 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
POVILUI MATULIONIUI €“ 155
MiÅ¡kininkas profesorius Povilas Matulionis. Nuotrauka iÅ¡ „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijos“, V., 2012 Svarbesnieji gyvenimo faktai MiÅ¡kininkas, valstybÄ—s veikÄ—jas, pedagogas, literatas Povilas Matulionis gimÄ— 1860 m. rugsÄ—jo 5 d. (17 d.) KupiÅ¡kyje, valstybinių valstieÄių Å¡eimoje (buvo aÅ¡tuntas vaikas). IÅ¡mokÄ™s skaityti namie, 1873 m. baigÄ™s KupiÅ¡kio pradžios mokyklÄ…, P. Matulionis įstojo į Daugpilio (Dinaburgo) realinÄ™ mokyklÄ…. 1882 m., kunigui Kleofui Kozmianui (Kuzminui) pasiÅ«lius, buvo įstojÄ™s į ŽemaiÄių vyskupijos kunigų seminarijÄ… Kaune, bet pajutÄ™s, kad neturi paÅ¡aukimo, jÄ… paliko. NorÄ—damas užsidirbti pinigų studijoms, 3 metus mokytojavo privaÄiuose dvaruose (dar mokydamasis Daugpilyje nuo 3 klasÄ—s, tÄ—vui mirus, užsidirbdavo kaip korepetitorius). 1885–1889 m. P. Matulionis studijavo Sankt Peterburgo miÅ¡kų institute, gerai mokÄ—si, tad gavo stipendijÄ…. „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ raÅ¡oma, kad Povilas Matulionis nuo 1889 m. dirbo urÄ—do padÄ—jÄ—ju OpoÄkoje (Pskovo gub.), nuo 1892 m. – Cholmo (Pshovo gub.) miÅ¡kų jaunesniuoju taksatoriumi. Nuo 1894 metų P. Matulionis – jaunesnysis taksatorius Vilniuje, taksavo KurÅ¡Ä—nų, RumÅ¡iÅ¡kių, KarmÄ—lavos miÅ¡kus, nuo 1898 metų – Vilniaus ir Kauno gubernijų vyr. taksatorius, miÅ¡kotvarkos revizorius. Buvo kvieÄiamas profesoriauti į Sankt Peterburgo ir Pulavų miÅ¡kų institutus, bet pasiliko Vilniuje. 1906 m. P. Matulionis – Oloneco gubernijos miÅ¡kų administracijos ekspertas, 1907–1909 m. tvarkÄ— 142 000 deÅ¡imtinių miÅ¡ko Å«kį Suomijoje – už tai pakeltas valstybÄ—s patarÄ—ju. Nuo 1910 metų kupiÅ¡kÄ—nas gyveno Smolenske, dirbo 7 gubernijų (Estlandijos, Livlandijos, KurÅ¡o, Vitebsko, Smolensko, Mogiliovo, ÄŒernigovo) miÅ¡kų tvarkytoju. Po bolÅ¡evikų perversmo P. Matulionis buvo iÅ¡rinktas Smolensko gubernijos revoliucinio vykdomojo komiteto pirmininku, Sovietų Rusijos vyriausybÄ— jį skyrÄ— visos Rusijos miÅ¡kų komisaru, bet P. Matulionis 1918 m. grįžo į LietuvÄ…. ÄŒia dirbo Lietuvos Respublikos žemÄ—s Å«kio ir valstybÄ—s turtų ministerijos MiÅ¡kų skyriaus vedÄ—ju, nuo 1919 m. pradžios – MiÅ¡kų departamento direktoriumi, vÄ—liau – žemÄ—s Å«kio ir valstybÄ—s turtų viceministru III P. DovydaiÄio vyriausybÄ—je (1919 m. kovo 12–balandžio 12 d., faktiÅ¡kai Ä—jo ministro pareigas). Nuo 1921 m. P. Matulionis dÄ—stÄ— Dotnuvos žemÄ—s Å«kio technikume, ŽemÄ—s Å«kio akademijoje Dotnuvoje, Lietuvos universitete, 1923–1924 m. Å¡io universiteto MiÅ¡kininkystÄ—s katedros vedÄ—jas, profesorius (1923 m.). Povilas Matulionis yra pirmasis ŽemÄ—s Å«kio akademijos Dotnuvoje rektorius (1924–1928), MiÅ¡kotvarkos katedros vedÄ—jas (1924–1929). 