 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ROMAS KAUNIETIS: €ŽTIK LAISVÄ—S KOVOTOJų DÄ—KA SAVO žEMÄ—JE NETAPOME TAUTINE MAžUMA€Œ
2011 m. balandžio 6 d. Romas Kaunietis su savo iÅ¡leistomis knygomis. Nuotrauka iÅ¡ Romo KaunieÄio albumo SuraÅ¡yta į knygas TÅ«kstantis pasakojimų, per keturi tÅ«kstanÄiai nuskaitytų nuotraukų, 550 valandų trukmÄ—s įrašų, 33 500 žmonių vardai – tokiais milžiniÅ¡kais skaiÄiais bÅ«tų galima apibÅ«dinti kraÅ¡totyrininkÄ… RomÄ… Kaunietį. Po Å¡iais skaiÄiais slepiasi 1944–1953 metų Lietuvos laisvÄ—s kovų dalyvių atsiminimai, kuriuos kruopÅ¡Äiai ir nuosekliai užraÅ¡inÄ—jo R. Kaunietis. Šį darbÄ… apie herojiÅ¡kÄ… ir tragiÅ¡kÄ… pokarį jis pradÄ—jo apie 1965 metus ir nepailsdamas tÄ™sia iki Å¡iol. UnikaliÄ… pokario kovų istorinÄ™ medžiagÄ… R. Kaunietis 2000 metais neatlygintinai perdavÄ— Lietuvių tautosakos rankraÅ¡tynui. Nepakartojami laisvÄ—s kovų dalyvių atsiminimai suraÅ¡yti į deÅ¡imtis knygų, kurios neužsiguli ne tik knygynų, bet ir bibliotekų lentynose. Po Atgimimo pradÄ—ti publikuoti leidiniai „AukÅ¡taitijos partizanų prisiminimai“, „LaisvÄ—s kovotojų prisiminimai“ – vienos skaitomiausių knygų. Jas skaito ne tik pokario laikotarpį menantys žilagalviai, bet ir jaunimas. Å iuose unikaliuose leidiniuose – Å¡imtai gyvenimo istorijų. ÄŒia liudija ne vien LaisvÄ—s kovų dalyviai, rÄ—mÄ—jai, partizanų archyvai ir fotografijos, bet ir buvusieji kitoje pusÄ—je – nuo treÄiosios knygos vis dažniau pasitelkiamos Lietuvos ypatingojo archyvo (KGB arch.) bylos, pasigirsta ir vienas kitas pokario represijų dalyvio balsas. Gyvenimo tikslas MetraÅ¡tininkas ir kraÅ¡totyrininkas R. Kaunietis sako, kad gyvosios atminties įamžinimas – jo gyvenimo tikslas. „Didžioji dalis laisvÄ—s kovotojų nepalūžo, jie liko iÅ¡tikimi tautos laisvÄ—s kovų priesakams, todÄ—l jų gyvosios atminties įamžinimÄ… pasirinkau kaip gyvenimo tikslÄ…. Tai mano pasirinktas kelias, pareiga surinkti ir užraÅ¡yti kuo daugiau prisiminimų apie laisvÄ—s kovas“, – paprastai aiÅ¡kina leidinių autorius.
1986 m. Å vedriÅ¡kÄ—, Ignalinos r. Statybininkai pagal sutartis Romas Kaunietis (kairÄ—je) ir Vidmantas VolkÅ«nas. SlÄ—pÄ— po žeme Skaudžių gyvenimiÅ¡kų istorijų metraÅ¡tininkas mena, kad nuo mažens mÄ—go kažkÄ… užraÅ¡inÄ—ti. „Nuo mažų dienų turÄ—jau pomÄ—gį kažkÄ… užraÅ¡inÄ—ti, kažkÄ… eiliuotai sukurti ir tas, matyt, vÄ—liau mane paskatino dar giliau pasinerti į raÅ¡ymo bangas. Tai tokia buvo pradžia. Jokiuose rajoniniuose bei respublikiniuose laikraÅ¡Äiuose savo kÅ«rybos nepublikavau, nors nemažai buvau paraÅ¡Ä™s ir poezijos posmų, vÄ—liau didžiÄ…jÄ… jų dalį konfiskavo KGB“, – pasakoja R. Kaunietis. Lietuvos laisvÄ—s kovų dalyvių prisiminimus jis pradÄ—jo rinkti dar giliu sovietmeÄiu, apie 1965 metus. „1968 metais buvau suimtas. SaugumieÄiai namuose darÄ— kratÄ…, konfiskavo nemažai prieÅ¡kario literatÅ«ros, savilaidos leidinių, rado ginklÄ…, dÄ—l kurio buvau nuteistas pusantrų metų lagerio. Grįžęs iÅ¡ lagerio apie 1970 m. atnaujinau ryÅ¡ius su buvusiais politkaliniais.