Šį kartÄ… atsiverskime „KupiÅ¡kÄ—nų žodyno“ puslapius, kuriuose apibÅ«dintas žodis - darbas - ir jo giminaiÄiai.
Pirmoji Å¡io žodžio reikÅ¡mÄ— - fizinÄ— bei protinÄ— veikla, veikimas: NebÄ—r nÄ— kada atsikvÄ—pt, darbas darbÄ… veja. Linų Å¡ukavimas tai vyrų darbas. Moterim tai lig kaklo darbo buvo. Darbas eina kaip patepta. Verpimas bÅ«davo tai jau žiemÄ…, kada ore nebÄ—r darbo. Valkiojos be darbo perdien ir privargau kaip rugius pjovus. Eik tu balon, ko jis eis juodo darbo dirbt. Pjauna viena ranka, kita tik Å¡vikÅ¡ kiÅ¡enÄ—n, pasižiÅ«ri laikrodin, ir baigtas darbas. Kiekvienam darbe vis atžagarias. BitelÄ—s korius pasidirba tam rÄ…ste, tai kiek jom darbo, kol viskÄ… susisiuva. Kasdien duok darbo - tai geri arkliai. DarbÄ… tai supratau, alia blogumas kad be mokslo. Tas linų brukimas, verpimas, audimas, oi darbelio. VienÄ… darbÄ… baigi - penki laukia. Darbų mirsi - ir nebus galo. Darbas - ne pienas, nesurÅ«gs. Darbas ne zuikis, nenulÄ—ks. Koks darbas, tokia alga. Koks darbas, toks ir apsitaisymas. Gerose rankose darbas tirpsta. Kas nebijo darbo, nebijo ir bado. Nuo darbo ne bagoti, o kuproti palieka. 2 reikÅ¡mÄ— - užsiÄ—mimas, tarnyba: Vaikai iÅ¡simokÄ—, tai darbus gavo. Visi darbe, tai viena tÅ«ksok tÅ«ksok. 3. veiklos rezultatas: AtneÅ¡a iÅ¡austÄ… lovatiesÄ™ pakraÅ¡Äio nesuvÄ—rus, kaip ir nepabaigtas darbas. 4. gamybos, atlikimo bÅ«das ar kokybÄ—: Jo darbas tikrai atsakantis (geras). Kokia mažutÄ— suknelÄ—, o darbas dailus. Jo jau darbas tai bat. ÄŒia bezdalas - ne darbas. Nelygu žmogus - nelygu darbas. 5. poelgis, elgesys: Tokie darbai dangaus kerÅ¡to Å¡aukias. Už maldas dangun, už darbus - peklon. Kas darbo - sakoma, kai nerÅ«pi, nesirÅ«pink: Kas tau darbo, ko lendi? Ne mano kiaulÄ—s, ne mano pupos, kas man darbo. Kur tu bÄ—gi rungytine? Kas tau darbo skutena? (upelis ir viksva).
Darbinykas, -ė - 1. kas dirba, kas gali dirbti: Ankstyvą darbinyką visi myli, gerai valgyt duoda. Išvežė, išbraniūkojo visus, kiek būtų darbinykų. Darbinykų kaip šikalo dvare. Nei žemdirbys, nei kalvis, o pirmas kieme darbinykas (gaidys). 2. darbštus žmogus: Jis darbinykas buvo, visa mokėjo dirbt, mes labai stundžiai gyvenom. Darbinykai jau pasidirbo šieną, o tinginiam tai nėra reikalo. Darbinykesnys - darbštesnis. Darbštus, -i - mėgstantis dirbti, netingintis: Mama labai darbšti ir akyla buvo. Darbštus kraštas kupiškėnų. Darbymetė, darbymetis, darbometis - metas, kada daugiausia darbo: Šienapjūtis - švari darbymetė. Kai ne darbymetis, tada dar patalaluoja susirinkę. Pirmutinė darbometis pavasarį - mėšlavežtis. Par darbymetį jir akmo kruta.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.