|
|
|
Vėrinys APÅ¡IDYT BÅ«TINAI REIKIA
Palmira KERÅ ULYTÄ– |
2012−03−24 |
Lietuvoje, kaip ir daug kur Europoje, balandžio 1-oji iš seno yra juokų, išdaigų diena. Melagių arba šido diena siejama su kiekvieno žmogaus sėkmės būrimu. Jei kam pasiseka pirmąją balandžio dieną kitą apgauti, tam visus metus seksis: „Net gera, kad apgauni.“ Apgavęs juokiasi: „Pirmas aprilis!“ Svarbiausia - apgautam negalima pykti.
Antikos pasaulio tyrinÄ—tojai tvirtina, kad kovo ar balandžio dienomis buvo Å¡venÄiama Saturnarija - aukso amžiui prisiminti, kai visi žmonÄ—s buvo lygÅ«s. TÄ… dienÄ… vergai galÄ—davo pokÅ¡tauti, iÅ¡juokti ponus, nebijodami susilaukti bausmÄ—s.
Manoma, jog balandžio pirmosios tradicijų pradžia - PrancÅ«zijos karaliaus Karolio IX valdymo laikotarpis. 1564 metais karaliaus pasiuntinys paskelbÄ—, kad metų pradžia perkeliama iÅ¡ balandžio 1-osios į sausio pirmÄ…jÄ…. Kitais metais kaip protestÄ… naujametinius sveikinimus prancÅ«zai iÅ¡siuntÄ— balandžio pirmÄ…jÄ…. Nuo Å¡ios datos imti pardavinÄ—ti balandžio pirmosios suvenyrai - skrynelÄ—s su iÅ¡Å¡okanÄiais ant spyruoklių velniukais, saldumynai su pipirų, garstyÄių įdaru, vyno buteliai su sÅ«riu vandeniu, stiklinÄ—s, Å¡aukÅ¡tai su skylÄ—mis ir kt.
L. JuceviÄiaus teigimu, balandžio l-Ä…jÄ… Lietuvoje buvo Å¡venÄiami Naujieji metai - naujų žemÄ—s Å«kio darbų pradžia - su įvairiomis apeigomis, karnavalais, pokÅ¡tais ir pasilinksminimais.
Balandžio mÄ—nesio pavadinimas įsigalÄ—jo tik XIX a. antroje pusÄ—je. Seniau jis reikÅ¡davo kartais treÄiÄ…, kartais ketvirtÄ… metų mÄ—nesį. Dažnai Å¡is mÄ—nuo buvo vadinamas balandiniu, karveliu, sultekiu, žiedžiu, net - Velykų mÄ—nesiu. M. GimbutienÄ—, nagrinÄ—jusi baltų mitologijos savitumus, mano, kad balandžio, karvelinio vardais du gretimi mÄ—nesiai - kovas ir balandis - seniau vadinti todÄ—l, jog liaudies dainose karvelis laikomas vaisingumo galių skatintoju: jis neÅ¡a ąžuolo sÄ—kleles. Abiem Å¡iems mÄ—nesiams bÅ«dingi bemaž tie patys gamtos reiÅ¡kiniai, o žemdirbys tuo laiku rengiasi lauko darbams. Laikytasi taisyklÄ—s: dirvos pavirÅ¡ius pradžiÅ«vo, žemÄ— prie kojų nebelimpa - galima vasarojų sÄ—ti. Tad balandžio 1-Ä…jÄ… ir reikia, kad kiekvienas kÄ… nors apgautų tikÄ—damas, jog pasisekus pokÅ¡tams prasidedantys darbo metai bus sÄ—kmingi. Dažniausiai siųsdavo atneÅ¡ti negaunamo daikto: paukÅ¡Äio pieno, margo niekuÄio, Å¡altos ugnies ir t. t. E. GlemžaitÄ—-DulaitienÄ— raÅ¡o: „Balandžio pirmÄ…jÄ… kaime, norÄ—dami kÄ… apgauti, apmonyti, siunÄia pas kaimynÄ… paskolinti neskolinamo daikto. Samdinei merginai Å¡eimininkÄ— sako: „NubÄ—k pas PetrienÄ™, paskolink gaiÅ¡tuvÄ—lį.“ Toji nueina gaiÅ¡tuvÄ—lio skolinti, o anie ir juokiasi. Mat, tik gimusį kÅ«dikį kaime vaidina gaiÅ¡tuvÄ—liu, nes su juo daug laiko sugaiÅ¡tama... Kartais siunÄia paskolinti skiemenų (žioÄių)... SiunÄia kartais ir rukuÄių parneÅ¡ti. RukuÄiai - vilnų gniužulÄ—liai, kurie susivelia, mÅ«vint vilnones kojines. RukuÄius tuoj iÅ¡ kojinių iÅ¡meta, jų nelaiko. Jeigu kas pasiųstas eina rukuÄių skolinti, tai jam įduoda įvairių juokingų daiktų.“
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
