 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
VELYKÄ—S PASLAPTYS IR ANÅ«KAMS
Astai Baltakienei Velykos – svarbi Å¡eimos Å¡ventÄ—. AutorÄ—s nuotrauka Supažindins dukrelÄ™ Gaigalių kaime užaugusiai, o Å¡iuo metu su Å¡eima Å epetoje gyvenanÄiai Astai Baltakienei Velykos kaip ir KalÄ—dos - Å¡eimos Å¡ventÄ—, kai prie bendro stalo susÄ—da visa Å¡eima, aplankomi giminaiÄiai. „VaikystÄ—je iÅ¡ pradžių su mama dažydavome abi kiauÅ¡inius, paskui jau juos pati įgudau marginti. Dažyti kiauÅ¡iniai, sudÄ—ti į kraitelÄ™ ir apkaiÅ¡yti pirmaisiais pavasario žalumynais, buvo ir tebÄ—ra mÅ«sų Å¡eimos svarbiausia velykinio stalo puoÅ¡mena. TradiciÅ¡kai per Velykas apsikeiÄiame marguÄiais, įteikiame vieni kitiems nuotaikingos Å¡ios Å¡ventÄ—s atributikos ir kitokių malonių smulkmenų. VaikystÄ—je turÄ—jau tÄ—Äio iÅ¡ lentelių padarytÄ… lovelį kiauÅ¡iniams ridinÄ—ti. Juos ridinÄ—davo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Tikri turnyrai vykdavo. Taip pat visi dalyvaudavome kieÄiausio kiauÅ¡inio rinkimuose. Velykų ryte atsikÄ—lusi prie lovos rasdavau gražių marguÄių. Mama paaiÅ¡kindavo, kad tai VelykÄ—s lauktuvÄ—s. Per Velykas arba Verbų sekmadienį su tÄ—vais važiuodavau į bažnyÄiÄ…. Å iuo metu reÄiau joje apsilankau, bet stengiuosi bent per didžiÄ…sias katalikiÅ¡kas Å¡ventes dalyvauti Å¡v. MiÅ¡iose. Savo trejų metukų dukrelei Urtei taip pat norÄ—Äiau perduoti gražiausias Å¡eimos tradicijas. Å iemet ji jau moÄiutÄ—s Ä—mÄ— klausinÄ—ti, kas yra Velykos, jau pati bando dažyti kiauÅ¡inius ir labai laukia paslaptingosios VelykÄ—s.
Palmira PenkauskienÄ— iÅ¡saugojo atmintyje daug gražių velykinių tradicijų. AutorÄ—s nuotrauka AukÅ¡tupÄ—nietÄ—s Palmiros PenkauskienÄ—s ankstyvieji prisiminimai apie Velykas tÄ—vų namuose susijÄ™ su karo ir neramiu pokario laikotarpiu. Nors dauguma žmonių tuomet gyveno labai vargingai, bet Velykos buvo Å¡venÄiamos. ŽmonÄ—s bÅ«riais kaimuose traukdavo į velykines Å¡v. MiÅ¡ias. Palmira užaugo netoli, apie 1,2 km, nuo PalÄ—venÄ—lÄ—s. Jos tÄ—vų, KuÄinskų, vienkiemis buvo KunigiÅ¡kių kaime. „Velykų iÅ¡vakarÄ—se, Å¡eÅ¡tadienio ryte, vaikai, jaunimas eidavo į bažnyÄiÄ… parneÅ¡ti Å¡ventos ugnies ir Å¡ventinto vandens. Å ventoriuje bÅ«davo uždegamas laužas. Aplink jį sudÄ—davo atsineÅ¡tas kempines su įtaisyta viela. Po Å¡v. MiÅ¡ių tos kempinÄ—s jau gerai smilkdavo. TereikÄ—davo Äiupti už vielos ir neÅ¡tis jas namo. Eidami kempines sukdavome prieÅ¡ vÄ—jÄ…, kad jos labiau įsidegtų. Å venta ugnimi bÅ«davo įkuriama krosnis kiauÅ¡iniams dažyti. Juos dažydavome svogÅ«nų lukÅ¡tais, beržo lapais, ąžuolo žieve“, - dalijosi prisiminimais paÅ¡nekovÄ—. Pasak jos, nors ir nelengvas metas buvo, taÄiau visi stengdavosi, kad Å¡ventinis stalas skirtųsi nuo kasdieninio. Žinoma, svarbiausias jo akcentas bÅ«davo gražiai iÅ¡marginti kiauÅ¡iniai. Å eimininkÄ—s prasimanydavo baltesnio ragaiÅ¡io iÅ¡kepti, Å¡altienos iÅ¡virti. JÄ… virdavo