“ „Lankiau juos ir pokalbių metu, iÅ¡girdÄ™s kokį reikÅ¡mingesnį įvykį ar atsitikimÄ…, patiems pasakotojams nepastebint, bandžiau kai kÄ… pasižymÄ—ti ant atskirų popierÄ—lių, – pasakoja R. Kaunietis ir prisimena, kaip slÄ—pÄ— ant popierÄ—lių užraÅ¡ytus brangius prisiminimus. – Kadangi kartÄ… jau įkliuvÄ™s, žmogus daraisi bailus ir atsargus, o praleisti tokias reikÅ¡mingas progas, iÅ¡girdus ir nepasižymÄ—jus ko nors, bÅ«tų nedovanotina. Juk nežinai, kada žmogus iÅ¡eis iÅ¡ Å¡io pasaulio, tai ir liks neįraÅ¡ytas į istorijos knygÄ…, neužraÅ¡yti jo iÅ¡gyvenimai Sibiro tremtyje, Rusijos lageriuose... Po ilgų svarstymų nutariau rinkti ir užraÅ¡inÄ—ti prisiminimus apie savo gimtÄ…jį Buivydžių kaimÄ…. UžraÅ¡inÄ—ju visokius kaimo etnografinius dalykus, o lygiagreÄiai ir tremtinių, politkalinių prisiminimus. KÄ… užraÅ¡au apie kaimÄ…, dedu į stalÄių, o kÄ… apie tremtinius, ar stribų, rusų enkavÄ—distų nusikaltimus, slepiu po žeme.“ Neįkainojami tarpininkai Renkant istorinÄ™ medžiagÄ…, metraÅ¡tininkui nebuvo kitos iÅ¡eities, kaip įsigyti automobilį. „1975 metais nusipirkau „MoskviÄių“, tai su juo ir apvažiavau pusÄ™ Lietuvos. Tada jau turÄ—jau nemažus sÄ…raÅ¡us, gautus įvairiais keliais, partizanų, ryÅ¡ininkų ir kitų žmonių, nukentÄ—jusių nuo sovietinÄ—s okupacinÄ—s valdžios represinių struktÅ«rų. Beje, nemažai buvusių partizanų, ryÅ¡ininkų aplankiau tarpininkaujant buvusiems laisvÄ—s kovų dalyviams Juozui TribuÅ¡auskui, Pranui Skeiveriui, Juozui Aleknai, su kuriais jie kartu praleido ilgus metus Rusijos lageriuose. Prie tarpininko žmonÄ—s greiÄiau atveria sielÄ…. Jei ko nenori, kad pasižymÄ—Äiau, pasako, nors daugelis kalbÄ—davo visai nesivaržydami. Žinoma, teko kalbÄ—tis ir su bailesniais, atsargesniais, bet iÅ¡eitį visada rasdavome. Labai gaila, kad tada neturÄ—jau diktofono. ReikÄ—davo ilgai sugaiÅ¡ti ranka užsiraÅ¡inÄ—jant į sÄ…siuvinį“, – pasakojo R. Kaunietis ir sakÄ—, kad įsitraukus į Å¡itÄ… veiklÄ…, pažįstamų žmonių bÅ«rys plÄ—tÄ—si ir jis vos spÄ—jo važinÄ—ti ir kalbinti žmones. „Apie 1989–1990 metus daugelis jau atvirai kalbÄ—davo, nebereikÄ—jo laikytis tokios didelÄ—s konspiracijos, o kada Panevėžyje pasirodÄ— SÄ…jÅ«džio laikraÅ¡tis „Laisvas žodis“, pasiÄ—miau pluoÅ¡tÄ… tų užraÅ¡ytų prisiminimų, nuÄ—jau į redakcijÄ… ir parodžiau