1929 m. sausio 1 d. P. Matulionis iÅ¡Ä—jÄ™s į pensijÄ… apsigyveno KupiÅ¡kyje, namelyje netoli nuo tÄ—vų gimtosios sodybos, vÄ—liau – pas dukterį MarijÄ… JanaviÄienÄ™ Aleksandrijoje prie Å iaulių. ÄŒia ir mirÄ— nuo plauÄių uždegimo 1932 m. kovo 15 d. KÅ«ryba ir visuomeninÄ— veikla P. Matulionis dar mokydamasis Daugpilio mokyklos IV klasÄ—je raÅ¡Ä— eilÄ—raÅ¡Äius, kuriuos skaitydavo iÅ¡ rankraÅ¡Äių klasÄ—je ar parvykÄ™s atostogų į tÄ—viÅ¡kÄ™. Mokytojaudamas dvaruose paraÅ¡Ä— pirmÄ…jį lietuviÅ¡kÄ… aritmetikos uždavinynÄ… „Užduotiną“, kurį J. GailuÄio slapyvardžiu 1885 m. iÅ¡spausdino Tilžėje. Studijuodamas įsitraukÄ— į slapto lietuviÅ¡ko bÅ«relio veiklÄ…, 1885 m. kartu su Jonu Spuduliu tÄ™sÄ— slapto hektografuoto laikraÅ¡tÄ—lio „Žinių neÅ¡Ä—jis“ leidybÄ… (iÅ¡Ä—jo 10 numerių). Å iuo metu bendradarbiavo ir Jono Å liÅ«po leidžiamame „LietuviÅ¡kajame balse“. 1888 m. Å¡iame laikraÅ¡tyje iÅ¡spausdinti 5 P. Matulionio eilÄ—raÅ¡Äiai, patriotiniais, istoriniais motyvais artimi Vinco Kudirkos, Prano VaiÄaiÄio to meto eilÄ—raÅ¡Äiams. „IÅ¡ P. Matulionio publicistikos pažymÄ—tina 1891 m. pasirodžiusi kraÅ¡totyros apybraiža „KupiÅ¡kis ir kupiÅ¡kÄ—nai“, kurioje pateikiama daug istorinių, ekonominių, etnografinių žinių apie KupiÅ¡kį ir jo apylinkes. ApraÅ¡oma XIX a. antrosios pusÄ—s kraÅ¡to gamta, žmonių buitis, paproÄiai, žemÄ—s darbai ir amatai. Daug vietos skirta miÅ¡kų ir jų augmenijos apraÅ¡ymams. Apybraiža „KupiÅ¡kis ir kupiÅ¡kÄ—nai“ – tai pirmoji KupiÅ¡kio kraÅ¡to istorija, paraÅ¡yta to laikmeÄio liudytojo“, – teigiama KupiÅ¡kio vieÅ¡osios bibliotekos 2000 metais iÅ¡leistoje knygoje „Nepažįstamas Povilas Matulionis“. ApsigyvenÄ™s Vilniuje P. Matulionis įsijungÄ— į slaptÄ… lietuvių draugijÄ… – „Dvylikos apaÅ¡talų“ kuopÄ… – lietuvybei gaivinti. Å ios draugijos pastangomis Vilniaus lietuviai 1901 m. atsikovojo Å v. Mikalojaus bažnyÄiÄ… ir gavo lietuvį kunigÄ…. „PraÄ—jus deÅ¡imtmeÄiui nuo įsimintinos pergalÄ—s „Viltis“ raÅ¡Ä—, kad „ta bažnyÄia vienintelÄ— Vilniuje, kur lietuviai dabar jauÄiasi esÄ… Lietuvoje, savo tÄ—vų žemÄ—je, kur jie, spaudžiami vargo, gali krÅ«von susirinkÄ™ /.../ klausyti