Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

AR PAKEIS KŪDIKIO MIRTIS JAUNOS MAMOS LIKIMĄ?

Jurgita ŽIUKAITĖ

2005−10−08 0

Adomynės kapinaitėse praėjusį šeštadienį iškilęs žemių kauburėlis šiurpina žinojimu, jog Amžinojo poilsio čia atgulė vos porą mėnesių šiame gyvenime tesisvečiavęs, motiniškos šilumos nesulaukęs kūdikėlis. „Mintys“ jau rašė apie įvykį, kai rugsėjo 29 d. naktį Paketurių Šv. Kazimiero vaikų globos namuose užgeso kūdikio gyvybė. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, mirties aplinkybės plačiau nekomentuojamos. Žinoma tik medicinos ekspertų išvada – miegodamas berniukas užspringo skrandžio turiniu – šis pateko į kvėpavimo takus.
Personalas išgyvena netektį
„Didelė nelaimė mus aplankė“, - sakė vaikų globos namų direktorė Danutė Bukinienė. Tai pirmasis mirties atvejis devyneri metai Paketuriuose veikiančiuose vaikų globos namuose. Tačiau tai nebuvo pirmas toks mažas vaikelis, kurį priglaudė šie namai. Patirties, prižiūrint ir auginant pačius mažiausiuosius, Vaikų globos namai turi. Čia augo ir vos mėnesio, ir keturių mėnesių mažyliai, dabar jau skaičiuojantys 3-4 metus.
Šių metų liepos 12 dieną gimęs mažasis Rytis L. iš Adomynės čia buvo atvežtas rugsėjo 21 d., 15 val. „Kūdikėlis buvo labai silpnas: užalkęs, žaizdotas, kiauromis pažastėlėmis, kakliuku“, - pasakojo D. Bukinienė. Juo rūpinosi bendrosios praktikos slaugytoja, kaip prižiūrėti, kuo gydyti žaizdeles patarė pediatrė.
Vaikų globos namų istorijoje yra atvejų, kai kūdikėlis čia apsigyveno su mama – tam sudaromos visos sąlygos. Su vaiku būti tiek, kiek jai reikia, buvo pasiūlyta ir berniuko mamai Jurgitai L. Tačiau ji, pasak direktorės, kategoriškai pareiškė, jog vyks namo ir atvažiuos kitądien. Deja, mažylis mamos nesulaukė nei kitą, nei dar kitą dieną. Pirmagimį aštuoniolikmetė Jurgita išvydo tik karstelyje...
Tą naktį, kai įvyko nelaimė, Vaikų globos namuose budėjo vyresn. auklėtoja Laima Vitkauskienė. Direktorė neabejoja auklėtojos kompetencija. Aukštąjį išsilavinimą, darbo patirties medicinos srityje turinti L. Vitkauskienė šiuose vaikų globos namuose dirba nuo jų įkūrimo. D. Bukinienė pasakojo, jog nelaimingąją naktį apie 23 val. auklėtoja pamatė ant šono nusvirusią kūdikio galvytę, bandė suteikti pirmąją pagalbą, iškvietė greitukę. Direktorė informavo, jog, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, L. Vitkauskienė su žiniasklaida bendrauti nenori. Visgi mums pavyko susisiekti su auklėtoja. “Dar per skaudu kalbėti apie šį įvykį, geriu vaistus, jog pati išgyvenčiau. Vaikelis stovi akyse. Pirmas kartas gyvenime, kai laikai vaiką ant rankų ir suvoki, jog niekuo jam padėti negali„, - sakė L. Vitkauskienė.
Netvarka badė akis
Jurgitos, kurią radome kartu su broliu ir motina besidarbuojančios prie malkų krūvos, pasiteiravome, kaip ji vertina susiklosčiusią situaciją? „Keista, kad taip atsitiko – jei vaikas būtų buvęs namie, gal to nebūtų buvę„, - kalbėjo jauna mama. Tačiau nei jos, nei vėliau į pokalbį įsitraukusios jos motinos Stanislavos balsuose kaltinimo gaidelių nesigirdėjo.
Skurdžiame keturbučio namo dviejų kambarių bute vaikelis gyveno tik apie porą mėnesių. Kas lėmė, jog Jurgitos pirmagimis pateko į vaikų globos namus? „Namai netvarkingi: reikia remonto, vienam kambary nėra langų, neužsirakina durys„, - neslėpė Jurgita. Tame pat bute gyvena ir jos sesuo su trimis vaikais (paaiškėjo, jog šie dabar Obelių vaikų globos namuose), brolis. Kelinti metai čia nėra elektros, šildomasi ir valgį gaminama kūrenant stačiamalkę krosnį. Vis tik jai neaišku, ar šios priežastys lemia ir elementarios tvarkos gyvenamosiose patalpose stoką? Pasak adomyniečių, šio buto gyventojams artimas čigoniškas gyvenimo būdas, dažni baliukai, sudėtinga suprasti, kiek žmonių čia realiai būna.
Kartų problemos
Jurgita, gimusi ir augusi Adomynėje, vietos mokykloje baigė keturias klases, tada mokėsi ir gyveno Aulelių specialioje internatinėje mokykloje. Šios vadovybė, sužinojusi, jog nepilnametė mergina laukiasi, mokyklos baigti neleido. Mergina šiemet 10 klasę baigė Adomynėje. Kaip neretai būna, vaikelio tėvas dingo iš merginos akiračio. Jurgita mano, jog apie jos nėštumą jis galėjo sužinoti per gimines ar pan., tačiau po vaikelio gimimo nebuvo pasirodęs. Pasak Jurgitos motinos Stanislavos, paaiškėjo, jog jis yra vedęs. Dabar mergina sako draugo neturinti, nors kai kas ją ir teigia matantis vyriškoje draugijoje.
Vietos gyventojų teigimu, naujagimis stokojo motiniškos globos, priežiūros, buvo alkanas. Apie tai paklausta Jurgita nepasimetė, teigė, jog kūdikį prižiūrėjusi, pirkusi iš žmonių pieną, praususi. Patirties sakė įgijusi padėdama auginti kaimynės vaiką. Prižiūrėti Jurgitos naujagimį esą padėjusi ir aštuoniolikmetės sesuo.
Aplankyti sūnaus vaikų globos namuose mergina sakė negalėjusi, kadangi kelionei į Kupiškį neturėjo pinigų, kaip tik žadėjo vykti tądien, kai sužinojo apie jo mirtį. Sunku suvokti, kaip, neturint jokių pajamų, išskyrus atsitiktinį uždarbį, pagelbėjant miestelio gyventojams ūkio darbuose, įmanoma išgyventi, patenkinti būtiniausius kūdikio poreikius. Stanislava sakė norinti, jog jos dukra tęstų mokslus, tačiau dabar net sąsiuvinių nėra iš ko nusipirkti. Moterys svarstė, ar po kūdikio mirties bus baigta išmokėti vienkartinė gimdymo išmoka.
Jurgita, ketinusi rašyti prašymą suteikti socialinį būstą ir tada susigrąžinti vaiką, teigė nežinojusi apie galimybę kartu su kūdikiu pasilikti vaikų globos namuose. Anot jos, tai jai pasakė tik po berniuko mirties.
Jurgitos šeima, iš kartos į kartą (Stanislava susilaukė penkių vaikų - Jurgita jauniausia) besitęsiančios problemos joje gerai žinomos socialiniams darbuotojams, Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Specialistai abejoja, ar po kūdikio netekties padėtis socialinės rizikos šeimoje pasikeis.