|
|
|
Vėrinys FARMACIJOS STUDIJOS VIKTORIJAI - GALIMYBÄ— NUOLAT TOBULÄ—TI
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ |
2011−12−03 |
 Studijuoti farmacijos mokslą nuo paauglystės kryptingai siekusi kupiškėnė Viktorija Jurėnaitė nuo šių metų liepos pradžios dirba Vytauto gatvėje įsikūrusioje vaistinėje. Jauna, tik šiais metais mokslus baigusi mergina - vaistinės filialo vedėja - farmacinės veiklos vadovė.
VienintelÄ— medikÄ— Å¡eimoje
"Jau turbÅ«t Å¡eÅ¡toje ar septintoje klasÄ—je mokydamasi tiksliai žinojau, kad bÅ«siu farmacininkÄ—", - pokalbį pradeda V. JurÄ—naitÄ—, Å¡eimoje - vienintelÄ—, pasirinkusi biomedicinos studijas. VaikystÄ—je labai patiko pieÅ¡ti, vyresnÄ—se klasÄ—se V. JurÄ—naitÄ— pamÄ—go tiksliuosius mokslus - biologijÄ…, fizikÄ…, o ypaÄ chemijÄ…. "Iki Å¡iol esu dÄ—kinga chemijos mokytojai Rimai StankeviÄienei. Man labai patiko gilinti žinias Å¡iose srityse, tad gana anksti žinojau, su kuo siesiu savo ateitį. KodÄ—l bÅ«tent farmacija, atsakyti negaliu, tiesiog ji mane traukÄ— ir domino, ilgai nemÄ…sÄiau, o sulaukusi ir tÄ—vų pritarimo neabejojau, kÄ… studijuosiu", - akcentavo mergina.
Dar mokantis P. Matulionio vidurinÄ—je mokykloje kirbÄ—jo mintis, kad galbÅ«t reiktų rinktis medicinÄ…, taÄiau tuomet iÅ¡gÄ…sdino labai ilgos, deÅ¡imt metų trunkanÄios studijos, todÄ—l, gerai iÅ¡laikiusi baigiamuosius egzaminus, mergina pasirinko mokytis vienintelÄ—je Å¡alyje auÅ¡tojoje mokykloje, ruoÅ¡ianÄioje farmacininkus - buvusiame Kauno medicinos, dabar - Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Medicinos akademijos Farmacijos fakultete. "Stodama pirmuoju numeriu įraÅ¡iau farmacijÄ…, nors kaip atsarginį variantÄ… rinkausi ir medicinos, odontologijos, visuomenÄ—s sveikatos mokslus. TaÄiau įstoti pavyko ten, kur labiausiai norÄ—jau, nors konkursas nebuvo mažas, patekau į laimingųjų studentų Å¡imtukÄ…", - mintimis į 2006 m. grįžo jauna farmacininkÄ—.
TÄ™stinÄ—s vientisos magistrantÅ«ros studijos truko penkerius metus. Pasak V. JurÄ—naitÄ—s, tai buvo labai įsimintinas laikas. "IÅ¡ pradžių manÄ™s, kaip ir daugelio kitų studentų, laukÄ— gana ilgas adaptacijos laikotarpis - didelis miestas, atotrÅ«kis nuo tÄ—vų ir, žinoma, daug sunkesni nei mokykloje mokslai. TaÄiau studentiÅ¡ko gyvenimo buvau ragavusi jau anksÄiau. Trejus metus mokiausi neakivaizdinÄ—se Jaunųjų ekologų ir vaistažolininkų mokyklose sostinÄ—je, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre. Jau tada supratau, kas yra sesijos, kuo paskaitos skiriasi nuo pamokų, susidÅ«riau su dÄ—stytojų reiklumu, atsiskaitymais, iÅ¡mokau, kad esi pats atsakingas. Žinias, kurios puikiai pravertÄ— ir studijų metu, ir dirbant, gilinau biologijos, gamtos pažinimo srityse, iÅ¡mokau atskirti begalÄ™ vaistažolių. Tai buvo tarsi savotiÅ¡kas pamatas ateiÄiai", - pasakojo V. JurÄ—naitÄ—.
Mokslo Å¡aknys karÄios...
Jau baigusi pirmÄ…jį kursÄ…, studentÄ— vasaros metu įsidarbino konsultante vienoje iÅ¡ sostinÄ—s vaistinių: "Labai norÄ—josi savo kailiu patirti tai, apie kÄ… tik girdÄ—jom ar ko mokÄ—mÄ—s. Nors prekiauti vaistais dar negalÄ—jau, jau tuomet nebijojau stebÄ—ti, klausti Å¡alia dirbanÄių kolegų, iÅ¡ jų gavau daug patarimų, po truputį susipažinau su vaistų asortimentu ir jų gausa. ÄŒia dirbau ir dar vienÄ… vasarÄ…."
Tolimesni studijų metai buvo intensyvūs ir įtempti, teko studijuoti net devynių rūšių chemiją - organinę, neorganinę, analizinę, farmacinę, fizikinę, koloidų bei kitas, semtis žinių farmakologijos, vaistų chemijos, farmakognozijos, klinikinės farmacijos srityse.
Šalia paskaitų reikėjo atlikti laboratorinius darbus ir praktiškai pažinti nelengvą farmacijos mokslą: "Mokantis vaistinės vaistų ir pramoninės vaistų technologijos disciplinų gamindavome miltelius, žvakutes, tepalus, suspensijas, emulsijas, augalinius ekstraktus, želatinos kapsules. Žinoma, praktika buvo nepalyginti įdomesnė nei paskaitos."
V. Jurėnaitės vasaros ir savaitgaliai tuomet bėgo dirbant vaistininko padėjėja Kupiškyje. "Darbas vaistinėje labai traukė. Tai buvo puiki galimybė įgyti neįkainojamos darbinės patirties", - pabrėžė mergina.
Paskutiniajame studijų kurse ji ryžosi jÄ—gas iÅ¡mÄ—ginti atlikdama praktikÄ… pagal "Erasmus" studentų mainų programÄ…: "Tris mÄ—nesius gyvenau ir dirbau Londone, privaÄioje vaistinÄ—je. Nors konkreÄių pareigų neturÄ—jau, mano užduotis buvo tik stebÄ—ti, taÄiau pravertÄ— nauja patirtis, darbas dideliame kolektyve, pagilinau anglų kalbos žinias. Jau tuomet pastebÄ—jau, kad anglai vartoja mažiau vaistų nei Lietuvos gyventojai. Anglai dažniausiai serga Å¡irdies ir kraujagyslių, perÅ¡alimo ligomis, skundžiasi aukÅ¡tu kraujospÅ«džiu, taÄiau Didžiojoje Britanijoje aktualesni padidÄ—jusio cholesterolio kiekio sukelti susirgimai, tikriausiai sÄ…lygoti nesveikos mitybos."
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (5)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
