Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KUPIšKėNAS, PUOSELėJANTIS ETNOKULTūROS KRAITį

Nida Å ULCIENÄ–

2011−11−05

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vaikui visada labai svarbu pavyzdys. Tikriausiai niekas geriau nepadeda suvokti muzikos, kaip paties koncerte išgirsta, pajausta muzika ar pokalbis su atlikėju. Tuomet net ir patys paprasčiausi instrumentai tampa nepaprastais, atsiranda susidomėjimas ir noras išmokti jais groti.
Į Kupiškio meno mokyklą atvykęs buvęs jos mokinys Arvydas Kirda ir jam talkinusi žmona Gailutė sulaukė nuoširdaus vaikų susižavėjimo. Jų trumpas koncertas liaudies muzikos instrumentais abejingų nepaliko.


Muzikalumas - giminės bruožas

"Kažkada, kai mokiausi šioje mokykloje, ji atrodė labai didelė. O mano pirmoji mokytoja buvo Genovaitė Bartaševičienė. Kada visi vaikai eidavo žaisti krepšinį ar futbolą, aš eidavau groti akordeonu, - susitikime su meno mokyklos auklėtiniais kalbėjo A. Kirda. - Dabar ji labai miela, bet labai maža."

Arvydo gimtinė yra Ožkinių kaimas, vėliau vaikystė bėgo Didžprūdėliuose. Prisimindamas savo vaikystę pašnekovas sakė, kad jo mama labai gražiai dainuodavo - puikiai pritardavo antru balsu. Dainingas buvo ir mamos tėvelis bei dar keli giminaičiai. "Kuomet trys vyrai pradėdavo dainuoti, tai net žibalinės lempos gesdavo", - pasakojo ponas Arvydas.
Tėvelio pusbrolis Vladas Kirda grodavo, tai ir Arvydui labai norėjosi išmokti. Kai V. Kirda parodė, kaip reikia groti, jaunasis muzikantas labai džiaugėsi. Tik jau vėliau, lankant muzikos mokyklą, buvo sunku išmokti taisyklingai groti, nes daug bėdų kėlė įtempta ranka. Kai muzikavimo įgūdžiai gerokai patobulėjo, Arvydas su dėde net kolūkio ataskaitiniuose susirinkimuose grodavo.

Baigęs muzikos mokyklą, mokėsi Jono Švedo muzikos mokykloje, vėliau studijavo Klaipėdos universiteto Liaudies muzikos katedroje orkestrinį dirigavimą. Teko mokytis diriguoti ir orkestrui, ir kapelai.
"Paskutiniame kurse norėjau grįžti studijuoti etnomuzikologijos į Vilnių, tačiau dėstytojas neišleido, ir baigiau studijas Klaipėdoje. Paskui etnomuzikologiją baigiau Vilniaus muzikos akademijoje, - pasakojo A. Kirda. - Man geriau groti kaip liaudyje sakoma "iš ausies" - pasiklausai ir pabandai pakartoti melodiją."

PuoselÄ—ja lietuvybÄ™ svetur

Vėliau A. Kirdą likimas nuvedė dirbti į Lietuvos radiją. Ten 7-erius metus rengė folkloro laidas. Prasidėjus etatų mažinimui liko be darbo. Po kiek laiko atsirado galimybė važinėti į lietuvių mokyklą Lydoje (Baltarusija). Ten vaikus moko šokių, dainelių. Vėliau sulaukė pasiūlymo dar užsukti ir į Gervėčius.

"Nors ten šeimos mišrios, tačiau vaikai noriai dainuoja lietuviškas dainas, šoka lietuviškus ratelius. Išeivijoje visai kitoks požiūris į liaudišką dainą. Visi nori pirmieji padainuoti - tai jiems yra garbės reikalas, - pasakojo A. Kirda. - Ten labai gyvos tradicijos, bendruomeniškumas."

Didelis įvykis Lydoje gyvenantiems lietuviams buvo miesto bibliotekoje atidarytas lietuviškų knygų skyrelis. Ta proga net lietuvišką koncertą teko suorganizuoti.
"Dabar keliauti į Baltarusiją jau problema. Pasieniečiai niekaip negali patikėti, kad ten važiuoju tik dirbti, o ne kontrabanda užsiiminėti", - juokėsi pašnekovas.
Darbų ratas pamažu didėja. Jau metai kaip M. Romerio universitete ponas Arvydas vadovauja folkloro ansambliui.

"Šiuo metu daugiausiai koncertuojame užsienio lietuvių bendruomenėms, - į pokalbį įsijungusi pasakojo Arvydo žmona Gailutė. - Ypač esame laukiami lietuviškose mokyklose."
Didžiojoje Britanijoje teko koncertuoti ir visuomeninėje anglų mokykloje, kurioje didžiąją daugumą sudarė juodaodžiai. Ten ypatingai stebino tvarka - aukštos mokyklos tvoros, apsaugininkai, užrakinamos mokyklos durys iš vidaus.

Kirdoms įsiminė ir viešnagė Norvegijoje. Į vestuvių puotą norvegai atėjo pasipuošę nuostabiais tautiniais drabužiais. "Kažin, ar pas mus taip gali būti, - svarstė A. Kirda. - Ten žmonės labai didžiuojasi savo kilme."


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 632

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]