bei sÄ—kmingos visko pradžios sampratÄ…. Be to, jai buvo priskirta nepaprasta galia paÅ¡alinti piktÄ…sias antgamtines jÄ—gas ir apskritai visas blogybes. Žalia kiauÅ¡inių spalva simbolizavo pavasario augmenijÄ…, javų daigus, geltona bei rusva - pribrendusius javus, mÄ—lyna - žydrÄ… dangų, neÅ¡antį palaimÄ… pasÄ—liams ir visai augmenijai.“ (Lietuvių Å¡ventÄ—s: tradicijos, paproÄiai, apeigos, V., 2005) Prisivalgydavo - tik per Velykas KiauÅ¡inis anksÄiau turÄ—jo ne tik ypatingas galias, bet ir aukso vertÄ™. KiauÅ¡inis - džiaugsmas dideliausias, didelis laimikis. Tik per Velykas kiauÅ¡inių prisivalgydavo. Kitu metų laiku už kiauÅ¡inius muilÄ…, žibalÄ…, degtukus, druskÄ… pirkdavo. „DÄ—l kiauÅ¡inio ir Velykų nemožna iÅ¡laukt. Atomanu, mas vaikai pradžioj gavÄ—nios unt pÄ—Äiaus užlipam ir prislaužom tiek lazdÄ—lių, kiek yr likį dÄ—nų lig Velykų. Ir tik pusa dÄ—nos prajo - tinkt lazdalį pÄ—rlaužiam ir matam prakurom, kad graiÄiau Velykos, kad tik graiÄiau raudonas kiauÅ¡inis.“ (B. VarnauskienÄ—, g. 1920 m., Gindvilių k.) Dažymas - tik natÅ«raliai KiauÅ¡iniai verdami ant Å¡ventintos, dar kitaip vadinamos naujos ugnies. Iki XX a. vidurio buvo pripažįstami tik natÅ«ralÅ«s augaliniai dažai. Dažyta svogÅ«nų lukÅ¡tais, Å¡ieno pakritomis, beržo vantos lapais, kerpÄ—mis ir samanomis, alksnio, juodalksnio, skroblo, Å¡altekÅ¡nio, skirpsto, Å¡ermukÅ¡nio ir ąžuolo žieve. Dažymui rinko ramunÄ—les, rugiagÄ—les, pievų pinavijas, dilgÄ—les, mÄ—tas, kmynus, bobramunis, beržų pumpurus, eglių ir pušų Å«glius, bruknių lapus. Bet visoje Lietuvoje plaÄiausiai kiauÅ¡iniai dažyti svogÅ«nų lukÅ¡tais. Nuo to, kiek tų lukÅ¡tų įdÄ—ta, nuo mirkymo, virimo laiko priklausÄ—, kokia spalva nusidažys. KiauÅ¡inis įgaudavo spalvÄ… nuo geltonos iki tamsiai rudos. O kad trys spalvos kiauÅ¡inių yra - jau gerai. Geltona kiauÅ¡inio spalva bus nuovire iÅ¡ skirpsto žievÄ—s, beržų lapų ir alksnio kankorėžiukų. Rusvai raudona nusidažys beržų, eglių, pušų, juodalksnių kerpÄ—mis. Gelsvai žalia - skroblo žieve, beržo vantos lapais. MÄ—lyna - rugiagÄ—lÄ—mis ir pievų pinavijų žiedais. Žalsva - rugių, avižų, kvieÄių želmenimis. Žalsvai rusva - žaliomis samanomis, dilgÄ—lÄ—mis ir mÄ—tų lapais. Rausva - raudonaisiais burokais. Tamsiai raudona - jauno ąžuolo žievÄ—mis ir balų rÅ«da. Pilkai žalia - sumaiÅ¡ius samanas nuo akmenų ar medžių su beržo kerpÄ—mis. Tamsiai ruda ir juoda - iÅ¡ juodalksnio ar ąžuolo žievių raugo: į indÄ… sudedamos Å¡ių medžių žievÄ—s, pridedama surÅ«dijusių gelžgalių, užpilama verdanÄiu vandeniu ir dar įpilama burokÄ—lių ar kopÅ«stų rÅ«gÅ¡ties, parauginti reikia 2-3 savaites. „SenybÄ—j tų darylų nežinojo. Dožė pakratom no Å¡ieno ir alÅ«no dadavo, lopais untų, cibulių luobom. O do geresni gausis, kÄ— linais apvynioji ir įdedi puodan. O jei palanuos karÅ¡tuos iÅ¡kepi, tai ojojoj kokio gražumo. Nuvynioji - gražu pasižiÅ«rÄ—t. IÅ¡kepa palanuos ir nusdožo, mat Å¡lapi tÄ— linai. Jau toks kiauÅ¡inis - tik bernioku nusižiÅ«ratom, arba laikai kÄ—p brungenybį, pakol nesudÅ«las.“ (E. TotorienÄ—, g. 1932 m., Žaidelių k.) (Velykų rytÄ… lelija pražydo, V., 2006) 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 088 131 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
