Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

VELYKÄ—S PASLAPTYS IR ANÅ«KAMS

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2012−04−07

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Astai Baltakienei Velykos – svarbi šeimos šventė.
AutorÄ—s nuotrauka
Velykos - gražiausia pavasario šventė, turinti ne tik katalikiškas, bet ir pagoniškas šaknis. Tikintiesiems - tai Kristaus prisikėlimo iš mirusiųjų po nukryžiavimo diena, kitiems - gamtos atbudimo šventė. Tačiau visi prieš Velykas stengiasi švarinti namus, dažyti kiaušinius, suruošti nekasdienišką valgių stalą savo šeimai ir giminaičiams.

Supažindins dukrelę

Gaigalių kaime užaugusiai, o šiuo metu su šeima Šepetoje gyvenančiai Astai Baltakienei Velykos kaip ir Kalėdos - šeimos šventė, kai prie bendro stalo susėda visa šeima, aplankomi giminaičiai.
„Vaikystėje iš pradžių su mama dažydavome abi kiaušinius, paskui jau juos pati įgudau marginti. Dažyti kiaušiniai, sudėti į kraitelę ir apkaišyti pirmaisiais pavasario žalumynais, buvo ir tebėra mūsų šeimos svarbiausia velykinio stalo puošmena. Tradiciškai per Velykas apsikeičiame margučiais, įteikiame vieni kitiems nuotaikingos šios šventės atributikos ir kitokių malonių smulkmenų.

Vaikystėje turėjau tėčio iš lentelių padarytą lovelį kiaušiniams ridinėti. Juos ridinėdavo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Tikri turnyrai vykdavo. Taip pat visi dalyvaudavome kiečiausio kiaušinio rinkimuose. Velykų ryte atsikėlusi prie lovos rasdavau gražių margučių. Mama paaiškindavo, kad tai Velykės lauktuvės.
Per Velykas arba Verbų sekmadienį su tėvais važiuodavau į bažnyčią. Šiuo metu rečiau joje apsilankau, bet stengiuosi bent per didžiąsias katalikiškas šventes dalyvauti šv. Mišiose.
Savo trejų metukų dukrelei Urtei taip pat norėčiau perduoti gražiausias šeimos tradicijas. Šiemet ji jau močiutės ėmė klausinėti, kas yra Velykos, jau pati bando dažyti kiaušinius ir labai laukia paslaptingosios Velykės.

Palmira Penkauskienė išsaugojo atmintyje daug gražių velykinių tradicijų.
AutorÄ—s nuotrauka
Tradicijos tęstos ir sunkmečiu

Aukštupėnietės Palmiros Penkauskienės ankstyvieji prisiminimai apie Velykas tėvų namuose susiję su karo ir neramiu pokario laikotarpiu. Nors dauguma žmonių tuomet gyveno labai vargingai, bet Velykos buvo švenčiamos. Žmonės būriais kaimuose traukdavo į velykines šv. Mišias. Palmira užaugo netoli, apie 1,2 km, nuo Palėvenėlės. Jos tėvų, Kučinskų, vienkiemis buvo Kunigiškių kaime. „Velykų išvakarėse, šeštadienio ryte, vaikai, jaunimas eidavo į bažnyčią parnešti šventos ugnies ir šventinto vandens. Šventoriuje būdavo uždegamas laužas. Aplink jį sudėdavo atsineštas kempines su įtaisyta viela. Po šv. Mišių tos kempinės jau gerai smilkdavo. Tereikėdavo čiupti už vielos ir neštis jas namo. Eidami kempines sukdavome prieš vėją, kad jos labiau įsidegtų. Šventa ugnimi būdavo įkuriama krosnis kiaušiniams dažyti. Juos dažydavome svogūnų lukštais, beržo lapais, ąžuolo žieve“, - dalijosi prisiminimais pašnekovė.

