Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

DžIUGUS AUKOJIMAS

Emilija PAMARNACKAITÄ–

2011−10−08

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šventų Mišių auka Subačiaus parapijos šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Jas aukoja prieš pusantro mėnesio apaštalavimą čia pradėjęs kunigas Albertas Kasperavičius. Maloniai nuteikia džiaugsmu spindintis klebono veidas, jis pats, iš širdies, visa savo esybe įsijausdamas į atliekamas apeigas (pasirodo, ir aukojimas gali būti džiugus), apmąstymų valandėlės. Ką papasakos klebonas apie save, savo ateities planus?

Gerbiamas kunige, kokios jūsų kilmės šaknys? Kaip vedė kelias į seminariją?

Esu kilęs iš Pakruojo krašto, iš Rozalimo parapijos, labai mielo Meldinių kaimo, prigludusio prie Daugyvenės upės. Rozalimas nuo seno buvo garsus apylinkėse kaip pamaldi parapija, anksčiau į Rozalimo parapiją per didžiuosius atlaidus iš kaimyninių parapijų bei vietovių būriais plūsdavo maldininkai. Dabar to likęs tik prisiminimas žmonių atmintyje. O iš mano gimtojo kaimo yra kilęs ne vienas svarbus žmogus: būta ir knygnešių, ir carinės Rusijos platumas išmaišiusių, ir Amerikos išeivių veikloje gilų pėdsaką palikusių, ir pokaryje galvas už laisvę paguldžiusių. Iš mūsų kaimo save kildina kunigas vienuolis jėzuitas Anicetas Tamošaitis, dabar esantis jau labai garbaus amžiaus. Šeimoje augome 5 vaikai: brolis, šiuo metu gyvenantis Amerikoje, ir 3 seserys, kurios įsikūrė Kaune. Mama tebegyvena tėviškėj, tėtis jau prieš 5 metus išlydėtas į Amžinybę. Didelę įtaką vertybių formavimuisi augant gimtuose namuose man turėjo tėtis, kuris buvo tvirtas katalikas, klausydavo uždraustų tais laikais Amerikos balso, Laisvosios Europos, Vatikano radijo stočių. Mūsų šeimoje buvo brangi tradicija kiekvieną sekmadienį visiems kartu keliauti į bažnyčią. Su broliu nuo mažų dienų bažnyčioje patarnavome prie altoriaus. Taip pamažėle, nuosekliai ir labai gražiai, matant labai šviesų ilgamečio gimtosios parapijos klebono Aniceto Kisieliaus pavyzdį, ir subrendo pašaukimas rinktis kunigystę. Bebaigiant vidurinę mokyklą, taip pat laikas buvo labai dėkingas - Atgimimo metai. Baigiau 1990 m., kai buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė. Paskutiniaisiais mokymosi Rozalimo vidurinėje mokykloje metais Atgimimo banga, visuomenėje vykstantys viltingi įvykiai žadino jaunuolišką idealizmą ieškant gyvenimo kelio. Tuo laiku ir visa žiniasklaida kreipė į idealistinį, pasiaukojantį gyvenimo įprasminimą. Visa tai gražiai sutapo su šeimos aplinka, kurioje augau. Užverdamas vidurinės mokyklos duris tvirtai buvau apsisprendęs stoti į seminariją.

Koks tas kelias buvo seminarijoje į kunigystę?

Tais metais, kada po vidurinės stojau į seminariją, buvo pats didžiausiais, pats gausiausias kursas Kauno kunigų seminarijoje - susirinko 65 pirmakursiai. Taip gausiai stojančiųjų ir priimtų į seminariją nebuvo nei anksčiau, sovietmečiu, nei vėlesniais metais, jau laisvoje Lietuvoje. Iš įstojusiųjų baigė daugiau kaip pusė. Kartu su savo pirmtaku Algiu Bute mokslus pradėjom tame pačiame kurse. Studijų metu porą metų buvau pasitraukęs apmąstymams ir džiaugiuosi, nes tie metai mane dar labiau subrandino. Seminariją baigiau 1997 m., o gruodžio 7 d. Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas įšventino kunigu. Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje prabėgo pirmieji kunigystės metai. Žingeidumą, norą mokytis pastebėjo vyskupas ir po pusantrų metų išsiuntė į Prancūziją. Pietų Prancūzijoje Provanso regione, netoli Avinjono, Venasko Notre Dame de Vie (Gyvybės Dievo Motinos) teologijos institute turėjau 3 metus teologijos magistratūros studijų.

