 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
DURPIų NAUDAI SUPRASTI REIKÄ—JO DEÅ¡IMTMEÄIų
1940 m. statytų Durpių kariko fabriko pastatai: paÅ¡iÅ«rÄ— žaliavai, vartai, gatavos žaliavos sandÄ—lininko bÅ«delÄ—. 1957 m. St. Kisieliaus nuotrauka DabartinÄ—je įmonÄ—je jau naudojamos moderniausios technologijos ir gauta produkcija pasiekia per 40 užsienio Å¡alių. DurpÄ—s nesulaukÄ— pirkÄ—jų Durpių įmonÄ—s pradžia laikomi 1936 metai, kai Lietuvos pieno centro valdyba Å epetoje pastatÄ— durpių kraiko fabrikÄ…. Tokius duomenis ir visÄ… vienos didžiausių mÅ«sų rajono įmonių „Durpeta“ istorijÄ… savo knygoje „Šepeta gyvenimo tÄ—kmÄ—je“ apraÅ¡Ä— autorÄ— Alma KisielienÄ—. PaÄioje pradžioje prie fabriko buvo pastatyti trys lentiniai sandÄ—liai, nutiesta geležinkelio atkarpa, pastatytas stebÄ—jimo bokÅ¡tas, kontora ir gyvenamasis pastatas su garažu. DurpÄ—ms presuoti iÅ¡ Vokietijos atgabenti du presai. Daugiausia darbo visgi teko paprastų darbininkų rankoms. TodÄ—l produkcija buvo gana brangi, o durpių naudÄ… mažai kas suprato. Netrukus durpių kraiko fabrikas dÄ—l mažo produkcijos populiarumo buvo uždarytas. Jo vietoje įrengta lentpjÅ«vÄ— ir malÅ«nas, kurių paslaugos žmonÄ—ms pasirodÄ— daug reikalingesnÄ—s. O durpynuose likÄ™ geležinkeliai tarnavo romantiÅ¡kiems pasivaikÅ¡Äiojimams po pelkes. Karo metais fabrike dingo ar buvo sunaikinta daug buvusio turto.
Kelmų rautuvas. 1944 metais Å epetos fabrikas vÄ—l bandÄ— keltis, tik šį kartÄ… durpes siÅ«lyta naudoti kurui. Treji pastangų metai neÅ¡Ä— tik nuostolius: gautos produkcijos vÄ—l nepavykdavo realizuoti. Fabrike dirbo keturi žmonÄ—s. 1948 metais fabrikÄ… perÄ—mÄ— mÄ—sos ir pieno ministerijos ir pavertÄ— jį medžio apdirbimo dirbtuvÄ—mis. Tais metais Äia jau dirbo 13 žmonių. 1949–1951 metais Å¡i vieta tarnavo įvairiai tarai bei medžio gaminiams gaminti ir po metų pavadinta Å epetos taros fabriku. 1953 metais į fabrikÄ… vÄ—l grįžo planai kasti durpes. GamyklÄ… perÄ—mÄ— ir senÄ…jį pavadinimÄ… grąžino Durpių pramonÄ—s trestas. TaÄiau nauji Å¡eimininkai neskubÄ—jo ir 65 darbuotojus dar paliko dirbti su medžiu. O jų darbÄ… apsunkino atimdami visas transporto priemones, kuriomis buvo gabenama mediena iÅ¡ aplinkinių miÅ¡kų. Tad fabriko darbas vÄ—l sustojo. Galiausiai visÄ… gamybÄ… sujaukÄ— įtarimai dÄ—l bendradarbiavimo su partizanais. 1952 metais visi fabriko vadovaujantys darbuotojai buvo pasodinti į kalÄ—jimÄ… dÄ—l ryÅ¡ių su prieÅ¡ais. Siųsti revizoriai atliko patikrinimÄ… fabrike ir rado daug nusižengimų bei nuostolių. 1954 m. vÄ—l pradedamas gaminti durpių kraikas. DÄ—l meilÄ—s neteko darbo Nuo 1943 iki 1957 metų fabrikui vadovavo ne vienas asmuo: Bronius VaitiekÅ«nas, Dilys, Jonas Žąsinas. Vieni jų buvo mokyti žmonÄ—s, kiti – savamoksliai. TriukÅ¡mingiausiai, ko gero, sekÄ—si dirbti Grigorijui Kolesnikovui. DÄ—l jo sukeltų muÅ¡tynių buvo atleistas visas vadovaujantis kolektyvas. Incidentas kilo Pagelažių durpyne, kur direktoriaus meilužė iÅ¡važiavo kelti savo kvalifikacijos. AtvykÄ™s Äia G. Kolesnikovas iÅ¡vydo linksmybes ir supykÄ™s paleido kumÅ¡Äius. KitÄ… dienÄ… atvykÄ™ aukÅ¡tesnieji virÅ¡ininkai patikrino visas fabriko sÄ…skaitas ir apkaltino darbuotojus suklastotais duomenimis apie fabriko gamybÄ…. IÅ¡ karto po Å¡io incidento į Å epetÄ… pasiunÄiamas naujas vadovas Juozas Kalnutis, kuris vadovavo ir naujam personalui. DidÄ—ja ir durpių kraiko gamyba.
