Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

AFGANISTANAS: KUR NET VANDUO - TURTAS

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2012−01−14

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Afganistanas - tik pačių drąsiausių arba, tiksliau sakant, beprotiškiausių turistų lankoma šalis. Netgi Užsienio reikalų ministerijos puslapyje į šią šalį vykti tiesiog pakeliauti nerekomenduojama, mat tokių smalsuolių, ypač iš Vakarų Europos, laukia grobimai ir žudymai.
Pusę metų Afganistane teko praleisti kupiškėnui Audriui Butkevičiui. Tik šioje šalyje jis buvo ne turistas, o tarptautinės karinės misijos dalyvis. Grįžęs namo šis vyras visai kitaip pradėjo vertinti gyvenimą dažno peikiamoje Lietuvoje.


Grįžo iš misijos

Nuo 2005 metų Lietuvos kariai aktyviai dalyvauja karinėse misijose Afganistane. Dauguma Lietuvos karių siunčiami į gana ramią Goro provinciją. Čia skurdas - įprastas reiškinys. Karių tyko pavojai, tačiau jie privalo padėti vietos valdžiai plėsti įtaką provincijoje. Taip pat čia siekiama užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas vystytis gyventojų kultūrai, švietimui, sveikatos sistemai ir kitoms civilizuotame pasaulyje svarbioms sritims.
Iš šios provincijos kaip karinės misijos dalyvis prieš mėnesį grįžo trisdešimtmetis kupiškėnas A. Butkevičius. Jis Afganistane praleido šešis mėnesius ir per tą laiką spėjo iš dalies pažinti šios šalies žmones ir jų papročius.

"Pirmas dvi savaitės tik atvykus viskas buvo įdomu: žmonės, jų gyvenimas, gamta, klimatas. Bet vėliau tai virto rutina - ištisi smėlynai, kalnai, karštis ir skurdas. Grįžęs į Lietuvą galiu pasakyti, kad mes čia gyvename labai gerai. Namie bent jau visada rasi elektrą ar paprasto vandens", - "Kupiškėnų mintims" sakė A. Butkevičius.

Trumpas amžius

Ir iš tiesų, švarus ir tyras vanduo ten - tikras turtas. Afganistano gyventojai savo reikmėms dažniausiai vartoja upės vandenį.
Šalyje, kuri yra 2-4 kilometrai aukščiau jūros lygio (aukščiausios Lietuvos kalvos - apie 300 metrų virš jūros lygio), nuo pavasario iki rudens daug kur neiškrenta nė vienas lašas lietaus. Temperatūra dieną pasiekia daugiau nei 35, o saulėje ir 50 laipsnių temperatūrą.
O upės viena nuo kitos šioje šalyje nutolusios daugiau nei per 60 kilometrų. Todėl gyventojai glaudžiasi kuo arčiau upių. Goro provinciją skrodžia Harirudo upė.

"Mums, europiečiams, jų upės vandens geriau net neragauti, nes vietiniai gyventojai jį itin teršia čia pat plaudami automobilius, leisdami nuotekas ir kitus teršalus. Gal todėl Afganistano gyventojų sergamumas, o ypač kūdikių, toks didelis", - pasakojo karys.
Statistikos duomenimis, vidutinis Afganistano gyventojo amžius tėra 43-45 metai. Ši šalis pasaulyje pirmauja pagal kūdikių mirčių skaičių - paskaičiuota, kad čia neišgyvena kas šeštas naujagimis. Apie ketvirtadalis tokių mirčių būna dėl infekcinių ligų.
Afganistaniečių šeimos, pasak A. Butkevičiaus, labai gausios - mažiausiai po dešimt narių.
Su šiuo pasauliu atsisveikina ir kas 60 Afganistano gimdyvė - tokia statistika taip pat viena baisiausių visame pasaulyje. Kol kas didžioji dalis moterų vaikus gimdo namuose.
Nors medicinos pagalba Afganistane vis labiau prieinama, skurdo nualinti žmonės sunkiai pasiekia sveikatos centrus ar ligonines. Be to, šiose įstaigose, kaip ir visoje šalyje, itin trūksta higienos - dažnoje ligoninėje nėra paprasčiausio vandens.

Krosnis kūrena išmatomis

"Higiena afganistaniečiams - visiškai svetimas reiškinys. Įvažiavus į miestą nosį riečia nemalonūs kvapai - kanalizacijos čia niekas neturi, gamtinius reikalus gyventojai atlieka kur papuola. Tualete vandenį atstoja ąsotėlis vandens", - apie "komfortą" praeities karų nualintoje šalyje pasakojo kupiškėnas.
Be to, atvykus į bet kurią gyvenvietę tenka susitaikyti ir su namų šildymui skirto kuro aromaterapija. Afganistaniečiai savo krosnis kursto džiovintų gyvulių išmatų ir sausos žolės briketais. Jų kiekviename kieme stovi po didžiulę krūvą.

"Kadangi Afganistanas yra labai aukštai virš jūros lygio - vasaros čia labai karštos, o žiemos šaltos ir snieguotos. Goro provincijoje dabar naktimis atšąla iki 20 laipsnių šalčio", - sakė kalbintas karys.
Tačiau ir tokį kurą žmonėms nėra lengva pasigaminti. Mat pievų čia beveik nerasi - o žolė smėlynuose itin reta ir visiškai skurdi. Nors ir labai keista, bet afganistaniečiai augina didžiules bandas gyvulių.

"Kaimuose žmonės laiko daug gyvulių: avių, karvių, kupranugarių. Tai - pagrindinis jų maisto šaltinis. Juos gyventojai prižiūri patys, bet dažniausiai tai daro seniausi šeimos nariai", - sakė pašnekovas.
Įspūdingai europiečio akimis, anot jo, atrodo pavasarį gyvulius į kalnus išgenantys klajokliai kučiai. Bent du šimtai vyrų, moterų, vaikų iki pat rudens keliauja palei upę ir kas dieną su savo avių kaimenėmis lipa į kalnus ieškoti žolės. Čia pat papėdėje lieka jų palapinės ir asilų ar kupranugarių atgabenti daiktai.
"Ištisus mėnesius jie eina palei upę į rytus, kad galėtų paganyti savo gyvulius, ir rudeniop grįžta namo. Taip klajokliai apsirūpina maistu", - teigė karys.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 446

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]