|
|
|
Vėrinys GYVENIMAS MOKÄ— EITI TIK PIRMYN
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ |
2012−02−25 |
Kiekvieno žmogaus likimas - ypatingas. Pasaulyje nerasime žmonių, kurie gyveno vienodai. O kai praeityje lieka daug žiemų, pavasarių, vasarų ir jau beldžiasi gyvenimo ruduo, prisiminimai užgriūva lyg lavina.
Greitai 80 metų jubiliejų švęsianti kupiškėnė Marytė Krasauskienė turi ką prisiminti ir papasakoti.
Å eimos kelionÄ—s
Gyvenimas moters nelepino - viskÄ… ji pasiekÄ— savo darbu. Dar ir dabar netrÅ«ksta minÄių, kÄ… reikÄ—tų padaryti, kad bÅ«tų lengvesnÄ— ne tik jos, bet ir vaikų buitis.
„Gimiau Å imonyse, taÄiau kai man buvo 4 metai, Å¡eima persikÄ—lÄ— gyventi į KupiÅ¡kį, - pradeda pasakojimÄ… MarytÄ—. - Å imonis palikome gana nemaloniomis aplinkybÄ—mis, nes mano tÄ—velis buvo apkaltintas vagyste. Po kiek laiko surastas ir tikrasis vagis, bet nuoskaudos kartÄ—lis liko visam gyvenimui.“
KupiÅ¡kyje Å¡eimai gyventi buvo nelengva, nes teko pakeisti ne vienÄ… gyvenamÄ…jį namÄ…. Savo bÅ«sto neturÄ—jo, todÄ—l ilgus metus juto, kas yra nuomininko dalia. Prie pirmųjų nuosavų namų prisidÄ—jo ir MarytÄ—. „Nors tuomet buvau paauglÄ—, taÄiau darbo nesibaidžiau, - prisimena paÅ¡nekovÄ—. - Truputį pramokusi siÅ«ti turÄ—jau galimybÄ™ ir padirbÄ—ti pas žinomÄ… miesto siuvÄ—jÄ…. SiÅ«ti patiko, todÄ—l pamažu atsirado ir savas klientÅ«ros ratas. Finansų kontrolÄ—s nebijojau - siuvau langus atsidariusi. Kad kuo daugiau užsidirbÄiau pinigų, teko ir į RygÄ… važiuoti. Ten pirkdavau medžiagos, paskui iÅ¡ jos siÅ«davau drabužius - taip gaudavau didesnį uždarbį. Gerai, kad nuvažiavusi į RygÄ… turÄ—jau kur apsistoti, nes ten gyveno mamos sesuo. Paskui teko ir Rygos centriniame turguje mÄ—sÄ… pardavinÄ—ti. Gal todÄ—l, kai pagaliau nusipirkome namus, tÄ—tis juokavo, kad kai bÅ«siu pilnametÄ—, turÄ—siu atskirus du kambarius.“
Laukti nebuvo kada
Ne mažiau spalvingas gyvenimas buvo ir jaunystÄ—je. Nors mokslai Marytei sekÄ—si gerai, taÄiau dÄ—l sveikatos problemų turÄ—jo ne vienerius metus praleisti ne mokyklos suole. Paskui į mokyklÄ… keliavo lazdomis pasiramstydama. Patiko merginai mokytis matematikos, geografijos, istorijos.
Pirmoji Marytės darbovietė buvo miškų urėdijoje. „Ten dirbau dvejus metus, - prisimena M. Krasauskienė. - Vėliau teko dirbti autobusų stotyje konduktore, darbuotis prekyboje.“
Ä®domi ir ponios MarytÄ—s vedybų istorija. BÅ«simasis vyras Bronius buvo kilÄ™s iÅ¡ SubaÄiaus, o dirbo dar tik pradedanÄioje įsikurti Kelių valdyboje. Jam reikÄ—jo KupiÅ¡kio mieste susirasti butÄ…, todÄ—l pas MarytÄ—s tÄ—vus iÅ¡sinuomojo kambarÄ—lį. „Kadangi gyventi nebuvo kur, tai po dviejų savaiÄių draugystÄ—s susituokÄ—m, - pasakojo neįtikÄ—tinai trumpos draugystÄ—s istorijÄ… su bÅ«simu vyru MarytÄ—. - Mano tÄ—vų namuose 5 metus pragyvenom, kol gavome valdiÅ¡kÄ… butÄ…. Buvo labai nelengva, nes susilaukiau dvynukų sÅ«nų Rimanto ir Algimanto, o dar po metų gimÄ— dukra Jolanta. Po 8 metų Å¡eima vÄ—l pagausÄ—jo - gimÄ— mÅ«sų pagrandukÄ— Loreta.“
Nepalūžo
Nugyvenusi ne vienÄ… deÅ¡imtį metų MarytÄ— negalÄ—jo džiaugtis ramybe. 1982 metais Anapilin insulto palaužtas iÅ¡keliavo mylimas vyras. Visa namų naÅ¡ta užgulÄ— naÅ¡lÄ—s peÄius. Tuomet dar turÄ—jo ir valdiÅ¡kÄ… darbÄ… - Bagdonių kaime dirbo pardavÄ—ja. Ten gyvenantis Albinas ne kartÄ… padÄ—jo atlikti sunkesnius darbus. Kadangi ir jis buvo naÅ¡lys, tai neilgai trukus abu nutarÄ— sujungti savo gyvenimus į vienÄ…. 14 metų kartu su Albinu džiaugÄ—si ir liÅ«dÄ—jo MarytÄ—, kol jų neiÅ¡skyrÄ— netektis.
RÅ«pinasi vaikais
Nors vaikai jau seniai gyvena savarankiÅ¡kai, taÄiau ir dabar M. Krasauskienei svarbÅ«s vaikų rÅ«pesÄiai. „SÅ«nus Rimantas dirba AB „Dastros medis“ - jam lengviau. O Algimantas bedarbis, todÄ—l stengiuosi padÄ—ti. Džiaugiuosi, kad dukros turi darbus, joms gerai sekasi“, - pasakojo apie Å¡iandienÄ… paÅ¡nekovÄ—.
Nors senatvÄ—je, kad bÅ«tų lengviau, iÅ¡ Bagdonių kaimo sugrįžo gyventi į miestÄ…, taÄiau darbo netrÅ«ksta. Kadangi kaime turi sodybÄ…, tai jokių lengvatų M. KrasauskienÄ— negaunanti - reikia paÄiai sukti galvÄ…, kaip susimokÄ—ti visus mokesÄius už Å¡ildymÄ…, kitus komunalinius patarnavimus.
„Nedaug mano metų liko draugų - dauguma jų jau ilsisi ramybėje, - atsidūsta Marytė. - Mano pramogos dabar labai paprastos. Kartais nueinu į kokį renginį, bet daugiausiai laiko praleidžiu kolektyviniame sode.“
Prakalbus apie anūkus, moters veidas nušvinta. Pasidžiaugia, kad ji, ko gero, viena pirmųjų rajone savo anūkei nupirko kompiuterį, kuris tuomet didele naujove buvo.
Guvi pašnekovė džiaugėsi ir savo sveikata. „Mūsų giminėje yra daug ilgaamžių, todėl tikiuosi, kad ir man likimas metų nepagailės“, - baigiant pokalbį sakė M. Krasauskienė.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
