Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KAI DARBAS BUVO NEIÅ¡VENGIAMA GYVENIMO DALIS

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2011−11−26

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Iš dažno pensininko šiais laikais gali išgirsti nuostabos žodžius, iš kur Lietuvoje toks nedarbas ir kodėl jauni žmonės patys dažnai nebenori dirbti. "Prie ruso tai tik pamėgink neiti į darbą, gali ir "tiurmos" gaut", - sako rudilietis Anicetas Kriauza. Devintą dešimtį perkopęs vyras per visą savo gyvenimą pakeitė kone dešimtį darbų ir skirtingų profesijų. Jam teko ragauti ir paprasto statybininko, ir kaimo skaityklos vadovo duonos.

NorÄ—jo papasakoti apie save

A. Kriauza - ilgametis Rudilių kaimo gyventojas, apie kurį, rodos, nieko ypatingo negalėtų pasakyti jo kaimynai. Jis tiesiog gyvena nuošalioje šio kaimo gatvelėje, turi ištikimą draugą - šunytį, laisvalaikiu (o jo turi ištisą parą) skaito daug laikraščių, žurnalų, knygų ir dažnai susimąsto apie praeitį.

"Norėčiau jums papasakoti apie savo gyvenimą, apie savo gimtą kaimą - Paketurius. Kaip atsikrausčiau į Rudilius ir čia susiradau žmoną. Kaip dirbau skaityklos klube - och, kokią kultūros programą tada turėjau", - pasikvietęs "Kupiškėnų mintis" bandė aiškinti, apie ką nori žurnalistams papasakoti 93 metų gruodį sulauksiantis senolis.
Pasibaigus ilgam pokalbiui į galvą atėjo mintis, kad, ko gero, nė vienam tokio amžiaus žmogui reklamos nereikia. Iš vaikystės visi žinom, kaip smagu būdavo prisėsti prie seno žmogaus ir ilgas valandas klausytis jo patirtų nuotykių.
Juk viskas anksčiau buvo kitaip...

VaikystÄ— Paketuriuose

Tiesa, ir pačiam mūsų pašnekovui viskas anuomet atrodė kitaip.
"Baigiau keturis skyrius Kupiškio mokykloje. Vaikystėje teko piemenauti. Visi kaimo žmonės paeiliui turėjo tai daryti, o mums vadovavo skerdžius. Kad užtrimituodavo jis savo dūda, visas kaimas skambėdavo. Šešiolikos būdamas tarnavau pas vieną Antašavos ūkininką", - pasakojo A. Kriauza.

O labiausiai į tuomet dar jauno vaikėzo atmintį įsirėžė didžiulis gaisras jo gimtinėje. 20 sodybų turėję Paketuriai, senolio žodžiais, supleškėjo akimirksniu. Kaimo gyventojai netekę namų išsikraustė į aplinkinius vienkiemius.
Paketuriuose, A. Kriauzos teigimu, tuomet gyveno trys jo pavardę turėję šeimos. Pats Anicetas augo žemdirbių šeimoje. Be jo, dar buvo keturi vaikai.
Sulaukęs amžiaus, kai reikėjo pradėti galvoti apie ateitį, pašnekovas stojo mokytis agronomo profesijos. Tačiau 1945 metais jį pašaukė tarnauti į kariuomenę.
"Tarnavau Vilniuje. Pradžioje mane paskyrė prie maisto, paskui teko vadovauti 30 žemaičių, kurie turėdavo kūrenti pirtį", - prisiminė rudilietis.

Vienu metu jam buvo kilusi grėsmė patekti į pačią karo ugnį. Bet jį išgelbėjo vidurių šiltinė: "Atsimenu, paskutinę naktį ilgai meldžiausi, kad tik nereiktų eiti į frontą. Ir laimei, nors tai ir nebuvo labai malonu, susirgau vidurių šiltine. Taip manęs ir nebeišsiuntė."
Iškart po to jauną vaikiną ir namo paleido, o kad, pasak jo, grįžti nebereikėtų, buvo išduoti nauji asmens dokumentai. Juose Anicetą pasendino aštuoneriais metais.

Būsima žmona pavaišino medumi

Slankioti po namus ir dykaduoniauti grįžus namo A. Kriauzai nebuvo net minčių. Niekas, anot jo, tokio malonumo sau tada negalėjo leisti. Todėl jaunas vyras įsidarbino Noriūnuose buhalterio pavaduotoju, o po metų perėjo į Svidenių apylinkės sekretoriaus pareigas. Vėliau ketverius metus Anicetas dirbo Viešintose draudimo inspektoriumi.
Kad gautų pastarąjį darbą, vyras turėjo surašyti kelių apylinkių ūkius. Taip, anot pašnekovo, kelias jį atvedė į Rudilius. Čia jis sutiko ir savo būsimąją žmoną. Ši tuomet į ūkį užsukusį jauną surašinėtoją pavaišino medumi.

"Ketverius metus dirbau draudimo srityje. Tais laikais retas darbą pats susirasdavo - turėdavai eiti ten, kur paskiria. Ir mane netikėtai pasiūlė perkelti į Žemaitiją. Tuomet išėjau iš darbo savu noru", - pasakojo rudilietis.
Ilgai laukti darbo jam nereikėjo. Vieną dieną netikėtai jį pasiekė žinia, kad Rudiliuose reikalingas skaityklos klubo vedėjas. Tik šiai vietai, pasak pašnekovo, reikėjo partijos rekomendacijos.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 644

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]