|
|
|
Vėrinys PAžINTIS SU MįSLINGO MUZIEJAUS VADOVU
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2012−03−03 |
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pernai šventė 90 metų sukaktį. Jis yra seniausias ir didžiausias dailės muziejus Lietuvoje. Jame lankytojai gali susipažinti su Lietuvos dailės raida nuo viduramžių iki šių dienų. Muziejus renka, saugo, tyrinėja ir populiarina M. K. Čiurlionio kūrybą. Vienas iš muziejaus prioritetų yra ir tarpukario Kauno meno ir istorijos objektų kaupimas bei tyrinėjimas.
KupiÅ¡kyje rengiamas dailÄ—s parodas dažnai papildo eksponatai iÅ¡ Nacionalinio M. K. ÄŒiurlionio dailÄ—s muziejaus fondų. Å iame muziejuje, įsikÅ«rusiame Kaune, saugomas ne vienas mÅ«sų kraÅ¡tieÄių dailininkų, kurie prieÅ¡kariu yra mokÄ™si tuometinÄ—je Kauno meno mokykloje, kÅ«rinys.
Geranoriškai kupiškėnams muziejaus lobynus eksponuoti patiki M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. Kolegos jį apibūdina kaip didelį eruditą ir meno žinovą, poliglotą. Direktorius domisi ir kupiškėnų muziejininkų leidiniais bei pasirūpina, kad visi jie papildytų jo vadovaujamo muziejaus biblioteką.
O. Daugeliui mÅ«sų kraÅ¡tas nÄ—ra visiÅ¡kai svetimas ir nepažįstamas. Pastaraisiais metais kartkartÄ—mis jis apsilanko mÅ«sų rajone pas gimines, kurie Äia turi sodybÄ…. Å i aplinkybÄ— ir tai, jog 2012-ieji yra paskelbti Muziejaus metais, buvo paakinimas supažindinti skaitytojus su Å¡ia neeiline asmenybe.
Papasakokite apie savo ištakas, kas pastūmėjo jus meno link.
Save laikau aukÅ¡taiÄiu nuo Panevėžio apylinkių. Esu gimÄ™s Naujamiestyje. Taip pat save galiu identifikuoti su Rozalimo parapija, kur pas senelius iÅ¡ mamos pusÄ—s praleisdavau po 2-3 vasaros mÄ—nesius. Panevėžio 5 vidurinÄ—je mokykloje baigiau penkias klases. Abu mano tÄ—vai buvo mokytojai. Mama - lituanistÄ—, dirbo pradinių klasių mokytoja. TÄ—velis buvo geografijos ir biologijos mokytojas, yra vadovavÄ™s mokykloms. VaikystÄ—je iÅ¡ pradžių svajojau tapti botaniku. Lankiau tos pakraipos bÅ«relį. Paskui nuÄ—jau į pieÅ¡imo užsiÄ—mimus. Å iam bÅ«reliui vadovavo mokytojas Kazimieras NaruÅ¡eviÄius. NesakyÄiau, kad labai jau kažkuo iÅ¡siskyriau iÅ¡ kitų pieÅ¡ianÄių savo bendraamžių. TaÄiau viena mamos bendradarbÄ— rekomendavo mane į tuometinÄ™ Vilniaus M. K. ÄŒiurlionio menų mokyklÄ…. BaigÄ™s keturias klases buvau į jÄ… įstojÄ™s, bet tÄ—vams nepavyko sostinÄ—je įsigyti namo, jie nenorÄ—jo, kad vaikas be Å¡eimos augtų. Taigi ir mano mokslai Å¡ioje mokykloje nutrÅ«ko nÄ— neprasidÄ—jÄ™. Po metų, nuo 6 klasÄ—s, tapau Kauno Juozo Naujalio vidurinÄ—s menų mokyklos mokiniu. Pagaliau ir visa mano Å¡eima persikÄ—lÄ— į šį miestÄ…, nes tÄ—vai nusipirko Äia namÄ….
KodÄ—l pasirinkote studijuoti ne grafikÄ… ar tapybÄ…, bet menotyrÄ…? Ar studijuojant iÅ¡sipildÄ— jÅ«sų lÅ«kesÄiai?
Mokykliniais metais man patiko istorijos, užsienio kalbų pamokos. Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje anglų kalba buvo dėstoma nuo pirmos klasės, o rusų kalba - nuo antros.
Meno mokykloje mano specializacija buvo grafika. Jos mokÄ— dailininkas Romualdas ÄŒarna, mano kraÅ¡tietis. Visgi grafikos studijos manÄ™s nesuviliojo. Pasirinkdamas meno istorijÄ… tuometiniame Vilniaus dailÄ—s institute maniau, kad galÄ—siu Äia toliau realizuoti savo pomÄ—gį kalboms, istorijai ir dailei.