Å epetos medžio apdirbimo dirbtuvių pirmoji maÅ¡ina ir jos vairuotojas Bronius Pastarnokas. Tuo metu (1957–1968 m.) Å epetos fabrike visi durpių kraiko darbai vyko rankomis. Vienintelis mechanizmas – lokomobilis. Dirbdavo nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Per pelkÄ—s rytinį pakraÅ¡tį Ä—jo geležinkelio linija ir 18 atÅ¡akų į vakarus. Pagal jas buvo iÅ¡kasti grioviai. Tarp geležinkelio atÅ¡akų plytÄ—jo 100 metrų ploÄio gamybos laukai – vadinti karjerais. Juose ir triÅ«sÄ— darbininkai. Durpių kasÄ—jai turÄ—jo specialius kastuvus: 50 cm ploÄio ir 15 cm ilgio. Durpes reikÄ—jo kasti kastuvo dydžio gabalais. PasiskirstÄ™ kas 12 metrų kasÄ—jai kasdavo durpes ir jas klodavo ant nekastų. IÅ¡kasus 100 metrų skersai gamybos lauko, nusidriekdavo pelkÄ—s nusausinimo tinklas. Vieno kasÄ—jo norma bÅ«davo pusÄ— griovelio. NorÄ—dami užsidirbti žmonÄ—s Äia kasdavo nuo ryto iki sutemų, kol įveikdavo du griovelius (apie 100 kub. metrų durpių). Tolesnį darbÄ… durpyne perimdavo moterys. Jos neÅ¡tuvais susirinkdavo durpes ir dÄ—davo jas džiÅ«ti į vadinamuosius „šulkinÄ—lius“ – ratu sudÄ—tus penkis durpių gabalus. Å iuos atsižvelgiant į oro sÄ…lygas reikÄ—davo vis perkrauti.
Administracijos darbuotojai. Vyr. inžinierius St. Kisielius, buhalterÄ—s A. PastarnokienÄ—, G. ŽąsininÄ—, L. BabickienÄ—, direktorius J. Kalnutis. F. LukÅ¡io nuotrauka 1958 m. 1958 m. gamykla įsigijo drezinÄ… ir palengvino moterų darbÄ…. Darbininkų netrÅ«ko Atgabentos į presavimo cechÄ… durpÄ—s bÅ«davo iÅ¡pilamos į duobÄ™. Toliau jos patekdavo į draskytuvÄ…, kuris sumulkindavo gabalus. VÄ—liau durpÄ—s sukipuojamos vielomis. Šį darbÄ… atlikdavo malkomis kÅ«renamas lokomobilis. Å is prietaisas tarnavo ne tik durpių gamybai. Jis gamino elektrÄ…, Å¡ildÄ— vandenį. Tuo galÄ—jo naudotis ir paprasti darbuotojai. 1954–1963 m. gamybos sezono metu dirbdavo 500–650 žmonių. ŽiemÄ… likdavo tik vadovaujantis personalas, kuris privalÄ—davo ieÅ¡koti darbo jÄ—gos kitam sezonui. Surasti darbininkų durpynui nebuvo sunku – žmones viliojo gana geri atlyginimai. Viena darbo diena kolÅ«kyje tuomet kainavo 7 kapeikas ir 200–300 g grÅ«dų. Å epetos fabrike darbuotojai uždirbdavo po 250–350 rublių per mÄ—nesį ir kas antrÄ… dienÄ… galÄ—davo nusipirkti kepaliukÄ… duonos nestovÄ—dami ilgose eilÄ—se. Dauguma durpyno darbininkų gyveno pas žmones, nuomodami kambarius. Juose bÅ«davo apgyvendinama tiek darbininkų, kiek tilpdavo lovų. Vietos maistui pasigaminti nebelikdavo, taigi darbininkai dažniausiai valgydavo sausÄ… maistÄ…. IÅ¡ lokomobilio parsineÅ¡davo Å¡ilto vandens arba kurdavo laužus kiemuose. Nepaisant sunkių gyvenimo sÄ…lygų, durpyno žmonÄ—s buvo labai linksmi – kas vakarÄ… rengdavo Å¡okių vakarus. Pavasarį eidavo į pelkes gyvaÄiauti. Gamyba plÄ—tÄ—si kartu su gyvenviete Nuo 1957 m. auga durpių gamyba Å epetoje. Fabrikas pleÄiasi, statomi nauji pastatai, tiesiamos geležinkelio atÅ¡akos, įvestas vandentiekis. TaÄiau 1959 m. žiemÄ… kilo didelis gaisras. UžsidegÄ— lokomobilis ir ugniagesiai nieko nebegalÄ—jo padaryti. SudegÄ— visas pastatas su įranga. Netrukus gamykla atsitiesia. Nuo 1960 