Kiekviename mūsų slypi talentai, tik ne kiekvienam lemta juos surasti. Štai Bakšėnų kaimo gyventojas Boleslovas Kibilda tik sulaukęs septyniasdešimties suprato, kad turi gebėjimą kurti skulptūras. Jo aistrą šiam menui pažadino į Dailės akademiją įstojęs sūnus. Tėvas nusprendė įrodyti jam, kad medį ar akmenį gali perprasti ir meno nesimokęs žmogus.
Darbo nesikratÄ—
B. Kibilda gimė 1940 metais Biržų rajone, Valiuliškių kaime. Baigęs pradinę mokyklą, anksti neteko motinos ir pradėjo dirbti tuometiniame kolūkyje. Dar būdamas mažas berniukas dirbo vyriškus darbus: mėžė mėšlą, nešiojo grūdų maišus.
„Būdavo, vyrai tik pagiria, tuoj lekiu dirbti. Labai patinka, kai pagiria“, - prisipažino pašnekovas.
Ši silpnybė, pono Boleslovo nuomone, ko gero, jam dabar neleidžia numesti ir naujo pomėgio - skulptūros.
„KÅ«ryba man dabar kaip liga. Kai pradedu dirbti, net karvių „neberodu“ pasiÅ¡erti - vos tik atsikÄ—lus mintys sukasi apie medį, akmenį ir kÄ… su jais galÄ—Äiau nuveikti“, - atviravo paÅ¡nekovas.
O iÅ¡ tiesų septyniasdeÅ¡imt dvejų B. KibildÄ… pažįstantys žmonÄ—s visÄ… gyvenimÄ… laikÄ— eiliniu, sunkaus darbo nebijanÄiu vyriÅ¡kiu. JaunystÄ—je ragavÄ™s jÅ«rininko duonos, vÄ—liau daugiau nei du deÅ¡imtmeÄius pradirbÄ™s kranininku „KupiÅ¡kio tiekime“ jis tik prieÅ¡ porÄ… metų suprato, kad dar moka ir skulptÅ«ras kurti.
Pirmajam darbui - sūnaus kritika
O polinkį menui ponas Boleslovas pajuto klausydamasis iš mokslų Vilniaus dailės akademijoje grįžusio sūnaus Mindaugo pasakojimų. Šis tuomet mokėsi skulptūros meno.
„Mindaugas baigė Kupiškyje gimnaziją ir įstojo į Dailės akademiją mokytis skulptūros meno. Grįžęs namo pasakodavo, ką mokosi, ką daro, ir mane tai labai sudomino. Bet nieko jam apie tai nesakiau ir pabandžiau kažką pats sukurti“, - apie kūrybos pradžią pasakojo bakšėnietis.
Pirmasis jo darbas buvo iÅ¡ medžio iÅ¡drožta skulptÅ«ra „EglÄ— žalÄių karalienė“. JÄ… Å¡iaip taip pabaigÄ™s vyras pasakojo pasiryžęs pagaliau parodyti sÅ«nui, kad Å¡is įvertintų profesionalo akimi. TaÄiau atžalos pagyrų tÄ—vas taip ir nesulaukÄ—.
„IdÄ—ja gera, todÄ—l už kÅ«rybÄ… gautum gerÄ… balÄ…, bet pats darbas blogas - nÄ—ra proporcijų“, - tokius vienturÄio sÅ«naus žodžius iÅ¡girdo B. Kibilda. Prastas įvertinimas, pasak paÅ¡nekovo, jo nenuvylÄ—, prieÅ¡ingai - vyras dar labiau užsidegÄ— noru įrodyti, kad kurti gali ir mokslų nebaigÄ™s žmogus.
Paminklas žmonai
Sūnaus įvertinimo Boleslovas nesulaukė ir po antrojo savo kūrinio. Jį menininkas-mėgėjas nusprendė kalti iš akmens. O skulptūrai idėją davė gana liūdna priežastis - B. Kibildos žmonos Stasės mirtis. Ją prieš metus pasiglemžė sunki liga ir vyras norėjo savo rankomis pastatyti sutuoktinei paminklą.
„Parsivilkau iš Papyvesio du didelius akmenis. Vienas jų buvo labai retas ir sūnus neleido tokio grožio gadinti. Todėl teko kalti paprastą granitą“, - apie paminklo kūrybą kalbėjo B. Kibilda.
Įrankių vyras neturėjo, todėl dar nuo senelio laikų likusiu kaltu visą vasarą kalė akmenį.
Dulkių debesys, karÅ¡tis ir nuo darbo pavargusios rankos sekino bakÅ¡Ä—nieÄio sveikatÄ…. TaÄiau sÅ«naus kalbos, kad vis dÄ—lto teks taupyti pinigus motinos paminklui pirkti, įpÅ«tÄ— naujų jÄ—gų: „Supratau, kad Mindaugui mano darbas nepatinka, ir stengiausi, kiek įmanoma, tobulinti jį.“
Ir šiandien B. Kibildos paminklas jau stovi ant žmonos kapo, šalia jo vyras nukalė dar ir akmeninius bortelius. Iš kitų žmonių pašnekovas teigė išgirdęs, kad jo darbą pagaliau įvertino ir sūnus. Nors pats Mindaugas, pasak savamokslio skulptoriaus, iki šiol jam to nepripažino.
Savo darbų nepardavinėja
„IÅ¡ pradžių, kai pastaÄiau, žmonÄ—s specialiai važiuodavo pasižiÅ«rÄ—ti mano kÅ«rinio. Kai kurie netgi teiravosi, ar galÄ—Äiau pagal užsakymÄ… nukalti panašų paminklą“, - kalbÄ—jo B. Kibilda. Tokie pasiÅ«lymai kalbinto vyriÅ¡kio nedomina. Rankų darbas, paÅ¡nekovo nuomone, neįkainojamas. O be to, tai jam - malonumas, o ne pajamų Å¡altinis.
„Nors dirbu dar visai neilgai, jau turiu kelis darbus, bet jų nei atiduoti, nei parduoti nesiruošiu“, - patikino B. Kibilda.
SalamiesÄio muziejui savo medžio ir akmens skulptÅ«ras jis visgi paskolino. Pagyras mÄ—gstantis savamokslis menininkas neatsispyrÄ— Å¡io miestelio bendruomenÄ—s narÄ—s Aldonos JanilionienÄ—s praÅ¡ymui surengti nedidelÄ™ parodÄ—lÄ™. „Visiems mano darbai labai patinka. Jei kas užsuka į muziejų, gali juos apžiÅ«rÄ—ti. Dabar ruoÅ¡iuosi iÅ¡drožti dar vienÄ… eksponatÄ… savo parodai papildyti“, - sakÄ— ponas Boleslovas.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.