juos redaktoriui Arnoldui SimÄ—nui. Nuo tada ir prasidÄ—jo mano užraÅ¡ytų partizanų, ryÅ¡ininkų ir Å¡iaip žmonių pasakojimai apie pokario rusų NKVD-KGB veiklÄ…, apie stribų nusikaltimus. Kiekviename iÅ¡einanÄiame laikraÅ¡tyje pusÄ™ lapo visada užimdavo mano surinktos ir užraÅ¡ytos medžiagos publikacija“, – mena 27 metų senumo įvykius R. Kaunietis. Kelias į laisvÄ™ sunkus R. Kaunietis įsitikinÄ™s, kad pasiprieÅ¡inimas raudonajai okupacijai pokario laikotarpiu – sunkiausia ir tragiÅ¡kiausia lietuvių kova, pareikalavusi daugybÄ—s aukų. „Kiek jų, laisvÄ—s kovotojų, miÅ¡kuose žuvusių, nukankintų, iÅ¡niekintų, istorijos užmirÅ¡tų, iÅ¡kentÄ—jusių Sibiro lagerių baisybes ir iÅ¡ ten negrįžusių? Dar ir Å¡iandien tiksliai nežinome. TodÄ—l ypaÄ mums svarbÅ«s ir brangÅ«s likusių gyvų kovotojų prisiminimai, ilgus metus rinkti AukÅ¡taitijos kraÅ¡te: Panevėžio, KupiÅ¡kio, Biržų, Pasvalio, PandÄ—lio, RokiÅ¡kio, AnykÅ¡Äių apylinkÄ—se. Tai buvo ilgo, sunkaus ir kruvino kelio į laisvÄ™ pradžia. 1945 metais partizaninis judÄ—jimas apÄ—mÄ— visÄ… LietuvÄ…. KraÅ¡tas buvo suskirstytas į apygardas, apygardos – į rinktines, rinktinÄ—s – į kuopas, bÅ«rius. 1946 metų rugsÄ—jį buvo sudarytas vyriausias partizanų ginkluotųjų pajÄ—gų Å¡tabas. KupiÅ¡kio kraÅ¡tas priklausÄ— Algimanto apygardai ir Äia veikÄ— Å arÅ«no rinktinÄ—. Beje, kupiÅ¡kÄ—nų kraÅ¡te vienas talentingiausių partizaninÄ—s kovos vadų buvo Antanas Starkus, slapyvardžiu MontÄ—, buvÄ™s desantininkas“, – kalbÄ—jo apie partizanų veiklÄ… R. Kaunietis. Leidinio reikÄ—jo laukti PapraÅ¡ius prisiminti, kokiomis aplinkybÄ—mis pasirodÄ— pirmoji knyga „AukÅ¡taitijos partizanų prisiminimai“, į kuriÄ… buvo sudÄ—tos daugmaž visos publikacijos, skelbtos „Laisvame žodyje“, R. Kaunietis prisiminÄ—: „Tuo metu dirbau KultÅ«ros paveldo inspekcijos Panevėžio skyriuje. Susitikau su kolega Vytautu Ledu iÅ¡ Alytaus. Jis 1990-aisiais buvo iÅ¡leidÄ™s knygÄ… „SuÅ¡audytos dainos“. Prisipažinau, kad turiu surinkÄ™s ir užraÅ¡Ä™s partizanų prisiminimų. V. Ledas tuoj pat man pasiÅ«lÄ— kreiptis į „Vagos“ leidyklÄ… ir paaiÅ¡kino, kad leidyklos direktorius A. K. tikrai sutiks iÅ¡leisti tokiÄ… knygÄ…. Tada ir kreipiausi į Å¡iÄ… leidyklÄ…. Direktorius A. K. mielai sutiko mane, aptarÄ—me knygos finansavimo bÅ«dus. Jis pažadÄ—jo iÅ¡ KultÅ«ros ir Å¡vietimo ministerijos gauti leidybai lėšų ir atvežiau jam visÄ… medžiagÄ…. Redaguoti jos Ä—mÄ—si redaktorÄ— Donata LinÄiuvienÄ—. Nors medžiagÄ… atidaviau 1991 metais, taÄiau knyga pasirodÄ— tik 1996 metais.