Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

LAISVÄ—S POJÅ«TIS - GALIMYBÄ— PILDYTIS MARIAUS SVAJONÄ—MS

Neringa BUTKEVIČIŪTĖ

2011−12−10

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Turbūt daugelis jaunųjų kupiškėnų pamena visuomet nuoširdžiai besišypsantį, gitaros iš rankų nepaleidžiantį ir ispaniškomis melodijomis žavintį Argentinos aktorės ir dainininkės Natalijos Oreiro klubo Lietuvoje steigėją ir jo prezidentą, buvusį gimnazistą Marių Praniauską. 19-os palikęs gimtąjį Kupiškį, Marius šiuo metu įsikūręs visuomet savo kultūra jį žavėjusioje karštojoje Ispanijoje. Domėjomės, kaip svečioje šalyje sekasi jaunam, veržliam ir energingam vaikinui.

Kupiškyje praleistas laikas

Pokalbį su M. Praniausku pradedame nuo jo prisiminimų apie Kupiškį. Juk būtent vaikystės miestelyje, dar būdamas paauglys, jis susižavėjo ispaniškomis dainomis. "Nuo mažens pradėjau lankyti pramoginius šokius, o ten dažnai tekdavo girdėti ispaniškas dainas. Taip, matyt, po truputį ir susižavėjau šia kalba, nors aistra atėjo daug vėliau, kai būdamas trylikos nusprendžiau savarankiškai pradėti jos mokytis, - pasakojo Marius. - Ilgainiui ispanų kalbą išmokau puikiai. Man būdavo gražu klausytis ispaniškai atliekamų dainų, kuomet visi aplinkui klausėsi lietuviškų, rusiškų ar angliškų.

Matyt, ir vėl kaltas velnio tuzino skaičius - trylika, nes tokio amžiaus būdamas susižavėjau aktore, dainininke Natalija Oreiro. Internetu iš viso pasaulio susiradau begalę draugų, kurie priklausė kokiam nors "fanų" klubui. Šovė mintis: "Kodėl tokio neįsteigus Lietuvoje?"
Šią idėją įgyvendinti pavyko ir Mariaus iniciatyva buvo įkurtas N. Oreiro gerbėjų klubas. "Didžiuojuosi šiuo pasiekimu, nes klubas buvo įregistruotas kaip visuomeninė organizacija ir nuo penkiolikos metų man teko garbė būti jo prezidentu Lietuvoje. Tai buvo puikus laikas ir vienas iš įdomiausių užsiėmimų paauglystėje. Kol kiti ruošdavo matematikos namų darbus, aš sukdavau galvą, kaip suorganizuoti klubo renginį ir smagiai praleisti laiką su bendraminčiais. Nors organizacija egzistuoja iki šiol, realios veiklos nevykdome - daugelis narių suaugę ir išsibarstę po pasaulį, o ir pačiam laiko trūksta", - kalbėjo M. Praniauskas. Paklaustas, ar prisimena Kupiškį ir čia prabėgusius metus, Marius teigė, kad gimtojo miestelio niekada neužmiršta: "Kad ir prisiminti nereikia. Jis visada yra. Netikėtai atmintyje iškyla vaizdiniai, o nostalgijos, žinoma, daug. Čia gyventi ir svajoti buvo labai lengva. Kupiškio patirtys man padėjo suprasti, ko iš tiesų noriu gyvenime, ir leido tuo mėgautis."

Pastaruoju metu iš Ispanijos, kurioje gyvena jau antrus metus, į Lietuvą Marius grįžta retai, dažniausiai - per Kalėdas, į Kupiškį - dar rečiau. Tėvai įsikūrę kitur, išsibarstę ir buvę draugai, tik gimnazijoje likę keletas jo labai pasiilgtų mokytojų.