Koks laukė tolimesnis kunigavimo kelias po studijų užsienyje?

Kai grįžau po studijų 2002-aisiais, Panevėžio vyskupijoje buvo reikšmingos permainos: vyskupijos ganytoju buvo naujai paskirtas vyskupas Jonas Kauneckas. Tais metais, jam pradėjus eiti pareigas, labai reikėjo parapijoms kunigų. Taigi, jis mane paskyrė į tą pačią Panevėžio miesto šv. apaštalų Petro ir Povilo parapiją, kurioje praleidau apie 4 metus. Tai buvo gero, intensyvaus apaštalavimo metai, mūsų kunigų kolektyvas labai gražiai sutarė. Bėgant laikui vyskupas dairėsi arti miesto esančios parapijos, kad joje besidarbuodamas jau savarankiškai kaip klebonas galėčiau ir toliau talkinti Panevėžio vyskupijos Sielovados centrui. Taip 2006 metais rugsėjo mėnesį teko keltis į Pušalotą, kuriame praleidau lygiai 4 metus - lyg Seimo nario kadenciją: naujiems parapijiečiams prisistačiau pirmą rugsėjo sekmadienį ir lygiai po 4 metų atsisveikinau. Iš Pušaloto buvau paskirtas į Truskavą. Ten ne visi meteliai prabėgo. Truskavoje atsivėrė naujos platumos. Parapijoje yra rekolekcijų namai, į kuriuos dažnai atvyksta dvasinio gyvenimo alkį norinčių numalšinti jaunų ir suaugusių katalikų grupės. Šie 3 aukštų rekolekcijos namai vienu metu gali priimti apie 50 žmonių. Grupės atvyksta ir iš parapijų, ir iš įvairių bažnytinių bendruomenių.

Kaip susiklostė, kad vos pradėjus darbuotis Truskavos parapijoje, teko ją palikti ir keltis į Subačių?

Kunigas esi ten, kur vyskupas siunčia. Jeigu jis mato būtinybę kelti kitur, tenka paklusti. Šįkart jau ruošdamasis skirti į Subačių vyskupas man buvo ne įsakmus, bet veikė lyg atsiklausdamas. Paklaustas, ar sutikčiau, jei būčiau skiriamas į Subačių, nesipriešinau. Palankiai priimti šį vyskupo sprendimą man padėjo ir tai, kad kai dar buvau Pušalote, apie Subačių, jo stoties ir miestelio parapijas ne kartą buvau girdėjęs palankius, šiltus atsiliepimus iš Pasvalio dekano Algio Neverausko.

Kokie jūsų pirmieji įspūdžiai Subačiaus parapijose?

Nuo pat pirmų žingsnių Subačiuje sutikau geranoriškų žmonių ir tai labai šiltai, maloniai nuteikė. Dėl persikraustymo šaukti pagalbos net nereikėjo, patys žmonės gražiu būriu atskubėjo tvarkyti klebonijos patalpų, padėjo atsivežtus daiktus susigabenti. O atvykdamas galvojau: gal tik su mama reikės tvarkytis. Ačiū Dievui, yra gerų žmonių...

Kaip esate nusiteikęs bendrauti su jaunimu?

Su jaunimu reikia bendrauti ir domėtis jo gyvenimu, tapti draugu. Nusiteikęs, kad jaunimo vieta bažnyčioj būtų. Pats asmeniškai stengsiuos su jaunimu palaikyti kuo artimesnį ryšį, bet norėdamas įtraukti į parapijos gyvenimą pats vienas kunigas to nepadarysi, tad tikiuosi atrasti bendraminčių. Gera patirti, kad Subačiaus gimnazijoje tikybą yra pasirinkę diduma moksleivių, tikiuosi, kad tarp mokyklos ir bažnyčios bendrystė bus artima ir abipusiškai geranoriška. Kaip seksis, laikas parodys. Būna, kad vienoje parapijoje gali būti puikiausias kunigas, o kitoj tas pats apaštalavimas gali strigti. Pirmomis savaitėmis jau patyriau gražių patirčių. Rugsėjo pirmosios - mokslo metų pradžios Mišioms Lina Burokienė paruošė vaikų chorelį. Šiais mokslo metais planuojame vėl atnaujinti paauglių rengimą Sutvirtinimo sakramentui.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 597

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]