 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
MEMORIALINIAM MUZIEJUI €“ 25
Dabartinis Povilo Matulionio memorialinis muziejus. AutorÄ—s nuotrauka Ä®kÅ«rimas strigo AnksÄiau, sovietiniais metais, P. Matulionio gatvÄ— turÄ—jo Maksimo Gorkio pavadinimÄ…. PrireikÄ— nemažai laiko ir pastangų, kol ji atgavo Lietuvos miÅ¡kų tÄ—vu vadinamo P. Matulionio vardÄ…. Tada dar labiau sutvirtÄ—jo ir idÄ—ja profesoriaus namuose įkurti muziejų. NorÄ—ta jį atidaryti 1985 metais, minint 125-Ä…sias profesoriaus gimimo metines. Deja, metas buvo ne tas ir tuometinei valdžiai atrodÄ—, kad P. Matulionis – ne tokia asmenybÄ—, kuriai įamžinti reikia įkurti muziejų. TuomeÄio rajono miÅ¡kų Å«kio direktoriaus, buvusio urÄ—do Jono MorkÅ«no pastangos iÅ¡ pradžių nuÄ—jo veltui. Atkaklus miÅ¡kininkas savo planų neatsisakÄ—. „1987 m. tuometinis KupiÅ¡kio miÅ¡kų Å«kio direktorius J. MorkÅ«nas miÅ¡kininkų ir kraÅ¡totyrininkų vardu kreipÄ—si į rajono vykdomÄ…jį komitetÄ… dÄ—l profesoriaus P. Matulionio memorialinio muziejaus įkÅ«rimo. PraÅ¡ymas buvo patenkintas: žmonÄ—ms, gyvenusiems M. Gorkio 18-ajame name, suteikti butai. AptriuÅ¡usį ir apdegusį pastatÄ…, kurio viename bute buvo gaisras, Ä—mÄ—si remontuoti patys miÅ¡kininkai. Per gana trumpÄ… laikÄ… iÅ¡ paversto lindyne namo jie padarÄ— gražų, apkaltÄ… dailylentÄ—mis pastatÄ…. IÅ¡ visos Lietuvos į urÄ—dijÄ… plaukÄ— eksponatai ir pažinojusių P. Matulionį prisiminimai. Beje, bÅ«tent J. MorkÅ«no dÄ—ka buvo pakeistas gatvÄ—s pavadinimas iÅ¡ M. Gorkio į P. Matulionio“, – 1994 m. gruodžio 21 d. „KupiÅ¡kÄ—nų minÄių“ numeryje raÅ¡Ä— NijolÄ— StulgienÄ—. Atidarymas – tikra Å¡ventÄ— IdÄ—ja realybe tapo sulaukus 130-ųjų profesoriaus gimimo metinių. „Darbas buvo pradÄ—tas dar 1986 metais. Surinkti eksponatai kukliai, taÄiau turiningai ekspozicijai, restauruotas profesoriaus namas, sutvarkyta aplinka. RugsÄ—jo 5-Ä…jÄ…, profesoriaus gimimo dienÄ…, visi darbai buvo baigti, taÄiau muziejaus atidarymo iÅ¡kilmÄ—ms pasirinktas sekmadienis, rugsÄ—jo 9-oji, taigi žmonÄ—ms laisva diena. Tai iÅ¡ties buvo reikÅ¡mingas įvykis ne tik KupiÅ¡kiui ir kupiÅ¡kÄ—nams, bet ir visiems Lietuvos miÅ¡kininkystÄ—s mokslo, kurio pradininku ir buvo profesorius P. Matulionis, puoselÄ—tojams. Jų iÅ¡ Vilniaus, Kauno, Å iaulių, RokiÅ¡kio, Palangos ir kitų miestų prisirinko iÅ¡ties nemažai, tik minioje, susispietusioje gatvÄ—je prieÅ¡ profesoriaus P. Matulionio sodybÄ… – muziejų, jų nebuvo galima atskirti. Muziejaus atidarymo dienÄ… oras pasitaikÄ— ne toks, kokio norÄ—jome. VisÄ… laikÄ… sruvo smarkus lietus. Bet kartais sakoma, kad blogo oro nebÅ«na. Ir Äia susirinkÄ™ žmonÄ—s, nors ir apsigobÄ™ skÄ—Äiais, galbÅ«t lietų