Yra žemės ir dangaus riba. Yra riba tarp svajonių ir tikrovės, vandens ir sausumos. Riba perskelia laiką į dvi dalis: kas praėjo - kas dar bus... Dabartis - tik Akimirka, greitai ji virsta Praeitimi. Gyvenimas kaip tolimų Vizijų veidas prie stiklo prilipęs boluoja iš tolo, prie lango Žmogus kantriai sėdi... Gal susigrąžino vaiko sielos žavesį?
Gera pasidžiaugti vakaru. Nieko neveikti, nieko nenorėti. Tik sėdėti be jokios minties ir žiūrėti, kaip rami saulė vakare mus palieka. Iš tikrųjų puiku, kai nereikia nieko kalbėti ir nieko aiškinti nei sau, nei kitiems. Visko prisigalvoji, kai esi sutrikęs, liūdnas ir norėdamas nusiraminti ieškai paaiškinimo.
Tegul didysis Gyvenimo laikrodis pernakt skaiÄiuoja LaikÄ…. O Žmogui reikia bristi per juodÄ… tuÅ¡ÄiÄ… dykumÄ… ir suprasti, kad reikia pagaliau pradÄ—t gyventi ramiai. Reikia mÄ…styt, LaimÄ—s valandÄ—lÄ™ tarp rÅ«pesÄių pajust. Harmonijos ir santaikos su savimi Å¡irdyje baltÄ… vÄ—liavÄ… iÅ¡kelt. Suprasti, kad neatsargus žodis kaip rakÅ¡tis ima pÅ«liuoti sieloje, kad paralyžiuoja smulkmenų bakterijos Mintis ir ProtÄ…, kad akys nemato, jei Å irdis liepia joms apakti, kad rudens rÅ«kas apgaubÄ— Å¡irdy žmones, apdraustus Atmintim... RytinÄ—s mintys nulems Žmogaus elgesį visai dienai: jei optimistiÅ¡kos - diena Å¡viesi ir sÄ—kminga, o jei pesimistinÄ—s - nuobodi ir beprasmÄ—. Gal drÄ…sus ir iÅ¡mintingas žmogus ant Dienos veidrodžio nutrins ligas sukelianÄias mintis, kuriose sumiÅ¡Ä™s pyktis, pavydas, plepalai, pasipiktinimas, pagieža, pinigai, pataikavimas ir kiti P... Gal ant Galvos užsidÄ—s skrybÄ—lÄ™ su užraÅ¡u: " Å irdžiai kenkia du dalykai: greitas lipimas laiptais ir žmonių niekinimas."
Ir tada žengs per slenkstį - Gamtos mums duotas Gyvenimas trumpas, taÄiau atminimas apie gerai nugyventÄ… GyvenimÄ… amžinas. Jei Žmogus įsivaizduotų, kad jam gimus buvo padovanotas puikus virtuvinių puodų - neribotų galimybių rinkinys, tai jis paruoÅ¡tų puikiÄ… puotÄ… arba puoduose galÄ—tų bÅ«ti tik degÄ—siai ar vakarykÅ¡Äių idÄ—jų likuÄiai. Dievo, Gamtos ir Gyvenimo dovanotame recepte yra vienas magiÅ¡kas prieskonis, kuris iÅ¡gelbsti net ir beviltiÅ¡kai sugedusį patiekalÄ…. Tai nuoÅ¡irdi MeilÄ—. Kai nÄ—ra Å¡irdingos meilÄ—s supantiems žmonÄ—ms, lygina, lenktyniauja Žmogus su aplinkiniais, jauÄiasi geresnis ar svarbesnis už kitus. Toks požiÅ«ris nepriartina prie vienybÄ—s, meilÄ—s ir savitarpio pagalbos. Kelias nuÅ¡vieÄiamas tiems, kurie atsigręžia į Å¡viesÄ…. PasisukÄ™s į kitÄ…, savanaudiÅ¡kumo pusÄ™, Žmogus žengia paskui savo Å¡eÅ¡Ä—lį. Nelengva bÅ«ti pasiruoÅ¡us duoti tai, kÄ… turi, ir tikÄ—ti, kad bet kas, kÄ… duodi, gali bÅ«ti palaiminimas. O gali Žmogus pasidalyti savo laiku, džiaugsmo ir juoko dovana. Gali bÅ«ti kantrus ir užjausti, padrÄ…sinti. Gali dovanoti savo paramÄ… ir supratimÄ…. Žmogui kaip ir eilÄ—raÅ¡Äiui nereikia ypatingų sÄ…skambių ir žodžių, o reikia tik paprasÄiausios tiesos ir tikros iÅ¡ Å¡irdies į Å¡irdį kalbos. Gali gyventi dabartyje ir rasti savo AmžinybÄ™ kiekvienoje akimirkoje. Gali žiÅ«rÄ—ti, kaip žaidžia vaikai. Gal taip ir reikia. Gal jie ir yra AmžinatvÄ—. Gal Gyvenimas yra tai, kÄ… reikia atlikti Žmogui dabar arba niekada. KÄ… renkatÄ—s JÅ«s?..
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.