“ R. KaunieÄiui buvo nesuprantama, kodÄ—l taip ilgai reikÄ—jo laukti knygos. „Jau ir metai praÄ—jo, ir knygos redakcija paruoÅ¡ta, bet leidyba nejuda iÅ¡ vietos ir gana. Buvo marinuojamas laikas. KodÄ—l? DÄ—l kokios priežasties? AÅ¡ ir nesupratau. Kad ir kaip nenorÄ—tum apie leidyklos direktorių blogai galvoti, bet faktai kalba kitaip... KodÄ—l nesilaikoma žodžio? KodÄ—l ignoruojamas Å¡itos knygos iÅ¡leidimas? Deja, tik 1996 metais knyga buvo iÅ¡leista, kada į leidyklÄ… direktoriumi atÄ—jo dirbti Kornelijus Platelis. Be abejo, dÄ—l tų visų leidybos trukdymų negaliu kaltinti vien A. K., gal buvo ir kitų rimtų priežasÄių. Tai tokia buvo knygų „AukÅ¡taitijos partizanų prisiminimai“ leidybos pradžia“, – prisiminÄ— metraÅ¡tininkas. Naudojo KGB archyvus R. Kaunietis paaiÅ¡kino, kodÄ—l toliau, užraÅ¡inÄ—damas laisvÄ—s kovotojų prisiminimus, pradÄ—jo naudoti KGB archyvų medžiagas. „Dirbdamas KultÅ«ros paveldo inspekcijoje, vÄ—liau Saugumo departamente, radau galimybÄ™ patekti ir į buvusį Komunistų partijos archyvÄ…, į KGB archyvÄ…. Tik archyvine medžiaga remiantis, buvo galima iÅ¡ keleto pozicijų bet kuriuo požiÅ«riu pateikti partizaninių struktÅ«rų formavimosi stadijas bei etapus. Nustatyti tikslesnÄ™ partizaninių bÅ«rių sudÄ—tį, parodyti, kaip ir kokiomis priemonÄ—mis okupantai kovojo su Lietuvos partizanais. TodÄ—l toliau užraÅ¡inÄ—damas laisvÄ—s kovotojų prisiminimus ir sudarinÄ—damas naujus leidinius, stengiausi kuo daugiau remtis archyviniais dokumentais, ypaÄ operatyvinÄ—mis bylomis, kur mažiausiai buvo randama nukrypimų nuo apraÅ¡omų įvykių tikrovÄ—s“, – teigÄ— unikalių leidinių autorius.
Romas Kaunietis KupiÅ¡kio r., Uoginiuose, JackeviÄių sodyboje. Nuotraukos iÅ¡ Romo KaunieÄio albumo R. KaunieÄio nuomone, partizaninį pasiprieÅ¡inimÄ… galutinai pribaigÄ— baisios iÅ¡davystÄ—s. „Ko nesugebÄ—jo padaryti tÅ«kstantinÄ—s okupantų armijos, tÄ… juodÄ… darbÄ… labai preciziÅ¡kai atliko savi. Okupantai pas mus atÄ—jo su daugelio metų melo, Å¡antažo ir įvairiausių provokacijų patirtimi. PartizaninÄ— kova buvo neįsivaizduojamai sunki, žiauri ir klastinga. TÅ«kstanÄiai liko gulÄ—ti amžinai gimtojo kraÅ¡to kalneliuose, miÅ¡kuose ir pelkÄ—se, tÅ«kstanÄiai patyrÄ— Sibiro lagerių kanÄias. Tik labai nedaug, patekÄ™ gyvi, neatlaikÄ— žiaurių kankinimų, buvo prievarta ir smurtu palaužti fiziÅ¡kai, moraliÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai, padaryti savais sovietinio saugumo parankiniais, už kÄ… jiems buvo dovanota gyvybÄ—, ir tai, be abejonÄ—s – kitų kovos brolių gyvybių sÄ…skaita. ÄŒia kalbu apie agentus smogikus, – dalijasi skausmingais prisiminimais autorius, taÄiau tuojau pat priduria: – Galiu pasakyti, kad iÅ¡ kelių Å¡imtų kalbintų žmonių beveik nÄ— vienas nepasakÄ—, kad viskas buvo veltui. BuvÄ™ LaisvÄ—s kovotojai teigÄ—, kad kova buvo reikalinga, nes tik dÄ—l tos kovos mes savo žemÄ—je netapome tautine mažuma. Už tai Å¡iandien – aÄiÅ« partizanams.