|
|
|
Vėrinys SENIAUSI PRAEITIES PAMINKLAI
Palmira KERÅ ULYTÄ– |
2012−03−17 |
Pagal plotą Kupiškio r. vienas mažiausių Lietuvoje - užima tik 1077 kv. km. Kupiškis ir jo apylinkės priklauso Mūšos-Nemunėlio lygumai, tik rytinė rajono dalis kalvotesnė. Pagrindinis šaltinis Kupiškio krašto seniausiai istorijai pažinti yra archeologijos vertybės ir archeologiniai radiniai nuo neolito (IV-II tūkstantm. pr. Kristų) iki XVII a.
Radinių iš ankstyviausių akmens amžiaus laikotarpių - paleolito (X-VIII tūkstantm. pr. Kristų) ir mezolito (VIII-IV tūkstantm. pr. Kristų) rajone nėra.
KupiÅ¡kio kraÅ¡te ankstyviausi žmonių gyvenimo pÄ—dsakai užfiksuoti Uoginių ir Akmenių kaimų teritorijose. Manoma, kad nedideli, iÅ¡ gretimų pietinių dabartinÄ—s Lietuvos rajonų atklydÄ™ žmonių bÅ«reliai (laukinių žvÄ—rių medžiotojai, žvejai bei augalinio maisto rinkÄ—jai) Äia galÄ—jo pasirodyti netrukus po to, kai iÅ¡ Å¡io kraÅ¡to pasitraukÄ— ledynai, t. y. apie VIII-VII tÅ«kstantm. pr. Kr. Kai kurie tyrinÄ—tojai KupiÅ¡kio kraÅ¡tÄ… maždaug nuo V tÅ«kstantm. pr. Kr. jau priskiria prie vadinamosios Narvos kultÅ«ros Å¡iaurÄ—s rytų srities ankstyvosios fazÄ—s, kur maždaug IV-III tÅ«kstantm. pr. Kr. formavosi rytų baltų gentys.
Piliakalniai yra įspūdingiausi Kupiškio krašto senosios praeities paminklai. Tai Kupiškio (Aukštupėnų), Bakšėnų, Likalaukių (Astravų), Papilių, Kerelių, Vaduvų, Stirniškio (Skverbų, Palėvenės), Aluotų (Druskių), Gaigalių, Obonių piliakalniai, rengti prie įvairaus dydžio upių, jų santakų, ežerų ar pelkių. Visi jie skiriasi savo dydžiu, gynybiniais įtvirtinimais. 1985-1986 m. tyrinėtas tik vienas - Kerelių piliakalnis, nustatyta, kad piliakalnyje žmonės gyveno nuo I tūkstantm. pr. Kr. antros pusės iki I tūkstant. po Kr. vidurio.
KupiÅ¡kio r. teritorijoje rasti dviejų tipų laidojimo paminklai - pilkapynai ir kapinynai (senkapiai). I tÅ«kstantm. po Kr. pradžioje Žemaitijos dalyje ir Å iaurÄ—s Lietuvoje įsigalÄ—jo paprotys mirusiuosius laidoti nedegintus iÅ¡ žemÄ—s supiltuose ir stambių akmenų vainikais apjuostuose pilkapiuose. Daugiausia tokių pilkapių bÅ«ta LÄ—vens ir Pyvesos upių baseinuose. Matyt, Å¡iose vietose tankiau žmonių gyventa. Pilkapynai yra buvÄ™ prie Stuburų, NodiejiÅ¡kių, Girsteikių, Žadeikių, BajoriÅ¡kių, Skverbų, GirbuÄių, Jutkonių, DidžprÅ«dÄ—lių, Rudikų, Žilių kaimų. Vietiniai gyventojai juos kasinÄ—dami rasdavo žalvarinių apyrankių, antkaklių, ietigalių, kirvių. PrieÅ¡ I pasaulinį karÄ… pilkapiai dar turÄ—jo akmenų vainikus, žmonÄ—s juos vadino - Kapmilžiais, Pagonių kapais.
I tÅ«kstantm. po Kr. antroje pusÄ—je Å¡iaurinÄ—je Lietuvos dalyje plito kapinynai, kuriuose mirusieji laidoti su gausiomis įkapÄ—mis. Å iame kraÅ¡te gyvenusiems sÄ—liams ( XIII a. pr. sÄ—lius jau valdÄ— lietuviai), kaip ir latgaliams, bÅ«dinga įkapÄ— - pentinis siauraaÅ¡menis kirvis. ÄŒia taip pat buvo paplitÄ™ žalvariniai papuoÅ¡alai: antkaklÄ—s, apyrankÄ—s, lankinÄ—s segÄ—s, kryžiniai, žiediniai, ramentiniai smeigtukai. Kapinynai yra buvÄ™ Pyragių, DidžiagraÅ¡Äių kaime.
(Kupiškio kraštas, V., 1997; Kupiškėnų enciklopedija, V., 2006)
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