ir iÅ¡ rÅ«kytos mÄ—sos. VelykÄ—s kiauÅ¡iniai bÅ«davo kitaip marginti. AtskleidÄ— paslaptį „VienÄ… kartÄ… man pasisekÄ— atskleisti, kas gi ta VelykÄ— yra. TÄ—vai, kai pasklisdavo kalbos apie eilinį žmonių vežimÄ… į SibirÄ…, mane iÅ¡veždavo pas dÄ—dÄ™. Atsimenu, vienÄ… Velykų rytÄ… prasimerkiau ir man pasirodÄ—, kad pamaÄiau dÄ—dinÄ… dedant kiauÅ¡inius prie kambarÄ—lio, kuriame miegojau, langelio. Savo įtarimais pasidalinau su ja paÄia. Tuomet dÄ—dina ir iÅ¡sidavÄ— sakydama, kad apie tai pusseserei neprasitarÄiau“, - dalijosi prisiminimais, kaip atskleidÄ— VelykÄ—s paslaptį P. PenkauskienÄ—. Kas yra VelykÄ—, vaikystÄ—je žinojo ir jos paÄios dvi dukterys. Kai dar visi gyveno vienkiemyje, kaimynÄ— Ona UžubalienÄ—, kaip VelykÄ—, aplankydavo visus kaimo vaikus. IÅ¡siruoÅ¡davo ji mažųjų pradžiuginti užsisegusi ilgÄ… sijonÄ…, galvÄ… apsimuturiavusi skarele, ant peÄių terbelÄ™ užsimetusi. PirmÄ… kartÄ… jÄ… pamaÄiusi viena iÅ¡ Penkauskų dukterų net apsiverkÄ— iÅ¡ iÅ¡gÄ…sÄio. Velykei Ä—mus lankytis pas juos kasmet, mergytÄ—s jos nebebijodavo. Mielai deklamuodavo eilÄ—raÅ¡tukus ir laukdavo iÅ¡ jos ne tik ypatingai margintų kiauÅ¡inių, bet ir kitokių dovanÄ—lių. Å eimai persikÄ—lus į AukÅ¡tupÄ—nus Å¡i tradicija, Å¡iek tiek pakitusi, buvo toliau tÄ™siama. „Su kaimynÄ—mis keisdavomÄ—s kiauÅ¡iniais ir juos VelykÄ—s vardu padÄ—davome dukroms prie lovos kartu su kokiu žaisliuku. Atsirado mano mergaitÄ—ms ir nauja pramoga - kiauÅ¡inių ridinÄ—jimas. Mat gyvenvietÄ—je buvo daug vaikų. Vienkiemyje gyvenant joms nebuvo su kuo jų ridinÄ—ti“, - pasakojo P. PenkauskienÄ—. Laukia saviÅ¡kių PaÅ¡nekovÄ— sakÄ—, kad ir jos anÅ«kai žino, kaip kiauÅ¡inius ridinÄ—ti, kad per Velykas vaikams dovanų atneÅ¡a VelykÄ—. Jie sulaukdavo ne tik įprastų dažytų kiauÅ¡inių, bet ir natÅ«raliai margų putpelÄ—s kiauÅ¡inÄ—lių, o keiÄiantis madoms ir Å¡okoladinių, su siurprizu viduje. Pasak P. PenkauskienÄ—s ir Å¡iemet prie jų velykinio stalo turÄ—tų susÄ—sti deÅ¡imt žmonių. Laukia atvykstanÄių iÅ¡ KlaipÄ—dos ir Panevėžio dukterų Å¡eimų. Jau spÄ—jo silkÄ™ iÅ¡doroti. RuoÅ¡iasi pyragÄ… ir duonÄ… kepti. O margaspalviai kiauÅ¡iniai tradiciÅ¡kai bus patiekti su krienais ir majonezu. Velykos, kaip ir KalÄ—dos, jiems svarbi Å¡eimos Å¡ventÄ—. PaÅ¡nekovÄ— pasidalijo Å¡okoladinio pyrago receptu, kurį labai mÄ—gsta jos anÅ«kai. ReikÄ—s: 2 Å¡okolado, kuriuose ne mažiau kaip 70 proc. kakavos, plytelių, 3 kiauÅ¡inių, 200 g sviesto, 230 g cukraus, 130 g miltų. KiauÅ¡inius su cukrumi iÅ¡plakti iki purumo. Ä® Å¡iÄ… masÄ™ sudÄ—ti iÅ¡tirpintÄ… Å¡okoladÄ… ir sviestÄ… bei miltus. ViskÄ… gerai iÅ¡maiÅ¡yti. Dar pridÄ—ti vyÅ¡nių, iÅ¡griebtų iÅ¡ kompoto arba spanguolių. Kepti apie 40 min., kol pyrago virÅ¡us sutrÅ«kinÄ—s. Patiekti su ledais arba plakta grietinÄ—le. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 088 188 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