gimtÄ…ja kalba sakomų pamokslų ir giedoti savo protÄ—vių paproÄiu giesmes“, – raÅ¡o Vidmantas Jankauskas straipsnyje „Vienas iÅ¡ „Dvylikos apaÅ¡talų“: Povilas Matulionis Vilniuje (1894–1910)“ / „KupiÅ¡kis“, 2010, Nr.8. P. Matulionis – pirmasis slaptų lietuvių spektaklių Vilniuje (1901–1902 m. VileiÅ¡ių bute) režisierius. „Spektakliai, vaidinimai buvo puiki priemonÄ— ir akstinas susiburti tam tikroms bendraminÄių grupÄ—ms. Tad nieko nuostabaus, kad lietuvių tautos priespaudos laikais teatras, tegul ir saviveiklinis, galÄ—jo bÅ«ti ne mažiau reikalingas ir reikÅ¡mingas už spausdintÄ… žodį ar lietuviÅ¡kas pamaldas bažnyÄioje“, – teigia V. Jankauskas. Moksliniai darbai MiÅ¡kininkas P. Matulionis paskelbÄ— per 150 mokslinių darbų. Vilniuje 1906 m. lietuviÅ¡kai iÅ¡leido 15 metų rengtÄ… lietuviÅ¡kÄ… „Lietuvos augalų žodynÄ… ir augalų taislą“, kur surinkta 3000 augalų lietuviÅ¡kų pavadinimų. Gyvendamas Smolenske parengÄ— „Gamtos žodyną“ iki S raidÄ—s (8000 žodžių) rusų ir lietuvių kalbomis. ParaÅ¡Ä— knygas „MiÅ¡ko auklÄ—jimas“ (1920), „Lietuvos miÅ¡kai“ (1922), „Gintaras lietuvių žemÄ—je“ (1922), „Kiek girioje medžio kirstina“ (1924), „MiÅ¡ko atvejinÄ— arba sÄ—klinÄ— medžiapjÅ«tė“ (1925) ir kt. P. Matulionis sukÅ«rÄ— miÅ¡kų kvalifikacijos lentelÄ™, sudarÄ— pagrindinių Lietuvos medžių rÅ«Å¡ių tÅ«rių lenteles, Lietuvos kalvotumo ir nuotakumo (1906), Lietuvos apžvalginį (1922), Lietuvos ir Latvijos reljefinius (1922) žemÄ—lapius. Labai taikliai P. Matulionį ir jo veiklÄ… yra apibÅ«dinÄ™s kraÅ¡tietis Peliksas BugailiÅ¡kis: „IÅ¡ bÅ«do ir kalbos tikras liaudies sÅ«nus, neiÅ¡sižadÄ—jÄ™s savo tarmÄ—s, aukÅ¡to rango valdininkas, girininkas specialistas, labai vertinamas valdžios sferose, be to, įvairių specialių įstaigų bei organizacijų (žuvivaisos, technikos, smulkiosios pramonÄ—s) veiklus narys /.../. Jo paprastumas su žmonÄ—mis, mokÄ—jimas dalykiÅ¡kai, konkreÄiai sprÄ™sti reikalus kÄ—lÄ— jo autoritetÄ… ir pasitikÄ—jimÄ… juo, nepaisant staÄiokiÅ¡ko bÅ«do ir keistos iÅ¡vaizdos (beformÄ— barzda) ir nelabai tinkanÄios jo stuomeniui valdiÅ¡kos uniformos. Mat jis visur buvo reikalingas kaip rimtas Å¡ulas vienam ar kitam darbui bei sumanymui paremti ir ne vieno jų tolregis iniciatorius.“ Tai citata iÅ¡ 2014 m. iÅ¡leistos didžiulÄ—s Romualdo Deltuvo monografijos „Povilas Matulionis: ateities pradžia – tai mes“. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 080 370 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