Mano lÅ«kesÄiai iÅ¡sipildÄ—. Kelis semestrus mokiausi klasikinÄ—s vokieÄių kalbos. VÄ—liau studijuojant pirminius meno istorijos Å¡altinius prireikÄ— ir lenkų kalbos. Lankiau jos fakultatyvÄ…. Å nekamosios lenkų kalbos pramokau žiÅ«rÄ—damas Lenkijos televizijÄ…, kuri anuomet Kaune buvo gerai matoma. Moku latviÅ¡kai. Mano tÄ—velis latvių kilmÄ—s. Å iek tiek suprantu ir italiÅ¡kai.
MÅ«sų kurse buvo septyni žmonÄ—s. Visi labai gerai sutarÄ—me. Labiausiai įsiminÄ— pirmosios praktikos su bendrakursiais ir vyresniais kolegomis Maskvos ir tuometinio Leningrado (Sankt Peterburgo) muziejuose. Tai buvo pirmoji betarpiÅ¡ka pažintis su Rusijos menininkų avangardistų, su rusų architektų konstruktyvistų (Konstantino Melnikovo ir kitų) kÅ«ryba. Visam gyvenimui man įstrigo dviejų savaiÄių praktika, o vÄ—liau ir stažuotÄ— Ermitaže. Savo akimis pamaÄiau geriausius meno kÅ«rinius, brangenybių kambarį, kur saugomi briliantai ir originalÅ«s aukso bei kitų brangiųjų metalų dirbiniai. Å is muziejus visais laikais garsÄ—jo kaip pasaulinio masto humanitarinÄ—s kultÅ«ros židinys.
Kokios labiausiai yra įstrigusios jūsų rengtos muziejaus ekspozicijos?
Jaunystėje didžiausias įvykis buvo senosios lietuvių dailės ekspozicijos rengimas. Ištraukėme iš muziejaus fondų senuosius portretus. Tai buvo pirmieji bandymai giliau pažvelgti į to laikotarpio mūsų menininkų kūrybinį palikimą.
Kitas giliai į Å¡irdį įkritÄ™s įvykis - kartu su menotyrininke Giedre JankeviÄiÅ«te 1998 m. parengta paroda „Art deco Lietuvoje“, muziejaus iÅ¡leistas pirmasis storas katalogas, skirtas Å¡iai ekspozicijai. Tai yra pagrindinis Å¡altinis, norintiems sužinoti, kas yra art deco Lietuvoje.
Art deco - tai modernioji dailė, sukurta tarp dviejų pasaulinių karų. Lietuvoje irgi buvo vertingų šio laikotarpio kūrinių. Pavykdavo vieną kitą daiktelį antikvariate nusipirkti. Džiaugiuosi, kad mums pasisekė iš visos Lietuvos į vieną krūvą surinkti art deco stiliaus eksponatus. Art deco parodai buvo paskirtas visas M. K. Čiurlionio muziejaus aukštas.
KupiÅ¡kÄ—nai gali didžiuotis, kad jų kraÅ¡tieÄio dailininko Kazio Å imonio kÅ«ryba sietina su art deco stiliumi. Jo nutapyti pasakiÅ¡ki vaizdai, geometrinÄ— ir liaudiÅ¡ka ornamentika atitinka šį stilių. K. Å imonis yra laikomas europinio lygio art deco menininku. Nuo praÄ—jusių metų spalio mÄ—nesio iki Å¡ių metų vasario 12 d. du jÅ«sų kraÅ¡tieÄio paveikslai kartu su septyniais M. K. ÄŒiurlionio tapybos darbais buvo eksponuoti StrasbÅ«ro modernaus ir Å¡iuolaikinio meno muziejuje vykusioje tarptautinÄ—je parodoje „Europa ir dvasių pasaulis arba susižavÄ—jimas okultizmu 1750-1950“.
Neužmirštamos ir pirmosios tarptautinės parodos, rengtos tik atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę.
Ar jau visos seniausio Lietuvos muziejaus paslaptys atskleistos?
Tebelieka labai mįslingas M. K. Čiurlionis, kurio vardu pavadintas muziejus. Gal ateityje pavyks surasti dar kokį neeksponuotą jo paveikslą? Mįslingas ir šio menininko vardu pavadintas muziejus. Iki šiol dar nesame išsiaiškinę visų muziejaus eksponatų atsiradimo ir sukūrimo, atkeliavimo pas mus aplinkybių. 1921 m. įkurtame muziejuje buvo kaupiamos eksponatų kolekcijos, surinktos iš dvarų. Palyginti nemažai padirbėta tyrinėjant jų atsiradimo istoriją. Muziejus išgyveno daug dramatiškų laikotarpių. Jis jau veikė tuo metu, kai dar tebevyko mūšiai už mūsų Nepriklausomybę.
TaÄiau nei Antrojo pasaulinio karo, nei pokario sumaiÅ¡tis muziejui nebuvo pražūtinga. Å is sÄ…myÅ¡is netgi praturtino jo fondus. Ä® juos pateko sovietų okupacijos pradžioje daug mÅ«sų paveldui vertingų daiktų iÅ¡ PrezidentÅ«ros, pinigų kalyklos, Amatų rÅ«mų ir kitų uždarytų įstaigų. Traukdamiesi iÅ¡ savo gyvenamųjų vietovių žmonÄ—s muziejui atiduodavo savo kolekcijas.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" 
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