sutiko kaip dovanÄ…. Juk jis – visų žolynų ir miÅ¡kų augintojas. Prie mikrofono, įtaisyto muziejaus priebutyje, pirmasis priÄ—jo kupiÅ¡kÄ—nams nematytas žmogus miÅ¡kininko uniforma. Tai Algirdas ValaviÄius, Lietuvos miÅ¡kininkų sÄ…jungos prezidentas. Kas buvo Druskininkuose, „Girios aido“ muziejuje, prisimena šį žmogų. A. ValaviÄius yra vienas iÅ¡ aktyviausių matulionieÄių klubo narių. Beje, pastarųjų yra ir KupiÅ¡kyje. Tai jiems reikia dÄ—koti, kad mÅ«sų mieste įsižiebÄ— dar vienas kultÅ«ros židinys. Muziejaus įkÅ«rimo istorijÄ… susirinkusiems papasakojo KupiÅ¡kio miÅ¡kų urÄ—dijos urÄ—das, irgi matulionietis J. MorkÅ«nas. Jis dÄ—kojo visiems, kas savo darbu prisidÄ—jo prie muziejaus sutvarkymo, ekspozicijos įrengimo. Staliai ir kiti miÅ¡kų urÄ—dijos darbininkai dirbo Äia 700 darbo dienų. Tautodailininkai kupiÅ¡kÄ—nai L. PerekÅ¡lis, H. Rakauskas, druskininkietis A. ÄŒesnulis sukÅ«rÄ— profesoriui P. Matulioniui skirtus darbus, kurie puoÅ¡ia Å¡iuos kambarius. Pagaliau po ilgų, bet net per tokį lietų nenusibodusių kalbų perkerpama juostelÄ— ir mes patenkame į muziejaus vidų. IÅ¡kart krinta į akis užraÅ¡as: „MiÅ¡kas, kurį mes aukso svarais saikome, yra niekas daugiau, kaip gamtos užmegztas mazgas iÅ¡ siÅ«lų, kurių vienas galas paslÄ—ptas žemÄ—s rutulio susiradimo spÄ—jimuose, o kitas – dar slaptingesniame mÅ«sų likime.“ Jie nežinotume, kad jie – profesoriaus P. Matulionio, pamanytume, kad Äia pasaulinio garso poeto ar filosofo žodžiai“, – 1990 metų rugsÄ—jo 15 d. „KupiÅ¡kÄ—nų mintyse“ raÅ¡Ä— Zita StaÅ¡kÅ«nienÄ—. Muziejus dabar „P. Matulionis buvo plataus profilio asmenybÄ— – miÅ¡kininkas, mokslininkas, raÅ¡ytojas. Muziejuje eksponuojamos ne tik jo iÅ¡leistos knygos miÅ¡kininkystÄ—s tematika, bet ir profesoriaus sudaryti žemÄ—lapiai, jo ir Å¡eimos nuotraukos“, – pasakojo muziejaus lankytojų priÄ—mimu besirÅ«pinantis KupiÅ¡kio miÅ¡kų urÄ—dijos miÅ¡kotvarkos inžinierius Virginijus Stapulionis. Jis apgailestavo, kad muziejus beveik nÄ—ra lankomas. „Per metus sulaukiame vos vieno kito nevietinio lankytojo“, – sakÄ— miÅ¡kininkas. TaÄiau gyvasties yra. Muziejaus kiemelyje ne kartÄ… buvo surengti P. Matulionio gimimo metinių minÄ—jimai. KupiÅ¡kio miÅ¡kų urÄ—dija, Å¡vÄ™sdama savo veiklos 50-metį prie muziejaus pastato pasodino ąžuoliukÄ…. Å alia gyvenamojo profesoriaus namo stovintis Å«kinis pastatas buvo sutvarkytas ir jame nuo 2000 metų veikia rajono jaunųjų miÅ¡ko biÄiulių sambÅ«rio bÅ«stinÄ—. „Į susirinkimus Äia Å¡iltuoju metų laiku susiburia miÅ¡ko biÄiulių bÅ«relių vadovai“, – sakÄ— V. Stapulionis. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 087 487 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