“ Verbavo kompromituodami Lietuvos metraÅ¡tininkas pasakoja, kad 1949–1956 metais beveik visi likÄ™ gyvi partizanai su provokatorių, Å¡nipų, MGB-KGB agentų pagalba buvo suimti ir sunaikinti. „Dirbdamas konsultacinÄ—je grupÄ—je prie Balio Gajausko komisijos KGB veiklai tirti, KGB archyve perverÄiau nemažai įvairiausių bylų, perskaiÄiau Å¡imtus MGB-KGB agentų operatyvinių praneÅ¡imų, pagal kuriuos daugelį mes tų agentų iÅ¡Å¡ifravome. Vienas iÅ¡ tokių įdomesnių MGB agentų – agentas, pseudonimu Å aržas. AgentÅ«rinÄ—je byloje buvo paminÄ—tas ne tik jo pseudonimas, bet ir pavardÄ—, vardas (Ag. byla „BEGUNY“, arch. Nr. 6120, psl. 21). Å aržas-L. A., g. 1923 m., buvo užverbuotas ryÅ¡iui su vidiniu agentu Grigas 1946 m. birželio 16 d. Krekenavoje. Iki 1951 m. jo praneÅ¡imu likviduotas 61 partizanas. Å ie agentai abu kartu Äekistams pateikÄ— daug medžiagos apie partizanus. IÅ¡duoti ir sunaikinti 61 partizanui reikÄ—jo turÄ—ti neeilinį iÅ¡daviko talentÄ…. Tai tik vienas pavyzdys, o jų buvo ir daugiau. Kaipgi buvo verbuojami MGB-KGB agentai?“ „Verbavimo situacijos labai įvairios, bet dažniausiai buvo pasitelkiama kompromitacija. Susikompromitavai – dirbk mums, o jei nedirbsi, iÅ¡kart suras vietÄ…, kur tave padÄ—ti. Pokario istorija buvo ne tik herojiÅ¡ka – ji buvo ir purvina, ir kruvina, greta Ä—jo pasiaukojimas ir iÅ¡davystÄ—s“, – teigia R. Kaunietis. Jis prisiminÄ— dar vienÄ… MGB agentÄ…. „1995 metais Stanislovo Masilionio pagalba Å¡iaip taip prisikalbinome buvusį MGB agentÄ… smogikÄ… TitnagÄ…-V. P. (buvÄ™s partizanas Gailis), kuris sutiko papasakoti apie savo veiklÄ…. V. P. daug metų partizanavo Panevėžio Žaliosios miÅ¡kuose, KupiÅ¡kio rajone, o 1953 metais buvo suimtas ir užverbuotas agentu smogiku“, – pasakojo apie pokario iÅ¡davystes metraÅ¡tininkas. Už atvirÄ… visuomenÄ™ R. Kaunietis tvirtai tiki, kad visuomenÄ— turi bÅ«ti atvira. „Esu už atvirÄ… visuomenÄ™. YpaÄ Å¡iandien reikÄ—tų kalbÄ—ti, raÅ¡yti atvirai, kad ateinanÄios kartos suprastų, kÄ… su mumis padarÄ— okupantai. Daugelis žmonių Å¡iandien dÄ—l iÅ¡davysÄių apgailestauja, norÄ—tų atlikti vieÅ¡Ä… iÅ¡pažintį, bet bijo, gali likti nesuprasti. Netgi nuoÅ¡irdus buvusio stribo, iÅ¡daviko ar kitokio kolaboranto vieÅ¡as prisipažinimas labai palengvintų visų mÅ«sų skausmÄ…. Jeigu mes dar ir Å¡iandien neÅ¡iojame blogį savyje, vadinasi, iÅ¡ praeities dar nepasimokÄ—me“, – tvirtai tiki savo teisumu metraÅ¡tininkas. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 080 203 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