Darbas banke nesudomino

Išvykus M. Praniausko gyvenimas, pasak jo paties, klostėsi ir vis dar klostosi įspūdingai. Kai reikėjo apsispręsti, kur studijuoti, vaikinas nutarė rinktis mokslus ne Lietuvoje. "Studijuoti, kas man iš tiesų visada patiko - teatrą, šokį, muziką, nedrįsau, mat nesijaučiau pakankamai gabus tai daryti. Tad stodamas surašiau šešias visiškai skirtingas specialybes į įvairius Anglijos universitetus, įstoti pavyko į dvi - transliacijų technologijos bei ekonomikos ir finansų specialybes. Nusprendžiau pasirinkti pastarąją ir 2006 m. pradėjau mokytis Mančesterio universitete.

Daugiau nei trejus metus gyvenau Anglijoje atiduodamas socialinę duoklę. Juk puikiai baigęs mokslus žmogus, pasak visuomenės, tiesiog privalo pasirinkti gerą ir perspektyvią specialybę", - ironiškai šypsosi Marius.
"Nemėgstu ekonomikos ir pinigų iliuzijos. Anksčiau juokdavausi iš žmonių, kurie ją studijuoja, juk tai mokslas tų, kurie nežino, ko nori. Žinoma, baigęs ekonomikos studijas, turi platesnį pasirinkimą. Tačiau labai didžiuojuosi savo seserimi Migle, kuriai puikiai sekasi šokio pasaulyje ir kuri man yra geras pavyzdys, kad gyvenime niekas neturi kištis į tavo svajones", - samprotavo jaunas žmogus.

Nors buvo visko, studentiškus laikus Mančesteryje Marius prisimena su nostalgija: "Dabar pažvelgęs atgal manau, kad tai buvo puikus laikas - pirmieji mano namai toli nuo gimtųjų, pirmieji darbai, pirmieji kulinariai bandymai. Kiekvieną vasarą bent trumpam nuklysdavau į Ispaniją, o kartą, užuot grįžęs į namus, čia likau trims mėnesiams dirbti viešbutyje.
Baigęs mokslus universitete, gavau pirmo laipsnio diplomą. Dar iki tol pamėginau susirasti darbą banke, tai buvo laikotarpis, kai visas pasaulis šaukė apie artėjančios krizės pradžią. Nusiunčiau paraišką tik į vieną jų ir mane priėmė, tačiau tuo pat metu ėmė belstis per trejus metus į šalį nustumtos mano svajonės studijuoti aktorystę ar dainavimą. Niekada neįsivaizdavau savęs dirbančio banke ar kokioje kontoroje, bet nutariau pabandyti. Dirbau pinigų pervedimų tyrimų komandoje, bet jau po poros mėnesių supratau, kad tai - ne man."

Viena iš stotelių - Ispanija

Marius pasakojo, kad aktorystė jį visuomet traukė: "Net naktimis sapnuodavau, kad vaidinu, o ryte pabusdavau su tokiu stipriu pilnatvės ir pasitenkinimo jausmu, kad atrodė, jog nieko kito ir nebereikia. Ėmiau skaityti knygas apie aktorystės meną, o netrukus užsirašiau į vaidybos ir balso kursus Mančesteryje. Čia supratau viena - kad nieko nemoku. Prieš tai dar teko nuvykti į Ispanijoje vykstantį kino festivalį, kur pagaliau apsisprendžiau mesti darbą banke ir imtis to, ko labai troškau. Palikęs Angliją ir kiek pakeliavęs po Lotynų Ameriką, nuvykau į Barseloną. Tai buvo 2010 metų vasaris."

Nuo pat pirmos dienos, kuomet įsikūrė Ispanijoje, M. Praniauskas puolė ieškoti mokyklų ir agentūrų, renkančių įvairaus amžiaus ir skirtingų profesijų žmones, norinčius save išbandyti atrankose ir peržiūrose filmavimams, ir jau pirmą kovo dieną filmavosi pirmąjį kartą.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 566

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]