Vaikui visada labai svarbu pavyzdys. Tikriausiai niekas geriau nepadeda suvokti muzikos, kaip paties koncerte iÅ¡girsta, pajausta muzika ar pokalbis su atlikÄ—ju. Tuomet net ir patys paprasÄiausi instrumentai tampa nepaprastais, atsiranda susidomÄ—jimas ir noras iÅ¡mokti jais groti.
Į Kupiškio meno mokyklą atvykęs buvęs jos mokinys Arvydas Kirda ir jam talkinusi žmona Gailutė sulaukė nuoširdaus vaikų susižavėjimo. Jų trumpas koncertas liaudies muzikos instrumentais abejingų nepaliko.
Muzikalumas - giminės bruožas
"Kažkada, kai mokiausi Å¡ioje mokykloje, ji atrodÄ— labai didelÄ—. O mano pirmoji mokytoja buvo GenovaitÄ— BartaÅ¡eviÄienÄ—. Kada visi vaikai eidavo žaisti krepÅ¡inį ar futbolÄ…, aÅ¡ eidavau groti akordeonu, - susitikime su meno mokyklos auklÄ—tiniais kalbÄ—jo A. Kirda. - Dabar ji labai miela, bet labai maža."
Arvydo gimtinÄ— yra Ožkinių kaimas, vÄ—liau vaikystÄ— bÄ—go DidžprÅ«dÄ—liuose. Prisimindamas savo vaikystÄ™ paÅ¡nekovas sakÄ—, kad jo mama labai gražiai dainuodavo - puikiai pritardavo antru balsu. Dainingas buvo ir mamos tÄ—velis bei dar keli giminaiÄiai. "Kuomet trys vyrai pradÄ—davo dainuoti, tai net žibalinÄ—s lempos gesdavo", - pasakojo ponas Arvydas.
Tėvelio pusbrolis Vladas Kirda grodavo, tai ir Arvydui labai norėjosi išmokti. Kai V. Kirda parodė, kaip reikia groti, jaunasis muzikantas labai džiaugėsi. Tik jau vėliau, lankant muzikos mokyklą, buvo sunku išmokti taisyklingai groti, nes daug bėdų kėlė įtempta ranka. Kai muzikavimo įgūdžiai gerokai patobulėjo, Arvydas su dėde net kolūkio ataskaitiniuose susirinkimuose grodavo.
Baigęs muzikos mokyklą, mokėsi Jono Švedo muzikos mokykloje, vėliau studijavo Klaipėdos universiteto Liaudies muzikos katedroje orkestrinį dirigavimą. Teko mokytis diriguoti ir orkestrui, ir kapelai.
"Paskutiniame kurse norÄ—jau grįžti studijuoti etnomuzikologijos į Vilnių, taÄiau dÄ—stytojas neiÅ¡leido, ir baigiau studijas KlaipÄ—doje. Paskui etnomuzikologijÄ… baigiau Vilniaus muzikos akademijoje, - pasakojo A. Kirda. - Man geriau groti kaip liaudyje sakoma "iÅ¡ ausies" - pasiklausai ir pabandai pakartoti melodijÄ…."
PuoselÄ—ja lietuvybÄ™ svetur
VÄ—liau A. KirdÄ… likimas nuvedÄ— dirbti į Lietuvos radijÄ…. Ten 7-erius metus rengÄ— folkloro laidas. PrasidÄ—jus etatų mažinimui liko be darbo. Po kiek laiko atsirado galimybÄ— važinÄ—ti į lietuvių mokyklÄ… Lydoje (Baltarusija). Ten vaikus moko Å¡okių, dainelių. VÄ—liau sulaukÄ— pasiÅ«lymo dar užsukti ir į GervÄ—Äius.
"Nors ten Å¡eimos miÅ¡rios, taÄiau vaikai noriai dainuoja lietuviÅ¡kas dainas, Å¡oka lietuviÅ¡kus ratelius. IÅ¡eivijoje visai kitoks požiÅ«ris į liaudiÅ¡kÄ… dainÄ…. Visi nori pirmieji padainuoti - tai jiems yra garbÄ—s reikalas, - pasakojo A. Kirda. - Ten labai gyvos tradicijos, bendruomeniÅ¡kumas."
Didelis įvykis Lydoje gyvenantiems lietuviams buvo miesto bibliotekoje atidarytas lietuviškų knygų skyrelis. Ta proga net lietuvišką koncertą teko suorganizuoti.
"Dabar keliauti į BaltarusijÄ… jau problema. PasienieÄiai niekaip negali patikÄ—ti, kad ten važiuoju tik dirbti, o ne kontrabanda užsiiminÄ—ti", - juokÄ—si paÅ¡nekovas.
Darbų ratas pamažu didėja. Jau metai kaip M. Romerio universitete ponas Arvydas vadovauja folkloro ansambliui.
"Å iuo metu daugiausiai koncertuojame užsienio lietuvių bendruomenÄ—ms, - į pokalbį įsijungusi pasakojo Arvydo žmona GailutÄ—. - YpaÄ esame laukiami lietuviÅ¡kose mokyklose."
Didžiojoje Britanijoje teko koncertuoti ir visuomeninėje anglų mokykloje, kurioje didžiąją daugumą sudarė juodaodžiai. Ten ypatingai stebino tvarka - aukštos mokyklos tvoros, apsaugininkai, užrakinamos mokyklos durys iš vidaus.
Kirdoms įsiminė ir viešnagė Norvegijoje. Į vestuvių puotą norvegai atėjo pasipuošę nuostabiais tautiniais drabužiais. "Kažin, ar pas mus taip gali būti, - svarstė A. Kirda. - Ten žmonės labai didžiuojasi savo kilme."
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.