Pasak jos, nors ir nelengvas metas buvo, tačiau visi stengdavosi, kad šventinis stalas skirtųsi nuo kasdieninio. Žinoma, svarbiausias jo akcentas būdavo gražiai išmarginti kiaušiniai. Šeimininkės prasimanydavo baltesnio ragaišio iškepti, šaltienos išvirti. Ją virdavo ir iš rūkytos mėsos. Velykės kiaušiniai būdavo kitaip marginti.

Atskleidė paslaptį

„Vieną kartą man pasisekė atskleisti, kas gi ta Velykė yra. Tėvai, kai pasklisdavo kalbos apie eilinį žmonių vežimą į Sibirą, mane išveždavo pas dėdę. Atsimenu, vieną Velykų rytą prasimerkiau ir man pasirodė, kad pamačiau dėdiną dedant kiaušinius prie kambarėlio, kuriame miegojau, langelio. Savo įtarimais pasidalinau su ja pačia. Tuomet dėdina ir išsidavė sakydama, kad apie tai pusseserei neprasitarčiau“, - dalijosi prisiminimais, kaip atskleidė Velykės paslaptį P. Penkauskienė.

Kas yra Velykė, vaikystėje žinojo ir jos pačios dvi dukterys. Kai dar visi gyveno vienkiemyje, kaimynė Ona Užubalienė, kaip Velykė, aplankydavo visus kaimo vaikus. Išsiruošdavo ji mažųjų pradžiuginti užsisegusi ilgą sijoną, galvą apsimuturiavusi skarele, ant pečių terbelę užsimetusi. Pirmą kartą ją pamačiusi viena iš Penkauskų dukterų net apsiverkė iš išgąsčio. Velykei ėmus lankytis pas juos kasmet, mergytės jos nebebijodavo. Mielai deklamuodavo eilėraštukus ir laukdavo iš jos ne tik ypatingai margintų kiaušinių, bet ir kitokių dovanėlių.

Šeimai persikėlus į Aukštupėnus ši tradicija, šiek tiek pakitusi, buvo toliau tęsiama. „Su kaimynėmis keisdavomės kiaušiniais ir juos Velykės vardu padėdavome dukroms prie lovos kartu su kokiu žaisliuku. Atsirado mano mergaitėms ir nauja pramoga - kiaušinių ridinėjimas. Mat gyvenvietėje buvo daug vaikų. Vienkiemyje gyvenant joms nebuvo su kuo jų ridinėti“, - pasakojo P. Penkauskienė.

Laukia saviškių

Pašnekovė sakė, kad ir jos anūkai žino, kaip kiaušinius ridinėti, kad per Velykas vaikams dovanų atneša Velykė. Jie sulaukdavo ne tik įprastų dažytų kiaušinių, bet ir natūraliai margų putpelės kiaušinėlių, o keičiantis madoms ir šokoladinių, su siurprizu viduje.
Pasak P. Penkauskienės ir šiemet prie jų velykinio stalo turėtų susėsti dešimt žmonių. Laukia atvykstančių iš Klaipėdos ir Panevėžio dukterų šeimų. Jau spėjo silkę išdoroti. Ruošiasi pyragą ir duoną kepti. O margaspalviai kiaušiniai tradiciškai bus patiekti su krienais ir majonezu. Velykos, kaip ir Kalėdos, jiems svarbi šeimos šventė.

Pašnekovė pasidalijo šokoladinio pyrago receptu, kurį labai mėgsta jos anūkai.
Reikės: 2 šokolado, kuriuose ne mažiau kaip 70 proc. kakavos, plytelių, 3 kiaušinių, 200 g sviesto, 230 g cukraus, 130 g miltų.
Kiaušinius su cukrumi išplakti iki purumo. Į šią masę sudėti ištirpintą šokoladą ir sviestą bei miltus. Viską gerai išmaišyti. Dar pridėti vyšnių, išgriebtų iš kompoto arba spanguolių. Kepti apie 40 min., kol pyrago viršus sutrūkinės. Patiekti su ledais arba plakta grietinėle.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 188

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]