metų vÄ—l tiesiami geležinkeliai, pastatyti gyvenamieji ir Å«kiniai namai darbininkams, pastatytas kontoros pastatas, kur įsikÅ«rÄ— ir parduotuvÄ—, valgykla, ryÅ¡ių centras, medicinos punktas. Tarybiniais laikais buvo populiaru fabrikams lenktyniauti tarpusavyje. Å epetos gamykla nuolat pirmaudavo tokiose varžytuvÄ—se. 1974 m. Å epetos durpių kraiko gamykla buvo sujungta su Panevėžio durpynų kontora ir pavadinta Å epetos durpių įmone. Savo valdžiÄ… panevėžieÄiai mÅ«sų durpyne iÅ¡laikÄ— iki 1988 m. Durpių realizacija sekÄ—si neblogai. Už pasiimtas durpes iÅ¡ įmonÄ—s valstybÄ— kolÅ«kiams mokÄ—davo kompensacijas, tad Å¡ie tuo dažnai ir pasinaudodavo. 1974–1988 m. Å epetos durpių įmonÄ—je dirbo 150–190 darbuotojų, apie 40 tarnautojų ir 35 nepramoninio Å«kio darbuotojai. PokyÄiai Å¡alyje ir įmonÄ—je 1985 m. durpÄ—s imtos presuoti į maiÅ¡us. 1988 metais pradÄ—jo dirbti ir dabartinis generalinis direktorius, iÅ¡ Å ilutÄ—s atvykÄ™s durpininkas Jonas Kantautas. Po dvejų metų pradÄ—ta substratų gamyba. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybÄ™ 1994 m. įregistruojama UAB „Durpeta“. Tai buvo naujas įmonÄ—s etapas. Tuometiniams ir buvusiems darbuotojams duota ar parduota 63,5 proc. bendrovÄ—s akcijų, kitos akcijos bandytos parduoti kitiems Lietuvos gyventojams. Å is procesas truko aÅ¡tuonerius metus ir parduota tik 2,1 proc. akcijų. Nuo 1998 iki 2005 metų KupiÅ¡kio verslininkas Gintaras Rapkauskas iÅ¡ akcininkų supirko 50,1 proc. „Durpetos“ akcijų ir 1999 m. leidžiama J. Kantautui bÅ«ti „KurÅ¡Ä—nų tyras“ valdybos pirmininku. Dideliais žingsniais į priekį Å iuo metu J. Kantautas eina UAB „Durpeta“ generalinio direktoriaus pareigas. O pati įmonÄ— skųstis dÄ—l durpių realizavimo jau nebegali – itin iÅ¡augo substratų poreikis tiek Lietuvoje, tiek užsienio Å¡alyse. BendrovÄ—s „Durpeta“ internetinÄ—je svetainÄ—je skelbiama, kad 2010 m. įmonÄ—je pastatyta nauja substratų gamykla pripažinta viena moderniausių Baltijos Å¡alyse. Gamykloje įdiegta kompiuterinÄ— procesų valdymo ir kokybÄ—s kontrolÄ—s sistema. Ä®monÄ—s specialistų, įvairių pasaulio Å¡alių profesionalių augintojų bei konsultantų bendro darbo rezultatas – substratų duomenų bazÄ—, kurioje sukaupta daugiau nei 500 receptų gÄ—lÄ—ms, daržovÄ—ms, dekoratyviniams augalams ir pan. Å iuo metu Äia perdirbamos Å¡viesios gabalinÄ—s durpÄ—s, rudos bei juodos durpÄ—s. Be durpių, į substratų sudÄ—tį pagal poreikį dedami įvairÅ«s priedai: trÄ…Å¡os, klintmilÄiai, molis, smÄ—lis, perlitas, mikroelementai, biohumusas, kokoso plauÅ¡as ir kt. Ä®monÄ—s produkcija eksportuojama į daugiau nei 40 pasaulio Å¡alių. Per metus „Durpetoje“ iÅ¡gaunama per 500 tÅ«kst. kub. m durpių, dirba 160 nuolatinių darbuotojų, dar per 120 priimama durpių gavybos sezonui vasarÄ…. Ä®monÄ— dalyvauja didžiausioje pasaulinÄ—je augalininkstÄ—s bei technologijų parodoje „IPM“ Esene (Vokietija), parodose Lenkijoje, Ispanijoje bei kt. Nuo 2000 metų įmonÄ— pelnÄ— ne vienÄ… svarų apdovanojimÄ… už savo veiklÄ…. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 086 763 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
