Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

MUZIKOS PASAULIS KASDIENYBÄ™ NUSPALVINA VISOMIS VAIVORYKÅ¡TÄ—S SPALVOMIS

UnÄ— JUODYTÄ–

2011−09−24

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kupiškio muzikos mokyklos istorija prasidėjo nuo 1966 metų rudens. Tad šie metai neformaliojo ugdymo įstaigai - jubiliejiniai, skaičiuojamas veiklos 45-metis. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu, nuo rugsėjo 15-os dienos pakeistas Kupiškio muzikos mokyklos pavadinimas. Nuo šiol ji vadinsis meno mokykla. Keletas pedagogų mokykloje dirba labai seniai - daugiau nei tris dešimtmečius vaikus ir jaunimą muzikos paslapčių moko Vanda Dičkienė, Vytautas Muliarčikas, tačiau ilgiausiai - 37 metus - jaunuosius akordeonistus ugdo Genovaitė Bartaševičienė.

Polinkis į muziką - nuo pat vaikystės

Tikra kupiškėnė, Paulės ir Aniceto Gurklių šeimoje gimusi Genovaitė Bartaševičienė - vienintelė muzikantė šeimoje, kurioje dar augo dvi seserys. "Žinoma, giminėje yra muzikuojančių - akordeonu grojo pusbrolis, tačiau profesionalaus muziko kelią pasirinkau vienintelė. Pamenu, buvau pradinėse klasėse, kai bendramoksliui tėvai nupirko akordeoną. Jis tuomet ir į mokyklą savo muzikos instrumentą atsinešdavo. Jau tada akordeonas man paliko didžiulį įspūdį, vis prašydavau leisti juo pagroti. Vėliau kreipiausi į savo pradinių klasių mokytoją, kad ir mane pamokytų. Pas ją į namus dviratuku po pamokų važiuodavau ir po truputį susipažinau su visą gyvenimą mane lydinčiu akordeonu. Kuomet 1966 metais Kupiškyje buvo atidaryta muzikos mokykla, labai prašiau mamos, kad mane ten nuvestų. Iki šiol atmintyje įstrigę pirmieji stojamieji egzaminai. Į mokyklą nuvykome rugsėjį, o mokslo metai buvo prasidėję jau pavasarį, tad visi vaikai jau buvo priimti, tačiau pirmasis direktorius Mindaugas Aižinas mokytojai Danutei Vaitkienei pasiūlė: "Priimk dar ir šitą mergaitę." Ji sutiko. Kiek džiaugsmo buvo!" - į vaikystės prisiminimus grįžta mokytoja G. Bartaševičienė.
Naujai atsidariusioje mokykloje direktorius Mindaugas Aižinas mokė vaikus groti akordeonu, jo žmona Elena dėstė teorines disciplinas - solfedžio, muzikos istoriją, o mokytoja Danutė Vaitkienė - grojimo akordeonu ir fortepijonu pagrindus. Tuo metu mokėsi 60 mokinių. Vėliau pedagogų kolektyvą papildė akordeonistė Gražvyda Gapsevičiūtė, atidarius smuiko klasę, su šiuo muzikos instrumentu vaikus supažindino Angelė Jankūnaitė.

Pasak G. Bartaševičienės, tais laikais muziko kelią rinkdavosi daug jaunų žmonių, į muzikos mokyklą jie ateidavo jau tikėdamiesi savo ateitį susieti su šiuo menu. Dabar daugeliui moksleivių muzikos mokykla - tik kaip savęs lavinimo, saviraiškos forma.

Profesijos pasirinkimas

Baigiant mokslus, direktorius M. Aižinas Genovaitei pasiūlė toliau žinių semtis Panevėžio muzikos technikume. "Pamenu, pati viena, savarankiškai, būdama 16 metų, pasiėmiau akordeoną, sėdau į autobusą ir nuvykau į kaimyninį miestą. Per stojamuosius reikėjo laikyti solfedžio egzaminą, akordeonu pagroti pasirinktą programą. Puikiai pasirodžiusi, įstojau į akordeono specialybę", - pasakoja G. Bartaševičienė.

Studijos Panevėžyje truko ketverius metus, kartu muzikė įgijo ir vidurinį išsilavinimą.
Teko mokytis groti ne tik akordeonu, bet ir fortepijonu, kanklėmis, skudučiais, žinių semtis chorvedybos, muzikos teorijos, literatūros, harmonijos, aranžuotės pamokose.
"Didžiausią pėdsaką širdyje paliko liaudies instrumentų orkestro vadovas Vytautas Stasiškis, tai buvo išties unikali asmenybė, dėstytojas, kuris labai daug reikalaudavo iš mūsų. Orkestre jis puikiai girdėjo kiekvieno mokinio grojimą, turėjo didžiulius organizacinius sugebėjimus, didžiulį dėmesį skyrė kūrinio atlikimui. Jo dėka išmokau groti skudučiais, o įgytą patirtį po to pritaikiau savo darbe, vadovaudama skudutininkų ansambliui, - sako mokytoja. - Puikiai pamenu ir instrumento mokytoją Petrą Lukoševičių, mėgau dirigavimo pamokas - man sekdavosi diriguoti, dėstytojai sakydavo, kad turiu "valdingą mostą", taip pat patiko harmonijos studijos pas amžinos atminties kompozitorių A. Belazarą. Kas pusmetį vykdavo atsiskaitymai, techninės įskaitos."

Bendriesiems mokomiesiems dalykams laiko likdavo mažiau, tačiau G. Bartaševičienė mokėsi labai gerai. "Dienotvarkė išties buvo labai įtempta, keldavomės 6 val. ryte ir skubėdavome iki pamokų pradžios auditorijoje pagroti, ten pat skubėdavome ir pasibaigus joms. Iki pat vakaro trukdavo muzikos paskaitos. Gyvenome šalia mokyklos esančiame bendrabutyje, o savaitgaliais norėdavosi ir tėvus aplankyti. Žinoma, įtemptas grafikas nuvargindavo, tačiau man patiko tai, ką dariau, turbūt dėl to viskas sekėsi. Niekuomet nesudvejojau dėl pasirinktos specialybės, ir mano muzikos instrumentas - akordeonas labai patiko. Tai - tobulas instrumentas, turintis puikias dinamines galimybes, platų diapazoną, orkestrines spalvas, daugiabalsiškumą. Juo galima atlikti tiek homofoninius, tiek polifoninius kūrinius, akompanuoti atlikėjams, puoselėti ir pramoginį, ir rimtosios muzikos žanrą. Be to, jis nuolat tobulėja, o kartu su juo tobulėja ir pedagogas.

Studijų metai pralėkė nepastebimai, Panevėžio J. Švedo pedagoginę muzikos mokyklą baigiau 1974-iais, pavasarį. Baigusi įgijau liaudies instrumentų (akordeono) vaikų muzikos mokyklos dėstytojos, bendrojo lavinimo mokyklos muzikos mokytojos specialybę", - pasakoja G. Bartaševičienė.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 790

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]