Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Pasikalbosykim

TUMSI PANALA PO KERTAS LUNDžIOJA, VISIEM AKIS šVėSDAMA

Palmira KERÅ ULYTÄ–

2012−08−16

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Jurgitos Žiukaitės nuotrauka
Šindėn dulkių siurblys pokeita šluotų - ratai kur bapamatysi bėržini šluotu švaistuntis.O seniau kaimi kiekvieni namai turėjo šluotų lig voliai. Apsišlavimas buvo mergiočių ir motarų pareiga ir garbės raikalas. Prėš gėrų šimtmetį gryčios šlavimas turėjo savas taisyklas. Kas jų neslaikė - galajo savo loimį prarostėn.


Unksčiau daug ko saugotas unt vokarų, labjausiai kė saula nuslaidžia. Tadu požemio dvosios prodada siaust, ir žmogus golia bat su ko susdurt.


Aukštaičiai tikėjo - jėgu gryčių šluosi po saulas nuslaidimo, gali namom gaisrų prišaukt, loimį ir turtus iššluotėn. Sakydavo, kad gryčios neraikia šluot pirmadienį - tadu nusgyvinsi. Negalma buvo šluot, ir kė ruošės važiuot svečiuos ar kė kai kas iš šeimos negrįžįs iš kelionas - golia kely atsitikt neloima. Negerai gryčių šluot ir tadu, kė raikia važiuot miškan molkų ar turgun. Skolinykai ilgai skolos negrųžins, jėgu sušluotas šliukšlas laikysi kur kampi neišnaštas.


Raikė ir šluot mokėt - kad kitom loimas neatiduotum, kad mergiočių piršliai neaplinktų. Negalma laist, kad kitas sušluotas šliukšlas išnašt - tadu su šliukšlam ir šlavėjos protų, loimį išnaš. Arba rūtos jų daržėlios nebaaugs. Moterys saugojos šliukšlas iš vienos vietos kiton par du slinksčius pėrmėst, kad neraikt vargt su dvynukais.


Sakydavo, kad raikia pradėt šluot no durų aslos vidurin - tadu savo turto ir loimas neiššluosi pro duris, duona iš namų neišeis. Tik tos šeimos, kur būdavo jau suaugusių mergiočių, šluodavo unt duris - dukterys graičiau ištekės.


Labai svarbu, ir kėp dirbi. Lėtuviai labai vėrtino gėrų ir stropų darbinykų. Tokia buvo taisykla - dirbk ir baik, sustvarkyk savo dorbo vietų, įrunkius, tik tadu aik pasilsat. Šito ir vaikai buvo no mažumas protinami.


Pradėjus gryčių šluotėn, negalma stoviniuot - ogi tadu ištekėjusių vyras muš. Gol už tinginiovimų?


Rytų AukÅ¡taitijoj tikÄ—ta, kad labai negerai bÅ«tÄ—n  aplinkui apÅ¡lotom ar su Å¡luotu kupron gautÄ—n. Toksai nebabus kviečiamas kÅ«mu. BÅ«tÄ—n kÅ«mu LÄ—tuvos kaimi iÅ¡ sanovas didala garbÄ—. O kas gi kvÄ—s kÅ«mu tinginį, Å¡luotu pakrikÅ¡tytų?


Gryčiai šluot geriausia buvo bėržina šluota. Pėčių, jį iškūrinus, prėš kėpunt duonų, ir raikė švariai iššluot. Tom raikalu turėjo iš pušės šakų surištų ilgakotį šluotų, vadinamų pušini, skujini. Šitos šluotos viena kitos pakeist negalajo. Aukštaitijoj sakyta, jėgu gryčių iššluosi pušini šluotu, gali prisišaukt daugybį neloimių sau ir namom, vanagai ir vornos viščiukus išnešios, šeškai vištas išgaudis, pati šlavėja utalam apais.


Poprastas dorbas - gryčios šlavimas. Alia kiek čia gražaus tvarkingumo, didalas atsakomybas, meilas dorbui būta. Kasdienios žėmdirbio darbuos, paprastuos jų posakios kiek do yr mum, šių dėnų mokytėm žmonam, neišmoktų pamokų, kad švėsasnas ir laimingėsnas būt gyvėnimo dienos.


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 084 896

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]